Penktadienį į mokytojų streiką žada įsitraukti penkios miesto ir tiek pat rajono mokyklų.

Mokytojai vėl kelia bangas

Mokytojai vėl kelia bangas

Dešimtyje Panevėžio miesto ir rajono mokyklų penktadienio rytą nevyks pamokos. Gera žinia – mokiniams, bet dvi nerimo valandos pedagogams, stojantiems į dar vieną kovą su Lietuvos valdžia.

Nors Lietuva išsikėlė tikslą iki 2025 m. mokytojo profesiją paversti prestižine, pedagogai vis dar nejaučia, kad į jų darbą žiūrima pagarbiau. Todėl penktadienį šalies pedagogai vėl jungsis į streiką.

Gegužės 18-osios rytą kai kuriose mokyklose dvi valandas mokytojai neis į pamokas.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovai pabrėžia, kad skelbiamas įspėjamasis streikas. Per jį pedagogai sieks išreikšti nepasitenkinimą nevykdomais Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai pateiktais reikalavimais kelti pedagogų, dirbančių ugdymo įstaigose, algas, sumažinti vaikų skaičių darželių grupėse ir mokyklų klasėse. Tačiau svarbiausias reikalavimas, kurio iki šiol negirdi aukščiausioji valdžia, – aiškiai ir konkrečiai nustatyti mokytojų etatinį apmokėjimo modelį.

Tik keliose mokyklose

„Streiko tikslas – duoti žinią valdžiai, kad mokytojai nepatenkinti kuriamu etatinio apmokėjimo modeliu. Jis rengiamas per skubotai. Manome, kad naujoji tvarka realių pokyčių pedagogams neatneštų“, – apie įspėjamąjį streiką kalbėjo LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė, vadovaujanti ir Panevėžio miesto mokytojų profesinės sąjungos skyriui.

Jos teigimu, Panevėžyje į tylų protestą penktadienį kol kas įsitraukia tik penkių mokyklų ir darželių kolegos iš kone šešiasdešimties miesto švietimo įstaigų. Pamokų neves Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, Mykolo Karkos pagrindinės ir Muzikos mokyklų, lopšelio-darželio „Kastytis“ bei Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro darbuotojai.

Pasak E. Leiputės-Stundžienės, streikuotojų skaičius toks nedidelis todėl, kad kol kas valdžiai tik duodamas signalas suklusti. Jei šis nebus išgirstas, kitą kartą mokytojai kils į kovą aktyviau.

Problemų dėl sutrikdytų pamokų penktadienį streikuojančiose mokyklose, pašnekovės spėjimu, neturėtų kilti. Kad ugdymo procesas nesusijauktų, turės pasistengti švietimo įstaigų vadovai. Jiems tenka tokia pareiga, kai darbuotojai naudojasi savo demokratine streiko darbo metu teise.

Svarbūs visi reikalavimai

Panevėžio rajono mokytojus į streiką vedanti Doloresa Rakauskienė „Sekundei“ tvirtino, kad ir mokyklų direktoriai, ir mokinių tėvai jau gana tolerantiškai žiūri į šitaip protestuojančius pedagogus. Lietuvos visuomenė vis labiau palaiko žmones, streiką pasirenkančius kaip nepasitenkinimo išraiškos formą.

Panevėžio rajone pamokų penktadienį dvi valandas neves penkių didžiųjų gimnazijų mokytojai iš esamų 34 švietimo įstaigų. Streikuos Krekenavos Mykolo Antanaičio, Naujamiesčio, Raguvos, Ramygalos ir Velžio gimnazijų pedagogai. Iki streiko pradžios mokyklų gali būti ir daugiau.

„Tikimės valdžios dėmesio. Mums svarbūs visi LŠDPS išdėstyti reikalavimai: norime aiškesnio etatinio apmokėjimo, svarstytinas pareigybių klausimas“, – vardijo Velžio gimnazijoje dirbanti mokytoja.

Jos mokykloje streikuos visi. Direktorius, pasak pašnekovės, tokiai specialistų teisei netrukdo.

Neišgirs – streikuos stipriau

Iš viso streikuoti ketina tik 50 Lietuvos mokyklų iš tūkstančio.

„Nelabai ir stengiamės visas mokyklas įtraukti į streiką. Tai – įspėjamasis signalas, jo pakaks valdžiai įspėti“, – teigė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

Jis pridūrė, jog mažai tikėtina, kad Seimas ir Vyriausybė išgirs kol kas ramiai sukilusius pedagogus. Tad netrukus švietimo bendruomenei gali tekti stoti į daug didesnį streiką.

„Mūsų valdžia sakė girdinti visus, bet to nesimato. Po šio streiko tikėtinas daug didesnis protestas. Galbūt net jungsimės į nacionalinį streiką su medikais, mus palaikyti žada kitos profesinės sąjungos“, – patikino A. Navickas.

Jo prognozės gali imti pildytis jau birželį ar liepą. Savo teisių reikalaujantys pedagogai, pasak pašnekovo, kartais sulaukia visuomenės prieštaravimų, bet ir ši esą vis labiau palaiko lietuvių principingumą kovojant už geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas.

Komentarai

  • po studju 1985 m du metus dirbau mokykloje.Buvo toks nerasytas kodeksas-vadinasi 3 M. Milicinikai,medikai,mokytojai.Jie buvo gerbiami visuomenei-galiu patvirtinti.Alga ir tada buvo 30 proc.didesne uz mokyklos valytojos.Nu tai priklausydavo nuo kruvio aisku.Kaip jaunas -didelio neturejau.Bet siaip gala su galu sudurt galima buvo.Tai nors gerbe…O dabar nei garbes,nei algos.Kaip tas alkanas ir apspjautas mokytojas turi jaustis tarp mokiniu,vesti pamokas.Neisivaizduoju

    • Atsakyti
    • Neverkit. Mokytojas dirbantis pilnu etatu, t.y. 36 val, per savaitę ant popieriaus vidutiniškai uždirba beveik 1000 eur. O tai yra 2,5 karto daugiau už valytoją,kuri ant popieriaus už 40 val. savaitę uždirba 400 eur.

      • Atsakyti
  • Ši profesija jau niekada netaps prestižine.

  • ne

  • netaps

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų