Mokslo ir technologijų parke auditą atlikę kontrolieriai konstatavo, kas seniai visiems buvo matyti: užuot orientavęsis į aukštųjų technologijų kūrimą, jis teatlieka nekilnojamojo turto agentūros funkcijas.

Mokslo lopšys nusirito iki nuomos agentūros

Mokslo lopšys nusirito iki nuomos agentūros

Kuo užsiima Panevėžio mokslo ir technologijų parkas (MPT), veikiausiai neatsakytų nė penki iš dešimties praeivių gatvėje. Tačiau į tą patį klausimą buvo sunku atsakyti ir įstaigoje auditą atlikusiems Savivaldybės kontrolieriams.

Prieš aštuonetą metų už Europos Sąjungos ir miesto biudžeto lėšas rekonstruoto buvusio vaikų darželio patalpose J. Žemgulio g. Mokslo ir technologijų parko atidarymo iškilmėse Ūkio ministerijos, verslo atstovai bei tuomečiai miesto vadovai pakiliai kalbėjo atverčiantys naują Panevėžio istorijos puslapį.

Parkas turėjo plėtoti aukštąsias technologijas ne tik Aukštaitijos sostinėje bet ir visame regione. Per jį Panevėžyje turėjo viena po kitos kurtis inovatyvios įmonės, o miestas išgarsėti kaip mokslo ir naujųjų technologijų lopšys.

Tokia milijonus litų Europos Sąjungos paramos kainavusi vizija dabar atrodo tragikomiškai. Įstaigos veiklos auditą atlikę Savivaldybės kontrolieriai konstatavo, kas seniai visiems buvo matyti: Panevėžio mokslo ir technologijų parko veikla nerezultatyvi, neatitinka iškeltų tikslų. Verslo inkubatoriumi parką būtų galima pavadinti nebent iš inercijos. Užuot orientavęsis į aukštųjų technologijų kūrimą, jis teatlieka nekilnojamojo turto agentūros funkcijas – nuomoja patalpas ir dargi pigiau nei rinkos kaina, tuo piktindamas nekilnojamojo turto plėtotojus.

Virto pigių patalpų nuomotoju

Iš audito medžiagos matyti, kad Mokslo ir technologijų parko darbuotojai net nekėlė sau aukštų tikslų, apie kokius kalbėta kadaise kerpant įstaigos atidarymo juostelę. Pernai įstaiga neįgyvendino pusės veiklos plane numatytų priemonių: neorganizavo mokslo įstaigų ir verslo subjektų bendrų seminarų, diskusijų, forumų, neformalių susitikimų, neinicijavo tyrimų apie regione kuriamas ir taikomas inovacijas, neteikė konsultacijų mokslinių tyrimų ir inovacijų taikymo klausimais, neteikė informacijos ir konsultacijų verslo planavimo bei valdymo klausimais, nesudarė sąlygų kurtis naujiems aukštųjų bei vidutiniškai aukštų technologijų verslams – neįkūrė verslumo centro.

Iš audito ataskaitos matyti, kad MTP pamiršo nesantis paprasčiausia nekilnojamojo turto agentūra.

Būtent patalpų nuoma tapo šio neva mokslo ir technologijų lopšio pagrindiniu pajamų šaltiniu. Iš visų pernai įmonės gautų pajamų daugiau nei 83 proc. sudarė gautos iš ilgalaikės nuomos. Pagal ilgalaikes sutartis čia modernias patalpas išsinuomoję 46 nuomininkai, iš jų 12-a įsikūrę jau aštuonerius metus, o ilgiau nei 3 metus po MTP stogu gyvena net 36 įmonės.

S. Zauros nuomone, jo vadovaujamai įstaigai mokslo ir technologijų lopšiu tapti sudėtinga dėl Panevėžio specifikos – čia direktorius pasigenda ne pedagoginį, o tiriamąjį darbą dirbančių mokslininkų. T. Šiaudinio nuotr.

„Verslo inkubatoriaus funkcija suteikti pagalbą įmonei veiklos pradžioje, padėti jai įsivažiuoti, bet ne metų metus nuomoti patalpas“, – „Sekundei“ teigė Savivaldybės kontrolierė Laima Skeirytė.

Kodėl įmonėms patogu gyventi MTP patalpose, atsakymas irgi aiškus. Vadinamasis verslo inkubatorius patalpas nuomoja net 20 proc. pigiau nei Panevėžio nekilnojamojo turto rinkos kaina.

Įtartinos kelionės

Auditoriams įtarimų sukėlė ir MTP direktoriaus Sauliaus Zauros degalų išlaidos. Direktorius automobiliu darbo metu nuvažiuoja nuo 12 iki 112 kilometrų per dieną. Pavyzdžiui, pernai vasarį S. Zaura kasdien sukorė po 53 km. Dar daugiau vasarą: liepą – po 67 km, rugsėjį – 71 km per dieną. Ilgos direktoriaus kelionės nestebintų, jei ne viena esminė detalė: visuose kelionės lapuose nurodomas tas pats abstraktus važiavimo tikslas – „Važinėta įstaigos tikslais“.

„Įstaigos pagrindinės pajamos gaunamos iš ilgalaikės patalpų nuomos, projektai 2016 metais nebuvo vykdyti, todėl neaišku, kokiais įstaigos tikslais direktorius važinėjo automobiliu darbo metu“, – teigia L. Skeirytė.

Auditoriams įtarimų sukėlė ir kai kurie MTP vykdyti viešieji pirkimai. Pavyzdžiui, dar pernai spalį įstaiga už daugiau nei 5 tūkst. Eur nupirko 10 kompiuterių 3D modeliavimo klasei. Nors planuose numatyta, kad šioji turi pradėti veikti šįmet, tačiau dar vasarį ji nebuvo įrengta. Įvertinus, kad kompiuterių įranga greitai sensta ir pinga, toks išankstinis pirkinys neatrodo ūkiškas.

Juolab kad MTP negali pasigirti gera finansine padėtimi. 2013-ieji buvo paskutiniai įstaigai pelningi metai. Tada ji metus baigė su daugiau nei 22 tūkst. Eur pelnu. Pernai jos nuostoliai siekė apie 6000 Eur.

Nemato progreso

Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigia, jog su MTP direktoriumi Sauliumi Zaura apie tai, kad įstaigos veikla neatitinka esminių jai keliamų reikalavimų būti tarpininku tarp mokslo ir verslo struktūrų, kalbėta jau prieš pusantrų metų. Nors, anot T. Juknos, tąkart parko vadovas patikino, kad bus orientuotasi ne į patalpų nuomą, o mokslą ir technologijas, situacija nepasikeitė.

„Iki šiol parkas matomas tik kaip patalpų nuomotojas, o veiklos, susijusios su inovacijomis, naujų produktų kūrimu, mokslo ir verslo bendradarbiavimu, verslo konsultavimu, galima įžiūrėti tik užuomazgas ir ketinimus to imtis. Per aštuonetą metų, kiek įstaiga gyvuoja, dar nieko rimto nematyti“, – mano T. Jukna.

Po auditorių kritiškos ataskaitos susitikime su Savivaldybės vadovais S. Zauros pateiktus paaiškinimus administracijos direktorius įvardijo kaip įdomius.

„Direktoriaus atsakymas buvo gana linksmas. Motyvavo, kad nėra Panevėžyje mokslo, nieko negalima padaryti ir kitąmet vėl apie tą patį kalbėsime. Įdomūs pasiteisinimai. Jei pats vadovas mano, kad Panevėžyje nieko negalima padaryti, peršasi išvada, kad ir tokia įstaiga nereikalinga“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.

Juda kėdė

Po drastiškų audito išvadų MTP direktoriaus gali laukti toks pat likimas, kaip laidojimo įstaigos „Grauduva“ vadovo, atleisto iš pareigų po Savivaldybės kontrolierių atlikto bendrovės audito.

T. Jukna pripažįsta nematantis galimybių palankiai įvertinti parko veiklos ataskaitos, o toks administracijos direktoriaus sprendimas reikštų, kad S. Zauros dienos MTP vadovo kėdėje būtų suskaičiuotos.

„Turi būti aiški įstaigos strategija, siekiama užsibrėžtų tikslų. Kaip tai pavyksta – kitas klausimas. Dabar susidaro įspūdis, tarsi iš ryto atsikėlus galvojama, kur šiandieną nuvažiuoti, su kuo pašnekėti. Ką numato keisti, direktorius konkretaus atsakymo irgi neturi. Normalios įmonės klaidas puola taisyti auditoriams nespėjus ataskaitų surašyti, o čia labai atsainiai žiūrima“, – stebisi T. Jukna.

Direktoriui keistos ir S. Zauros drąsios kelionės aiškiai nepagrindžiant išlaidų degalams ir už įstaigos lėšas pirktos įrangos naudojimas. Pavyzdžiui, MTP bepilotėmis skraidyklėmis darytos nuotraukos ilgą laiką buvo be jokio įstaigos logotipo skelbiamos socialiniame tinkle S. Zauros asmeninėje paskyroje.

Pranoko kaimynus

Tačiau S. Zaura nemano, kad teisinga MTP kaltinti neveiklumu. Atvirkščiai, anot direktoriaus, įstaigai sekėsi kur kas geriau nei taip pat verslo lopšiais turėjusiems tapti kitiems objektams – tuščiam Panevėžio rajono Ramygalos pramonės parkui ar pustuštei Panevėžio laisvajai ekonominei zonai, už europinę paramą įkurtoms prieš dešimtmetį, tais perdėto optimizmo laikais.

„Rinka yra tokia, kokia yra, ir įmonės tokios, kokios yra. Betgi nenuomojame patalpų dėvėtų drabužių parduotuvėms“, – „Sekundei“ aiškino S. Zaura.

Anot jo, parkas mokslo ir technologijų lopšio vardą pateisina demonstruodamas visuomenei technologijas, kad ir bepilotes skraidykles, o dabar rengiasi verslo idėjų savaitgaliui.

Revoliucijos nebus, tik – evoliucija

Į klausimą, kuo MTP naudingas Panevėžiui ir verslui, direktorius vardijo organizuojamus renginius, mokymus, seminarus, akcentavo ir pigią patalpų nuomą. Savivaldybės kontrolierių pastabas S. Zaura teigia priimantis kaip paskatą tobulėti, o visų įstatuose išvardytų tikslų esą nė neįmanoma pasiekti.

„Auditorės dirba savo darbą. Jos nepasakė, kad kažkas daroma blogai, tik kad kažkas nepadaryta. Reikia – padarysim“, – ramiai nusiteikęs direktorius.

S. Zaura sako nuo šiol į ataskaitas surašysiantis ir kiekvieną darbo reikalais nuvažiuotą kilometrą, kad nekiltų abejonių, jog degalus naudoja asmeninėms kelionėms. Tačiau neslepia manantis, jog toks tikslumas būtų per didelis popierizmas.

Paklaustas, ar negalvojantis, kad kontrolierių neigiamas įstaigos įvertinimas jam gali kainuoti vadovo vietą, S. Zaura tvirtina dirbęs, kiek jam leidusi Panevėžio specifika. Anot jo, buvusį vaikų darželį rekonstravus į Mokslo ir technologijų parką miestas ir negalėjo tikėtis revoliucijos, o tik – evoliucijos.

„Šita įstaiga Savivaldybei netapo akmeniu po kaklu. Mūsų nereikia išlaikyti kaip kad pakankamą sumą kas mėnesį suvalgančią areną. Parkas gal netapo mokslo ir technologijų lopšiu, bet Panevėžyje apskritai nėra mokslininkų, nes visi mokslo daktarai užsiima ne tiriamąja, bet pedagogine veikla. Būtų mieste universitetas su 18 tūkstančių studentų ir dar kolegija šalia, nekiltų klausimų. Aš revoliucijos negaliu padaryti, dirbu evoliucijos principu“, – argumentavo S. Zaura.

Komentarai

  • Nu pagaliau kažkas ta betvarke susidomėjo!

  • sauliukai koks tavo atlyginimas, cia siaip is idomumo butu suzinoti, nes kiek yra suprantama verslo logika, jai imone minusine tai algu kaip ir nera is ko moketi

  • Jei grožio pamokėlės ten vedamos, tai ko dėvėtų parduotuvės negalima?

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų