Jau porą metų iš eilės Panevėžyje populiariausia J. Miltinio gimnazija. Šiemet į ją jau pateikti 192 prašymai. „Sekundės“ nuotr.

Mokinių pasirinkimai – iššūkis gimnazijoms

Mokinių pasirinkimai – iššūkis gimnazijoms

 

Prasidėjęs priėmimas į Panevėžio gimnazijų pirmąsias klases atskleidžia ateityje gresiančias problemas. Mažėjant mokinių skaičiui, net ir populiariausios gimnazijos po kelerių metų susidurs su naujais iššūkiais.

Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistės Laimos Matuzevičienės teigimu, preliminariais skaičiavimais, šiemet planuojama priimti apie 700 būsimų gimnazistų.

Antradienio rytą miesto Savivaldybė jau buvo gavusi 501 būsimų gimnazistų prašymą, 102 iš jų atsiųsti elektroniniu paštu. Pasak L. Matuzevičienės, šių metų naujovė, kad elektroniniu paštu buvo galima pateikti ne vien prašymą, bet ir visus reikalingus dokumentus. Nepaisant to, didžioji dalis tėvų pirmąją dokumentų priėmimo dieną dar prieš aštuntą valandą ryto jau stovėjo prie skyriaus durų. L. Matuzevičienė pažymi, jog gimnazistų tėvai buvo aktyvesni nei pirmokų. Vien per pirmą priėmimo dieną priimta apie 300 prašymų.

Prasidėjęs ir priėmimas į gimnazijų trečiąsias klases. Per dvi dienas tegauta 11 prašymų, trys iš jų – elektroniniu paštu.

Pastebima, kad jau kelerius metus mažėja rajono mokinių, norinčių mokytis Panevėžio gimnazijose. 2016 metais tokių buvo 37, 2017 metais – 32, o pernai – tik 16. L. Matuzevičienė svarsto, kad mažėjant gyventojų skaičiui, rajono mokyklos galbūt stengiasi labiau motyvuoti mokinius, kad juos išlaikytų.

Iš kitų savivaldybių atvykusių mokinių Aukštaitijos sostinės mokyklose taip pat sumažėjo. 2016 metais tokių buvo 6, 2017 metais – 8, pernai – 4.

Populiariausiųjų sąrašas keičiasi

Jau porą metų iš eilės Panevėžyje populiariausia J. Miltinio gimnazija. Šiemet į ją jau pateikti 192 prašymai, į 5-ąją gimnaziją – 134, J. Balčikonio – 131, „Minties“ gimnaziją – 45. Likusios miesto gimnazijos priėmimą vykdo pačios ir Savivaldybė duomenų apie priėmimą į jas kol kas neturi.

Miesto gimnazijos gali turėti po šešias pirmąsias klases. Galutiniai priėmimo rezultatai paaiškės tik birželį. Pasak L. Matuzevičienės, pasitaiko, kad ir patys būsimi gimnazistai keičia savo norus – norėjo į vieną mokyklą, vėliau persigalvoja. Tokių kasmet būna apie 20–30. Tiesa, į kai kurias gimnazijas jau dabar pateikta daugiau prašymų, nei bus galima priimti moksleivių. Tokiais atvejais nulems į jas pageidaujančių mokinių metiniai penkių dalykų pažymiai: lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, anglų kalbos ir vieno iš gamtos dalykų – pasirinktinai fizikos, chemijos, biologijos.

Pernai į J. Miltinio gimnaziją nepateko apie 30 moksleivių, į 5-ąją – daugiau nei dvi dešimtys. O J. Balčikonio gimnazija, į kurią anksčiau visi besiveržiantieji nesutilpdavo, jau kelintus metus tokio antplūdžio nejaučia. Tiek pernai, tiek užpernai čia pateko visi norintys.

L. Matuzevičienė svarsto, kad galbūt daugelį atbaido mokyklos tiksliųjų mokslų pakraipa.

„Čia susirenka stipresni mokiniai, turintys aukštesnius balus. Mokyklos aplinka nuteikia labai rimtai mokytis“, – svarsto specialistė.

Lemia ir stereotipai

J. Balčikonio gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko nuomone, priežasčių, kodėl jo vadovaujamai gimnazijai tenka aktyviau konkuruoti su kitais, keletas. Vienas veiksnių galėtų būti mažėjantis gyventojų skaičius: mažėjant mokinių, mažėja ir gabiųjų.

„Iššūkiai, su kuriais susiduriame, palietė ne tik progimnazijas, bet ir gimnazijas. Krizė atėjo į aukštesnę pakopą. Progimnazijos jau ją pragyveno, o dabar mes jaučiame mokinių trūkumą“, – svarsto R. Dambrauskas.

Kartais, direktoriaus manymu, renkantis gimnaziją koją pakiša ir sklandantys stereotipai.

„Antra priežastis – gandas ar mitas, kad pas mus labai sunku mokytis ir užduoda daug namų darbų, naktimis dirba“, – sako R. Dambrauskas.

Be to, jo manymu, pagal gyventojų skaičių Panevėžyje gimnazijų yra per daug. Ateityje norint jį išlaikyti, reikėtų arba kad gimtų daugiau vaikų, arba grįžtų emigrantai, arba, kad mieste pagausėtų žmonių. R. Dambrausko žiniomis, Šiaulių savivaldybė dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus jau priėmusi sprendimą gimnazijoms leisti komplektuoti tik po penkias klases.

„Mes labai didelės tragedijos nematome, bet visko gali būti, kad per ateinančius metus gali kokia viena klase sumažėti“, – neslepia direktorius.

Nors tokio antplūdžio, koks būdavęs anksčiau, J. Balčikonio gimnazija nebesitiki, visgi nusiteikusi surinkti Savivaldybės leistinas šešias pirmąsias klases – mokslas, anot direktoriaus, visada turėjo vertę.

„Mes daugiau orientuojamės į kokybę ir patys silpniausi pas mus neateina. Gal nemadingi, senoviški akademiniai reikalai, bet be jų yra ir kitų labai gražių dalykų“, – sako R. Dambrauskas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų