Susirinkusieji į A. Laucevičiūtė-Čipkienės darbų parodą stebėjosi įvairialype technika atliktais darbais. V. Bulaičio nuotr.

Muziejaus saugomi darbai – Panevėžiui

Muziejaus saugomi darbai – Panevėžiui

 

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos ekspozicijų erdvėse atidaryta Aleksandros Laucevičiūtės-Čipkienės paroda „Poeto mūza – Savoldo angelas“. Spalvingi, ekspresyvūs darbai į Panevėžį atkeliavo iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų.

Įtaigūs menininkės darbai kartais meno mylėtojų lyginami su žymaus lietuvių tapytojo, grafiko ir buvusio menininkės mokytojo Adomo Galdiko originalais.

Menininkės kūryba – iš tiesų savita, o technika įvairialypė. A. Laucevičiūtė-Čipkienė mėgo tapyti ne tik ant drobės, bet ir keraminių vazų.

1922-aisiais metais Kuršėnuose gimusi ir augusi dailininkė vėliau persikėlė į Kauną. Ten ir susidomėjo daile – ypač mistiniu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pasauliu, tapytojų Antano Samuolio ir Antano Gudaičio kūryba.

A. Laucevičiūtę-Čipkienę noras piešti, prakalbinti drobę savo sielos kalba lydėjo visą gyvenimą.

Pokario metais Freidenburge pradėjusi studijuoti dailę, menininkė lankė A. Galdiko akvarelės kursą.

„Visus mus anuomet žavėjo poimpresionistinė mokykla ir pirmą kartą originalai buvo prieinami mums“, – yra rašiusi menininkė.

Galerija

Kelyje pasitaikęs ekspresionizmas

Vokietijoje sutikusi artimą sielą – poetą Alfonsą Čipkų (A. Nyką-Niliūną), už jo ištekėjo ir persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Ten dailininkės širdį pakerėjo abstraktus ekspresionizmas, o jai stipriausią įtaką padarė žymus dailininkas ekspresionistas – Džeksonas Polokas.

Aleksandra Laucevičiūtė buvo vertinama amerikiečių dailininkų pasaulyje, turėjo autoritetą, kuriuo žavėjosi aplinka. Ji surengė nemažai parodų – tiek personalinių, tiek kartu su kitais dailininkais – Niujorke, Vašingtone, Čikagoje, Baltimorėje. Jos kūrybinis palikimas – daugiau nei 150 paveikslų ir daugiau nei 30 ištapytų keraminių vazų. Tapytoja puikiai valdė ne tik teptuką – ji parengė Lietuvių Bostono enciklopedijai nemažai tekstų meno temomis.

Parodos atidaryme apsilankęs Lietuvos dailininkų Sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas tapytojas, grafikas Tomas Rudokas stebėjosi, jog menininkės darbai iš pirmo žvilgsnio tikrai labai panašūs į A. Galdiko braižą. Jis svarstė, jog žymūs tapytojai moters darbuose paliko tikrai ryškų pėdsaką, tačiau netrūksta ir savitų kūrybinių vingių, interpretacijos, polėkio.

T. Rudokas džiaugėsi galimybe pamatyti darbus iš fondų, į kuriuos „eilinis mirtingasis nelabai turi galimybę papulti“. Jis tvirtino darbuose pastebėjęs net kelis autorės kūrybinius etapus.

Grafikui pritarė ir bibliotekos direktorė Rima Maselytė. Ji susirinkusius meno mylėtojus kvietė nedaugžodžiauti, o pasigėrėti darbais, kurie yra tikra šventė akims ir sielai.

Paroda iš ciklo „Nacionalinė valstybė ir Lietuvos meno kūrėjai“ veiks iki spalio 14 d.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų