Švietimo specialistai įspėja Panevėžį artėjant prie ribos, kai lopšeliuose-darželiuose bei mokyklose nebeliks kam dirbti. BNS nuotr.

Mokyklose nebelieka mokytojų

Mokyklose nebelieka mokytojų

Paradoksalią situaciją Panevėžyje, kai mažėjant mokinių pradėjo trūkti ir pedagogų, Savivaldybė svarsto spręsti apmokėdama mokytojams dalį perkvalifikavimo studijų, o jaunus specialistus į Aukštaitijos sostinės mokyklas privilioti gal net pasiūlydama būstą.

Savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Eugenijaus Kuchalskio teigimu, Panevėžys jau artėja prie ribos, kai lopšeliuose-darželiuose bei mokyklose nebeliks kam dirbti. Dar prieš penketą metų atlikta analizė atskleidė, kad esant dabartinėms tendencijoms Aukštaitijos sostinės švietimo įstaigose 2020 m. gali trūkti net 400 pedagogų.

Kol kas skaičiai dar ne tokie gąsdinantys. Šiems mokslo metams Panevėžys ieškojo aštuonių ikimokyklinio ugdymo auklėtojų, septynių psichologų, keturių pradinių klasių mokytojų, trijų anglų kalbos specialistų, dviejų lituanistų, po vieno istorijos, matematikos, chemijos, muzikos mokytojo, taip pat vieno logopedo.

„Kraštutinės ribos, kai nebėra kam dirbti, dar nepriėjome, bet Panevėžyje aiškiai matoma pedagogų senėjimo tendencija. Pedagogų trūkumas jau buvo aktualus pernai, ta pati problema išliko ir šįmet, o ateityje, jei nieko nebus daroma, bus dar blogiau“, – mano E. Kuchalskis.

Pensininkų daugiau nei jaunimo

Kritiška situacija Panevėžio švietimo įstaigose, E. Kuchalskio nuomone, susiklostė į jas neateinant jauniems specialistams. Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklose pedagogų amžiaus vidurkis siekia 52 metus. Jose dirba 83 pensinio amžiaus sulaukę mokytojai, tai sudaro apie 6 proc. visų miesto pedagogų. Tačiau jaunų, iki 30 metų, specialistų net keliskart mažiau – vos 1,6 proc.

„Aukštosios mokyklos išleidžia vos po vieną kitą tiksliųjų, gamtos mokslų pedagogą ir dar jie ne visi ateina dirbti į mokyklas. Panevėžyje mokytojų bendruomenė atsinaujina labai lėtai. Jei tokios tendencijos išliks, mokyklų laukia liūdna perspektyva. Pats laikas mąstyti, kokiais saldainiukais į Panevėžį pritraukti jaunus mokytojus“, – pripažįsta Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistas.

E. Kuchalskio nuomone, pedagogams pakeisti kvalifikaciją gali būti sudėtinga ir dėl finansinių motyvų – perkvalifikavimo kursai kainuoja 800–900 Eur per metus. T.Šiaudinio nuotr.

Mokytojai remontuoja butus

Pastarąjį dešimtmetį Panevėžiui kritus į demografinę duobę, švietimo įstaigos atsidūrė paradoksalioje situacijoje: dėl pedagogų senėjimo pradėjo trūkti pagrindinių dėstomųjų dalykų pedagogų, tačiau pasirenkamųjų dalykų mokytojai varžosi dėl kiekvienos pamokos.

E. Kuchalskio teigimu, sudėtingiausia situacija progimnazijose dirbantiems gamtos mokslų mokytojams. Anot jo, dėl mažo krūvio neišgyvenantys pedagogai priversti ieškoti papildomo pragyvenimo šaltinio, tad nebestebina, pavyzdžiui, po pamokų butus remontuojantis fizikas.

„Chemija pradedama dėstyti tik nuo 8 kl., fizika, biologija – nuo 7 kl. Šių dalykų mokytojai dirba net ne per dvi, o jau per tris mokyklas. Aš ir pats esu fizikas. Septintoje klasėje viena pamoka per savaitę, aštuntoje – dvi. Jei mokykloje yra po dvi paraleles klases, per savaitę fizikos mokytojas turi šešias pamokos. Geriausiu atveju, jei trys paralelės klasės, tesusidarys devynios pamokos. Tokį krūvį turintis mokytojas metodininkas neuždirba nė minimalaus atlyginimo. Turintys aukštąjį išsilavinimą žmonės priversti ieškoti papildomo pragyvenimo šaltinio“, – vardijo E. Kuchalskis.

Tačiau, anot jo, pastarąjį dešimtmetį stabiliai kritęs mokinių skaičius stabilizuojasi.

Nors šįmet į miesto bendrojo lavinimo mokyklas susirinks apie 11 tūkst. mokinių, tai yra apie 300 mažiau nei pernai, mažėjimą, anot specialisto, labiausiai jaučia gimnazijos. Progimnazijoms jau ramiau. Nuo rugsėjo jose mokysis vidutiniškai po 850 mokinių. Anksčiau prieš rugsėjį jos surinkdavo 8–10 pirmųjų klasių mažiau, tačiau per artimiausius metus pirmokų–ketvirtokų skaičius turėtų nusistovėti vienodas.

Kursų kaina kerta per kišenę

Nusistovintis stabilus mokinių skaičius reiškia, kad progimnazijose kai kurių, dažniausiai pasirenkamųjų, dalykų pedagogams bei gimnazijų mokytojams prošvaisčių gauti daugiau pamokų, tai reikštų ir didesnius atlyginimus, nematyti. Savivaldybė tokiems mokytojams svarsto pasiūlyti alternatyvą – persikvalifikuoti dirbti su ikimokyklinio amžiaus vaikais.

Nors, anot E. Kuchalskio, Panevėžio lopšeliuose-darželiuose masiškai ima trūkti auklėtojų, o mokyklose kai kurių dalykų pedagogų akivaizdžiai per daug, pastariesiems pereiti dirbti su mažaisiais kelią užkerta darželių auklėtojams keliami kvalifikaciniai reikalavimai.

„Ne tik mokomųjų dalykų, bet net pradinių klasių mokytojas negali dirbti lopšelyje-darželyje, jei neturi su ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalingos kvalifikacijos. Kaip ir anglų kalbos mokytojai, dėstantys gimnazistams, kad galėtų mokyti pradinukus, privalo išklausyti tam tikrą kursą“, – „Sekundei“ aiškino Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistas.

Anot jo, mažai pamokų turintiems pedagogams pakeisti kvalifikaciją gali būti sudėtinga ir dėl finansinių motyvų – perkvalifikavimo į ikimokyklinio ugdymo auklėtojus, turintiesiems pedagoginį išsilavinimą, kursai kainuoja 800–900 Eur per metus. Mokymai trunka nuo metų iki pusantrų.

Auklėtojų deficitas

Panevėžio savivaldybė svarsto pedagogus iš mokyklų pereiti dirbti į lopšelius-darželius paskatinti kompensuodama dalį kursų kainos. Dar šį rudenį planuojama parengti programą, kurioje būtų numatytas finansavimas pedagogams perkvalifikuoti bei priemonės, kaip jaunus mokytojus privilioti dirbti į Aukštaitijos sostinės mokyklas.

„Jau pernai Savivaldybė svarstė, kad reikia kurti jaunų pedagogų pritraukimo į miestą programą. Prie šios idėjos dar prisidėjo ir pribrendusi būtinybė spręsti dėl pedagogų trūkumo ikimokyklinėse įstaigose“, – teigė E. Kuchalskis.

Anot jo, esant dabartinėms tendencijoms, Aukštaitijos sostinės lopšeliuose-darželiuose šįmet ir kitąmet gali trūkti 10–12, o 2020-aisiais – jau net 20 ikimokyklinio ugdymo pedagogų.

Specialisto nuomone, parengus programą jau kitąmet būtų galima miesto biudžete numatyti lėšų pedagogams perkvalifikuoti.

„Naujos programos esmė – numatyti priemones, kaip padėti ir paremti pedagoginę bendruomenę, kad darželiai ir mokyklos neliktų be auklėtojų ir mokytojų. Sovietmečiu jauniems pedagogams Panevėžyje buvo siūloma gyvenamoji vieta, bendrabutis Žemaičių g. Dabar vėl reikia ieškoti būdų, kaip juos pritraukti, nes po 2020 m. gali nelikti, kas dėstys kai kuriuos dalykus“, – sako E. Kuchalskis.

Panevėžio meras Rytis Račkauskas tvirtina, jog bus ieškoma galimybių, kaip sureguliuoti pedagogų srautus mokyklose ir lopšeliuose-darželiuose.

„Mokyklos mažėja, mokytojų poreikis jose taip pat, bet auklėtojų trūksta darželiuose. Mes turime savo įsipareigojimą miesto mokytojams ir privalome ieškoti galimybių bent iš dalies jiems padėti“, – pabrėžė meras.

Paskata – sulaukti apdovanojimo

Mokytojų senėjimo tendencijos matomos ir Panevėžio rajono mokyklose. Jose pedagogai nuo 62 m. sudaro 6,6 proc. Tai yra kur kas daugiau nei mokytojų iki 30-ies metų. Tokių rajono mokyklose dirba tik septyni, o tai tesudaro 1,8 proc.

Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Birutės Goberienės teigimu, Savivaldybės tarybos dar praėjusiais metais patvirtintame švietimo tinklo pertvarkos plane numatytos ir mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo bei įdarbinimo gairės.

„Jei kurioje nors mokykloje iškyla klausimas dėl mokytojo perkvalifikavimo, sprendžiama individualiai. Bet tai pavieniai atvejai“, – teigė B. Goberienė.

Anot jos, rajono Savivaldybė nėra sukūrusi jaunų mokytojų pritraukimo programos, tačiau esą būsimieji specialistai ateitų motyvuojami paskatinamosiomis priemonėmis. Manoma, kad jaunus pedagogus turėtų pritraukti galimybės būti nominuotiems Švietimo ir mokslo ministerijos kasmet teikiamai Meilės Lukšienės premijai gauti ar kada nors būti išrinktiems rajono Metų mokytoju.

„Geriausio mokytojo rinkimai irgi paskata atvykti dirbti į Savivaldybę. Ne taip daug tokių savivaldybių, skiriančių Metų mokytojo premiją“, – aiškino B. Goberienė.

Komentarai

  • dirbti į mokyklą- nė už ką gyvenime. Patyčios iš mokytojo visomis prasmėmis-iš visų. Reikalavimai be normų ir ribų ir t.t.

  • man tai idomu, mokyklos uzdarinejamos,mokytoju mazeja, mokiniu mazeja, o svietimo skyriuje specialistu kaip buvo pilni kabinetai taip ir liko

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų