Nakvynės namų palikti nenori

Nakvynės namų palikti nenori

Iš įkalinimo vietų grįžusiesiems, dėl ligos, stichinių, šeiminių ar dar kitokių aplinkybių savus namus praradusiems asmenims gali būti pasiūlomas laikinas prieglobstis nakvynės namuose.

Tokius turi visi didesni šalies miestai, yra jie ir Panevėžyje. Prieš metus naujose, moderniose patalpose Teatro gatvėje atidaryti nakvynės namai šiuo metu glaudžia 40 gyventojų. Dar maždaug apie tris dešimtis benamių čia gauna tik nakvynę.

Pasidomėti, kokie vėjai, artėjant šventėms, pučia po šių namų stogu, užsukusius „Sekundės“ korespondentus iš karto apsupo būrelis vyrų. Jų nuotaikos pasirodė visai nešventiškos.

Daugumai jų netrukus gali tekti palikti šiltą užuovėją – baigiantis sutarties laikui, ilgiau likti šiuose namuose nebegalės.

„Kur man reikės dėtis? Jau pranešė, kad gruodžio 31 dieną baigiasi sutartis ir tą dieną man teks išsikraustyti. Žiemą – į niekur. Sako, kad čia bus galima ne ilgiau kaip pusę metų gyventi“, – skundėsi Bronius. 48 metų vyras nakvynės namuose glaudžiasi jau penkerius metus ir net neįsivaizduoja, kur kitur galėtų apsigyventi.

Kiek daugiau kaip šimtą eurų pajamų per mėnesį gaunantis pašnekovas tvirtina, kad tų pinigų jam niekaip neužtektų ir nuomai, ir maistui.

67-erių Liudas įsitikinęs, kad į gatvę benamius žadanti išvaryti valdžia taip ketina atsikratyti nelaimingų, skurstančių žmonių. „Valdžiai mes nė kiek nerūpim. Mano mama žiemą šuns laukan nevarydavo, o dabar, gerai žinodami, kad daugelio mūsų niekas nei priglaus, nei priims, tiesiog atidarys duris ir lauk iš čia?“ – stebisi nakvynės namų gyventojas.

Jis tikina, kad apie dvidešimt žmonių šiuo metu yra puolę į neviltį. Jiems pranešta apie nutraukiamas sutartis, tad ateitį jie mato miglotą, pačių juodžiausių spalvų.

nakvynes-namai-aurelija-skuodiene-3

Nakvynės namų vadovė Aurelija Skudienė sako, kad šiltos nakvynės galimybė iš žmonių jokiu būdu neatimama – net ir iš tų, kurie nesilaiko įstaigos tvarkos ar yra linkę ja papiktnaudžiauti. T. Šiaudinio nuotr.

Kitur per brangu

45 metų Darius, į nakvynės namus patekęs mažiau nei prieš metus, girdėjo, jog jam taip pat bus liepta išsikraustyti netrukus – jau po keleto dienų. Praėjusį ketvirtadienį vykusiame susirinkime buvo perskaitytos visų iškeldinamųjų pavardės ir datos, kada namus jau reikės palikti.

Vyras sako tikrai ieškojęsis būsto ir vienoje vietoje – kaime – net taręsis dėl jo, bet vargu ar galės sau tą leisti.

„Už nuomą kas mėnesį prašo po 50 eurų, už tai, kad deklaruos gyvenamąją vietą, – 70 eurų. Iš pašalpos tai ir valgyt neturėsiu ko“, – skundžiasi Darius. Jis sakosi visai neturintis sveikatos dirbti, tik neįgalumo medikai jam dar nenustatę.

Kiti vyrai tikino net nežinantis, kur galėtų eiti išvaryti. Retas kuris net ir prasto būsto šeimininkas sužinojęs, jog pastogės prašo buvęs nakvynės namų svečias, vargu ar sutiks jį priimti.

Nakvynės namų gyventojai tvirtina, jog tvarkos jie nepažeidžia, taisyklių laikosi ir už paslaugas nustatytą sumą – apie 20 eurų per mėnesį – laiku susimoka. O štai dabar nei iš šio, nei iš to iš tų namų juos varo ir jokios pagalbos nebenori teikti.

Ne visam gyvenimui

Anksčiau nakvynės namų gyventojai penkerius metus glaudėsi buvusio „Ekrano“ profilaktoriumo patalpose ir tokių patogumų kaip čia neturėjo.

Tolokai nuo miesto centro esančios didžiulės, apleistos patalpos buvo šaltos, drėgnos, suplėkusios. Prieš metus jie perkelti atgal į beveik miesto centre pastatytus naujas, šiltus ir patogius nakvynės namus.

„Gaila, kad žmonės kartais užmiršta, jog nakvynės namai – ne viešbutis ar bendrabutis, o tik laikinas – pagal įstatymus tik pusei metų suteikiamas prieglobstis, – sako nakvynės namų vadovė Aurelija Skudienė. – Dažniausiai, atsižvelgiant į situaciją, praėjus šiam laikui žmonės neišvejami – pratęsiama sutartis dar pusei metų, paskui gali būti dar ilgiau. Taip ir susidaro, kad laikinas prieglobstis tęsiasi penkerius, septynerius ar dar daugiau metų. O juk laikinu prieglobsčiu negalima naudotis be galo be krašto.“

Vadovė teigia, jog minėtas susirinkimas, kuriame buvo išvardytos gyventojų, kurių sutartys baigiasi, pavardės, irgi nebuvo netikėtas – tokie vyksta kiekvienų metų pabaigoje. Visi žino, kad pasibaigus sutarčiai teks išeiti, arba, jeigu palankiai susiklostys aplinkybės, tą sutartį bus galima pratęsti. Tiesa, nakvynės namų vadovai nei sudaryti, nei pratęsti sutarties negali – reikia kreiptis į miesto Savivaldybės Socialinių reikalų skyrių.

„Mes esame vykdytojai, – priminė A. Skudienė. – Ateina su siuntimu – apgyvendiname. Kai sutartis baigiasi, siūlome išsikraustyti.“

Nakvynės namų darbuotojams iš arti tenka matyti, kaip prieglobstį gavę žmonės vertina jiems suteiktą galimybę. Tie, kas kabinasi į gyvenimą, ieško darbo, gyvenamosios vietos, naujų galimybių, juos ir suranda. Tie, kuriems rūpi tik kaip dieną praleisti, stiklelį išlenkti, išeities ir neras, tikina specialistai.

„Pagalba jiems negali būti begalinė, – kalbėjo A. Skudienė. – O tie, kurie stengėsi, išėjo po pusmečio, po metų ar dar ilgesnio laiko, ir surado vietą gyvenime. Svarbu, kad kiekvienas suprastų, jog tai nėra nuolatiniai namai, tik pagalba bėdai ištikus.“

„Pagalba jiems negali būti begalinė. O tie, kurie stengėsi, išėjo po pusmečio, po metų ar dar ilgesnio laiko, ir surado vietą gyvenime. Svarbu, kad kiekvienas suprastų, jog tai nėra nuolatiniai namai, tik pagalba bėdai ištikus.“

A. Skudienė

Laikinai nakvoti suteikiamas trijų dienų laikotarpis, tačiau žiemą, kai šalta, galima nakvoti ir kiekvieną naktį.

Didžiulis kambarys su dvidešimčia lovų visada pilnas, kartais tenka pridėti čiužinių ir koridoriuje. Neturinčių kur prisiglausti benamių ne mažėja, o daugėja.

Nakvynės namų taisyklių reikalavimų paiso toli gražu ne kiekvienas gyventojas. A. Skudienė traukia iš stalčiaus storą budėjimo žurnalą, kuriame surašyti visi prasižengimai. Įrašai: „grįžo girtas“, „buvo parneštas“, „parvežė policija“ mirga ne ties viena pavarde.

„Pagal taisykles mes neturime teisės girtų į namus įleisti. Bet kai šalta, kur jiems dėtis? Jokios kitos įstaigos, į kurią galima būtų vežti iš gatvių surinktus girtus benamius, daugiau nėra“, – sako vadovė.

Prašo suprasti

„Priminus, kad baigiasi sutartis ir reikia išsikelti, galimybė šiltai permiegoti iš žmonių neatimama – kiekvienas gali ateiti ir nakvoti laikino prieglobsčio kambaryje“, – patikino „Sekundės“ kalbintas miesto Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėjas Viktoras Michailovas. Tačiau sutartis jie esą gali pratęsti tik atsižvelgdami į žmonių elgesį.

„Domimės, ar jie patys ką nors darė, kad pakeistų savo gyvenimą, kur kreipėsi, ką per tą pusmetį nuveikė, – dėstė V. Michailovas. – Taip pat svarbu, koks buvo jų elgesys – gal jie tik gėrė? Jeigu žmogus pats nesistengia, kaip jis galės integruotis? Tęsiant sutartį visada atsižvelgiame, gal žmogus laukia socialinio būsto, gal neįgalumo komisijos, gal yra neįgalus, negali dirbti – visa tai reikia įrodyti dokumentais.“

Vedėjo nuomone, jau pats metas pradėti trumpinti per ilgai užsitęsiantį gyvenimo nakvynės namuose laiką. Per pusmetį, per metus nespėjus pasikeisti, vėliau bus dar sunkiau.

Miesto Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių paslaugų poskyriui šiuo metu vadovaujanti Raimonda Juodviršienė teigia, kad jokių naujų sprendimų nėra priimta.

Nakvynės namuose kaip buvo, taip ir yra suteikiama laikinas, pusės metų prieglobstis.

Prašymą apsigyventi nakvynės namuose reikia pateikti miesto Savivaldybei, tenka užpildyti anketą. Komisijai įvertinus apgyvendinimo poreikį, gali būti suteikiama vieta Nakvynės namuose.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų