A. Mazgeliui atsirado viltis, jog teismas išsiaiškins, kas ir kaip nužudė jo žmoną. (V. Bulaičio nuotr.)

Mįslingoje žmogžudystės byloje – nenumatytas posūkis

Mįslingoje žmogžudystės byloje – nenumatytas posūkis

Makabriškomis aplinkybėmis našliu likusiam panevėžiečiui 56-erių Arminui Mazgeliui atsirado viltis, jog apeliacinis teismas išsiaiškins, kas ir kaip nužudė jo žmoną.

Aplinkoje nesiorientuojančią moterį įgrūdusiems į bagažinę, nuvežusiems prie upės ir naktį išmetusiems į vandenį sutuoktiniams 21-erių Laurai ir 37-erių Valerijui Raskazovams nuosprendį turėjęs paskelbti Panevėžio apygardos teismas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą.

Pasak Panevėžio apygardos teismo pirmininko padėjėjos Jolitos Gudelienės, teismas mano, kad pirmos instancijos teisme nebuvo išnaudotos visos galimybės nustatyti tiesai byloje. Siekdamas objektyvaus ir teisingo bylos išsprendimo, Apygardos teismas į kitą posėdį kviečia du liudytojus, kurių apylinkės teismas neapklausė – gydytoją reanimatologę ir ikiteisminio tyrimo pareigūną, po tragedijos apžiūrėjusį nusikaltimo įrankiu tapusį automobilį.

„Tyrimo pratęsimas yra šansas išsiaiškinti, kas iš tiesų įvyko“, – teigė A. Mazgelis.

Panevėžietis netiki jo žmoną į vandenį įmetusios poros pasiteisinimu, neva taip pasielgę iš baimės, nes naktį iš Mazgelių susiruošę važiuoti namo po automobiliu radę moterį, nebeapčiuopę jos pulso, pagalvojo, jog mirusi, ir tiesiog išsigandę.

„Netikiu, kad jie tikrino tą pulsą. Abejoju, ar būtų tą sugebėję. Netgi jei buvo mirusi, tai, ką jai padarė, yra nusikaltimas moralei ir žmoniškumui. Žmogų išmetė tarsi šiukšlę“, – kalbėjo įskaudintas A. Mazgelis.

Aptiko žvejys

Klaiki istorija narpliojama jau daugiau nei metus – nuo pernai gegužės. Sušilus orams, Panevėžyje gyvenantys Arminas ir Gražina Mazgeliai atvyko į savo sodybą netoli Karsakiškio. Apie 20 val. atvažiavo ir Raskazovų pora, prašiusi paskolinti automobilio priekabą.

Vyras neslepia atvykėlius pakvietęs prie stalo, vieną kitą taurelę įpylęs. Vėliau pats nuėjęs miegoti, nes kitą rytą rengėsi sėstis prie vairo, o prabudęs apie 2 val. namuose ir kieme išvydo plieskiančias šviesas, bet – nė gyvos dvasios. Kieme nebesimatė ir Raskazovų automobilio.

Dingusios Gražinos Mazgelienės policija, giminaičiai, draugai – apie 60 žmonių – ieškojo 19-ika dienų. Sutuoktiniai Raskazovai tikino nieko apie moters dingimą nežinantys ir netgi patys demonstravo susirūpinimą. Moters kūną, iškilusį Lėvens upėje, atsitiktinai aptiko žvejys.

Vėliau V. Raskazovas tyrėjams ir teisėjams pasakojo, jog tą baisiąją naktį jį girtą Mazgelių sodyboje pažadinusi žmona. Anot vyro, juodu sėdę į savo automobilį „Peugeot 607“ važiuoti namo, tačiau paleidęs variklį pajuto negalintis pajudėti iš vietos. Atsidaręs dureles pamatė skersai po mašina veidu į viršų gulinčią moterį. Kaip ji ten pateko, V. Raskazovas teisme tvirtino nespėliosiantis.

Nesusitaikė su nuosprendžiu

Kaltinamasis tikino automobilį pakėlęs kėlikliu ir ištraukęs moterį. Kūną sutuoktiniai įvertė į bagažinę ir, nuvežę maždaug už 5 km prie upės, įmetė į vandenį.

Panevėžio apylinkės teismas L. Raskazovienę nuteisė 2 metų, o V. Raskazovą – 3 metų laisvės atėmimo bausmėmis, jas atidedant.

Su tokiu teismo sprendimu nesutikęs A. Mazgelis jį apskundė aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismui.

„Niekada nepripažinsiu, kad tai, ką padarė mano žmonai, tebuvo neatsargus gyvybės atėmimas. Ištiktajam nelaimės bet kuris privalome padėti, ne vežti ir įmesti į upę. Šuns prigirdymas laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnu, o kai taip pat pasielgiama su žmogumi, tai jau „sumišimas, skuba ir asmeninis nepatyrimas“, – baisėjosi A. Mazgelis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų