Rugsėjo 3-iąją Panevėžio ir dauguma šalies mokyklų pradeda naujuosius mokslo metus. "Sekundės" nuotr.

Mokytojų piniginės – ant svarstyklių

Mokytojų piniginės – ant svarstyklių

 

Švietimo bendruomenę labiau nei nauji mokslo metai jaudina startuosiantis etatinis pedagogų darbo apmokėjimas.

Panevėžio gimnazijose ir progimnazijose uždirbama vidutiniškai 712 Eur neatskaičius mokesčių, o tai yra 173 Eur mažiau nei šalies viešojo sektoriaus vidurkis. Atlyginimų skirtumai tarp Aukštaitijos sostinės mokyklų – dar didesni.

Pagal mokytojų piniginių svorį labiausiai pageidaujamas darbdavys – Juozo Balčikonio gimnazija. Joje vidutiniškai uždirbama 908 Eur su mokesčiais. Skurdžiausi atlyginimai – būsimuosius sporto pasaulio gigantus ir žvaigždes ugdančioje Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje. Joje vidutinis uždarbis tesiekia 564 Eur neatskaičius mokesčių, arba 473 eurus į rankas.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, jog įvedus etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį iš penkių didžiųjų Lietuvos miestų labiausiai atlyginimai kils būtent Aukštaitijos sostinės pedagogams. Panevėžio savivaldybėje prognozuojamas net 17 proc. mokytojų darbo užmokesčio fondo augimas.

Vis dėlto preliminarius skaičiavimus atlikusiose mokyklose optimizmo nedaug: mažai uždirbantys pedagogai per mėnesį praturtės vos keliais eurais, o atlyginimais pirmaujančiose gimnazijose laukia apkarpymai.

E. Kuchalskis pripažįsta, jog etatiniu apmokėjimu nebus patenkinti visi pedagogai. Naujos tvarkos naudą pajus mažiausiai uždirbantieji. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Sočiau nebus

Panevėžio R. Sargūno sporto gimnazijos direktorė Jūratė Pauliukienė didžiulį skirtumą tarp atlyginimų mokyklose aiškina esminiu mokytojų piniginių storį lemiančiu rodikliu – mokinių skaičiumi.

Šioje specializuotoje gimnazijoje tėra 8 klasių komplektai. Mokykla teturi 225 mokinius.

„Yra dalykų – dorinis ugdymas, sporto pažinimas, muzika, dailė, kurių mokytojai teturi po vieną savaitinę pamoką klasėje. Jiems geriausiu atveju susidaro 8 pamokos per savaitę. Kitaip neįmanoma, nes nėra daugiau klasių“, – sako J. Pauliukienė.

Mokykloms konkuruojant dėl išlikimo ir kaunantis dėl kiekvieno vaiko, R. Sargūno sporto gimnazija nesutalpina visų į ją besiveržiančiųjų. Direktorės teigimu, šįmet už borto liko maždaug 20 vaikų, ateitį siejančių su sportu ir pretendavusių mokytis Panevėžyje. Taip nutiko Švietimo ir mokslo ministerijai neleidus gimnazijai komplektuoti dviejų 9-ųjų klasių.

„Lengvai susirinkome dvi klases, bet ministerijai nusprendus, kad užteks vienos, dabar būrys vaikų laukia, kada kas iš kitos klasės iškris, kad galėtų ateiti į laisvą vietą“, – sako J. Pauliukienė.

Visoje Lietuvoje veikia tik trys tokio profilio mokyklos – be Panevėžio, dar Šiauliuose bei Vilniuje. R. Sargūno sporto gimnazija turi visas galimybes ugdyti gerokai didesnį mokinių skaičių. Juolab kad nuo šių mokslo metų nebelieka po tuo pačiu stogu besiglaudusios „Senvagės“ pagrindinės mokyklos – Savivaldybei ją uždarius, jauniesiems sportininkams gerokai padaugėjo vietos.

Nepaisant to, R. Sargūno sporto gimnazija veikiausiai ir toliau liks mažyte mokyklėle. ŠMM vizija: nedidelės specializuoto ugdymo švietimo įstaigos.

Didesnis mokinių skaičius būsimuosius sportininkus ugdantiems pedagogams būtų pats tvirčiausias garantas turėti sotesnį pragyvenimo šaltinį.

Numatytasis etatinis darbo apmokėjimo modelis jų atlyginimus kilstelės tik simboliškai.

„Bus teigiamų pasikeitimų, bet jie labai nežymūs. Nedaug pamokų turintiems mokytojams šiek tiek daugiau prisidės už pasiruošimą joms. Preliminariais skaičiavimais, atlyginimai gali pakilti 5–6 eurais“, – įvertino J. Pauliukienė.

Gimnazijose niūru

Pagal darbo užmokesčio vidurkį Panevėžio mokyklų sąrašo viršuje įsitvirtinusios J. Balčikonio gimnazijos pedagogų nuotaikos artėjant etatiniam apmokėjimui – nekokios. Mokyklos direktorius Raimundas Dambrauskas prognozuoja jo vadovaujamam kolektyvui atlyginimų mažėjimą.

Anot jo, gimnazijos mokytojams didesnius nei kitose mokyklose atlyginimus lėmė ne tik mokinių skaičius, bet ir pačių pedagogų aukšta kvalifikacija bei didelis darbo stažas. Be to, gimnazijų pedagoginiams darbuotojams priklauso 5–20 proc. priedas prie atlyginimo. J. Balčikonio gimnazija mokytojams pridėdavo 15 proc.

Įvedus etatinį apmokėjimą, tokių priedų neliks.

„Matau tendenciją, kad mūsų gimnazijoje atlyginimai tikrai mažės, bet kiek, bus galima pasakyti spalio mėnesį. Jau vien dėl panaikinto priedo užmokestis kris 15 proc., bet gali būti ir dar daugiau“, – skaičiuoja R. Dambrauskas.

Panevėžiui teks daugiausia

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimo modelį nuo rugsėjo mokytojų atlyginimų fondas pasipildys 17,4 mln. eurų, iš viso iki 2020 m. – 95 mln. eurų. Esą tai leis palaipsniui iki 2020 m. mokytojų atlyginimus vidutiniškai padidinti penktadaliu: 2018 ir 2019 m. jie kils po maždaug 10 proc.

Papildomos lėšos atlyginimams mokyklas turėtų pasiekti spalio mėnesį.

Rugsėjį, mokykloms jau žinant, kiek šiais mokslo metais turės mokinių, bus aišku, kiek kuri savivaldybė tiksliai gauna papildomų lėšų. Dabar skaičiuojant lėšas pagal 2017–2018 mokslo metų mokinių skaičių, lėšos mokytojų atlyginimų fondui nuo rugsėjo labiausiai didės rajonų savivaldybėse.

Iš penkių didžiųjų miestų didžiausias mokytojų atlyginimo fondo augimas prognozuojamas Panevėžyje – 17 proc. Kauno pedagogų atlyginimams, preliminariais skaičiavimais, bus pridėta 10 proc., Vilniaus – 9 proc., Klaipėdos – 2 proc., Šiaulių – 8 proc.

ŠMM teigimu, šiemet didžiausią pokytį pajus tie mokytojai, kurie iki šiol turėjo mažiau valandų. Dalies jų darbo krūviai, taigi ir darbo užmokestis, turėtų pasiekti šalies mokytojų vidurkį.

Žadama, kad antruoju etapu, nuo kitų metų rugsėjo, vidutinis mokytojų darbo užmokestis turėtų perkopti 1000 eurų ribą.

„Savivaldybes pasiekus papildomoms lėšoms mokytojų atlyginimams, mokyklų vadovų ir savivaldybių atsakomybė, kad lėšos būtų paskirstytos teisingai bei atsakingai. Nes atlyginimų fondui skiriamos lėšos bus ir naudojamos tik mokytojų atlyginimams, ūkiui ir administravimui išlaikyti jos nenukeliaus“, – ŠMM pranešime spaudai cituojama ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministerija įspėja stebėsianti, kaip atlyginimams skirtos papildomos lėšos bus panaudojamos mokyklose, ir lapkričio mėnesį darys mokytojų darbo užmokesčio tyrimą.

Pajus ne visi

Naująjį etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį ŠMM penktadienį pristatė savivaldybių atstovams. Visgi, pasak ministerijoje surengtame posėdyje dalyvavusio Panevėžio švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio, etatą sudarys 36 darbo valandos per savaitę. Į jas įeina pamokos, pasiruošimas joms, taip pat mokytojo bendruomenės labui atliekami darbai. Atlyginimo dydis, kaip ir anksčiau, priklausys ne tik nuo darbo krūvio, bet ir mokytojo kvalifikacijos ir stažo. Tačiau mokytojų atlyginimų fonde nebenumatyti priedai, iki šiol pildę gimnazijų mokytojų pinigines.

Pasak E. Kuchalskio, šiems pedagogams etatinis apmokėjimas kol kas vargu ar bus naudingas.

„Mokytojai, turėję 36 val. per savaitę, atlyginimų padidėjimo nepajus. Bet mokykloms, kuriose mažai mokinių ir mokytojų krūviai mažesni, atsiranda galimybė jiems daugiau pridėti už darbus bendruomenės labui. Iki šiol nemaža dalis mokyklų neturėjo iš ko pedagogams mokėti už papildomus darbus“, – teigė Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas.


Vid. atlyginimas (neatskaičius mokesčių, eurai), darbuotojų/mokinių skaičius 

GIMNAZIJOS

J. Balčikonio gimnazija   908,62           87           690

J. Miltinio gimnazija    870,39               88           715

„Minties“ gimnazija      810,26              121           370

5-oji gimnazija         847,62                    85            656

V. Žemkalnio gimnazija      731,23        77             395

R. Sargūno sporto gimnazija 564,76     120          225

PROGIMNAZIJOS

„Vilties“ progimnazija      798,52           83           748

„Vyturio“ progimnazija      771,78          87            734

„Saulėtekio“ progimnazija   697,67       90           744

„Žemynos“ progimnazija    675,14        106          579

„Ąžuolo“ progimnazija     654,68          77             589

„Rožyno“ progimnazija    646,15          62             389

„Šaltinio“ progimnazija   643,57           70            448

„Beržų“ progimnazija      639,80           67             288

„Aušros“ progimnazija   624,21            58             306

A. Lipniūno progimnazija   616,90      61              351

M. Karkos pagrindinė mokykla 602,31    137      588

Pradinė mokykla    627,18     47         295

Komentarai

  • O kaip del Vytauto Mikalausko menu gimnazijos Panevezyje?

  • „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas iki mokesčių antrąjį šių metų ketvirtį siekė 892 eurus – 12,4 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tačiau antrąjį pusmetį vidutinio atlyginimo augimas gali šiek tiek sulėtėti.

    • Atsakyti
  • Kodėl nenurodė kiek iš statistinių darbuotojų yra pedagogai, o kiek priklauso ūkio sričiai kaip kad budintieji, valytojai, rūbininkai, staliai, elektrikai ir kiti?

  • Straipsnyje kalbama apie mokytojų atlyginimus, o nurodomi nerealūs darbuotojų skaičiai. Gal čia ir naktiniai sargai priskaičiuoti? Tik prie ko jie? Turi įtakos ugdymo procesui? Mūsų mokykloje net sąrašuose nėra tokio skaičiaus mokytojų, koks čia nurodytas. Nieko nebesuprantu.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (4)
Daugiau leidinio naujienų