Nagrinėja daugiau darbo ginčų

Nagrinėja daugiau darbo ginčų

Praėjusių metų viduryje įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas turėjo įtakos padidėjusiam darbo ginčų skaičiui. Išaugus darbo ginčų komisijos įgaliojimams, padaugėjo ir prašymų, tad Panevėžyje teko įsteigti antrą tokią.

Praėjusiais metais Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniuose skyriuose veikiančios darbo ginčų komisijos gavo beveik penktadaliu daugiau prašymų nei 2016 metais, tai yra 6,7 tūkst. Kaip ir anksčiau, dauguma prašymuose keliamų reikalavimų yra dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo. Palyginti su 2016 metais, pernai beveik penktadaliu daugiau gauta reikalavimų dėl žalos atlyginimo – materialinės atsakomybės. 67 procentai prašymų baigėsi patenkinus reikalavimus arba sudarius taikos sutartis.

VDI skelbia, kad Darbo kodeksas išplėtė darbo ginčų komisijų kompetenciją. Tad gauta ir kitokių prašymų, kurių anksčiau darbo ginčų komisijos nenagrinėjo. Pagal naujus įgaliojimus, dažniausiai asmenys kreipėsi dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Taip pat gauti pirmieji reikalavimai dėl baudų skyrimo darbdaviui, nevykdančiam darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties dėl darbo sutarties šalių ikisutartinių santykių. Sulaukta ir skundų dėl minimalaus darbo užmokesčio už kvalifikuotą darbą mokėjimo, dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo bei kolektyvinių teisių gynimo. Išsiplėtus kompetencijai ir išaugus prašymų skaičiui, pernai šalyje įsteigtos dar keturios darbo ginčų komisijos. Viena jų – ir Panevėžyje. Dabar mieste veikia dvi darbo ginčų komisijos, o visoje šalyje – aštuoniolika.

Darbo pernai padaugėjo ir Panevėžyje. VDI Panevėžio darbo ginčų komisijos pirmininkė Asta Gudonienė sakė, kad pernai gauti 456 prašymai, o 2016 metais buvo 380. Iš jų pernai 438 prašymus pateikė darbuotojai, o 18 – darbdaviai. 2016 metais iš 380 prašymų darbdaviai pateikė 25. Kodėl darbdavių skundų būna tiek nedaug, ji sako nežinanti – galbūt darbuotojai tiesiog nepridaro materialinės žalos. Mat darbdaviai į darbo ginčų komisiją dažniausiai kreipiasi dėl darbuotojų padarytos žalos išieškojimo.

Kaip ir anksčiau, dažniausiai darbuotojai skundžiasi dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų išieškojimo – uždelsto galutinio atsiskaitymo, neapmokėto viršvalandinio darbo arba darbo naktį, švenčių ir poilsio dienomis.

Pasak A. Gudonienės, iš pernai Panevėžio darbo ginčų komisijos išnagrinėtų bylų 52 baigėsi taikos sutartimi, o 48 ieškovai atsisakė visų pareikštų reikalavimų iki posėdžio. Trys reikalavimų atsisakė posėdžio metu. 2016 metais taikos sutarčių buvo 30, o 35 ieškovai atsisakė visų pareikštų reikalavimų iki posėdžio.

„Per 2016–2017 metus darbuotojams buvo nuspręsta išieškoti daugiau kaip 800 tūkst. eurų. Iš darbuotojų darbdaviams per 2016–2017 metus buvo nuspręsta išieškoti per 21 tūkst. eurų“, – pasakojo A. Gudonienė.

Išsiplėtė kompetencija

Pasak A. Gudonienės, pernai įsigaliojus naujam Darbo kodeksui, darbo teisių gynimo tvarka nekinta. Jos nagrinėjamos darbo ginčų komisijoje ir teisme. Tačiau Kodekse atsirado naujas darbo ginčų skirstymas. Pagal darbo ginče dalyvaujančius ginčo objektą ir subjektus jie skirstomi į individualius ir kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės ir kolektyvinius darbo ginčus dėl interesų.

Jos teigimu, darbo ginčo šalimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, išreiškęs norą sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta ją sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Naujame darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

A. Gudonienė sakė, kad išplėtus darbo ginčų komisijų kompetencijų ribas, darbo ginčų komisijos nagrinėja ir darbo ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo, nušalinimo nuo darbo, neturtinės žalos atlyginimo bei kolektyvinius ginčus dėl teisės. Taip pat numatyta, kad darbo ginčų komisija gali darbdaviui skirti baudą, jeigu jis nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties.

„Tokiu atveju darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Ši bauda yra priteisiama darbuotojo naudai“, – pasakoja ji.

Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, Panevėžio darbo ginčų komisijoje buvo gauta prašymų dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, prašymų dėl baudos skyrimo darbdaviui, nevykdančiam darbo ginčų komisijos sprendimo. Gauta prašymų ir dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo bei kolektyvinių teisių gynimo.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų