Mokslininkai – už nuolatinį vasaros laiką Lietuvoje

Mokslininkai – už nuolatinį vasaros laiką Lietuvoje

Briuseliui siūlant Europos Sąjungos narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų, Lietuva turėtų pasirinkti nuolatinį vasaros laiką, mano mokslininkai.

Jų teigimu, toks sprendimas būtų logiškesnis, nes palikus žiemos laiką, vasarą jis nesutaptų su žmonėms įprastu bioritmu.

Šviesos sumažėtų

„Vienareikšmiai – būtent šis, vasaros laikas, kadangi pasukdami laikrodį atgal, pereidami prie žiemos laiko, labai stipriai sutrumpiname vakare liekantį šviesų paros laiką, kuris ar po darbo, ar po pamokų vaikams dar galėtų būti“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas Arūnas Bukantis.

Anot jo, Lietuvai grįžus prie žiemos laiko, gruodį per saulėgrįžą, tai yra per Kalėdas, saulė tekėtų 8.40 min. ir leistųsi 15.55 val. Likus prie vasaros laiko, laikrodis saulei tekant gruodį rodytų 9.40 val., leidžiantis – 16 val. 55 minutes.

„Taigi, atsiranda papildoma valanda vakare. Jei pridėtumėme dar vadinamąsias civilines sutemas (saulei pasislėpus už horizonto), kurios dar keliasdešimčia minučių prailgina šviesųjį laiką, būtų visai gražu“, – mano mokslininkas.

Pasilikus žiemos laiką, kitą birželį per saulėgrįžą saulė tekėtų 3.40 val. ryto, nusileistų apie 21 valandą. Esant vasaros laikui, ji leidžiasi apie 22 valandą.

„Vakaras būtų, praktiškai, visas tamsus“, – patikina A. Bukantis.

Nemalonus efektas

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad tikrasis vidurdienis, kai saulė būna aukščiausiame taške, žiemą Lietuvoje būna 12.20 min., vasarą – po 13 valandos. Jo nuomone, pasigirstantys reikalavimai, kad tikrasis vidurdienis turėtų būti tarp 12–13 valandos, yra „nepagrįsti, nereikalingi ir niekam neturi jokios reikšmės“.

„Juolab, kai dabar, kai yra karštesnės vasaros, žmonėms per pietų pertrauką pasivaikščioti iki paties karščiausio dienos laiko, matyt, būtų ir patogiau, ir maloniau. Turėtumėme galvoti daugiau apie tai, kaip atrodys mūsų vakaras. Nes aišku, kad saulė, ypač vasarą, patekės, kai mūsų dauguma dar nėra atsikėlę. Bet jei pasuktumėme laiką atgal, na, 3.30 val. jau švistų, o 21 valandą – jau tamsu. Daugeliui žmonių toks efektas nebūtų malonus“, – įsitikinęs A. Bukantis.

„Yra šaltinių, kurie nurodo, kad Lietuvai yra artimesnis vasaros laikas – tiek pagal bioritmus, pagal mėnulio fazes, dienos ilgumą.“

Profesorė N. Fatkulina

Svarbiau nei šviesa – grynas oras

Kolegos nuomonę palaiko ir VU Sveikatos mokslų instituto direktorė, profesorė Natalja Fatkulina. Ji primena, kad laiko kaitaliojimas įvestas argumentuojant ekonominiais, taupymo tikslais. Paaiškėjus, jog efektas nėra žymus, buvo aiškinama, kad dirbtinis dienos prailginimas turi teigiamos įtakos žmonių sveikatai.

„Bet daugybė tyrimų parodė, kad valandos saulės šviesos buvimas ar nebuvimas lauke nedaro esminės įtakos. Gerokai svarbiau, kaip kiekvienas žmogus yra susitvarkęs savo gyvenseną, kiek būna gryname ore. Todėl sukiojimo galima susitvarkyti. Gauni saulės tiek, kiek reikia“, – tikino ji.

„Yra šaltinių, kurie nurodo, kad Lietuvai yra artimesnis vasaros laikas – tiek pagal bioritmus, pagal mėnulio fazes, dienos ilgumą, – sako instituto vadovė. – Aš pasisakyčiau už vasaros laiką, kad jis liktų ir būtų nekeičiamas. Nes yra pagrįstų nuomonių, kad tai mūsų sveikatai adaptuotas laikas.“

Mokslininkai laikosi nuomonės, kad dėl laiko kaitaliojimo patiria stresą vaikai, ypač kenčiantys dėl hiperaktyvumo, taip pat vyresnio amžiaus žmonės, asmenys, sergantys hipertenzija ar kitomis lėtinėmis ligomis. Tuo metu sveikas suaugęs žmogus, anot jos, pajėgus nesunkiai adaptuotis prie ne daugiau nei trijų valandų laiko skirtumo.

„Dėl tos vienos valandos sveikam žmogui, atrodo, labai lengva adaptuotis, bet sergančiam tai yra šiek tiek problemiška. Dažniausiai tas adaptacinis periodas užtrunka iki dviejų savaičių, bet po to viskas praeina“ – pasakojo N. Fatkulina.

Nebeliks nereikalingo streso

Profesorė N. Fatkulina pripažįsta, kad nors ir sunku apskaičiuoti ekonominę naudą, kurią ES patirs atsisakius laiko kaitaliojimo, europiečių sveikatai tai turės teigiamos įtakos.

„Manau, kad bus pagerėjimas, nes nereikės organizmui be reikalo kelti streso“, – sako ji.

Europos Komisija šią savaitę informavo siūlanti ES narėms atsisakyti laiko sukiojimo nuo 2019 metų – pabrėžiama, kad šalys turėtų koordinuoti sprendimus su savo kaimynėmis, kad būtų apsaugotas „vidinės rinkos funkcionavimas“, išvengta nereikalingų kliūčių dėl laiko skirtumų vienoje zonoje.

Komisija siūlo, kad bendrijos narės iki 2019-ųjų balandžio galutinai nuspręstų, kokį laiką taikyti – vasaros ar žiemos. Paskutinis privalomas laiko keitimas įvyktų kitų metų kovo 31-ąją, tuo metu žiemos laiką norinčios taikyti šalys dar turėtų pasikeisti laiką spalio 27 dieną. Nuo tos dienos laiko sukiojimas nebebūtų galimas.

Komisijos pasiūlymas dar bus svarstomas iš šalių narių sudarytoje Taryboje ir Europos Parlamente.

Europos Komisijai vykdant konsultacijas, Lietuva pritarė laiko kaitaliojimo atsakymui. Vyriausybė taip pat palaikytų mintį palikti vasaros laiką, tačiau žadėjo atsiklausti mokslininkų nuomonės.

Vasaros laikas pasukant laikrodžius valandą į priekį ES valstybėse įvedamas kasmet paskutinį kovo sekmadienį, grįžtant prie žiemos laiko, rodyklės sukamos valanda atgal paskutinį spalio sekmadienį.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Komentarai

  • Noriu gyventi tokiu laiku, kokiu ir gimiau – 1954 m.

  • gal jau visi tie puspročiai išmirė kur sugalvojo sukioti laiką – bus sviete darna.

  • Tik vasaros laikas, labai puiku

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų