NYKSTA. Nors rajono miškuose aptinkama nemažai šernų gaišenų, tačiau gyvūnų sumedžiojama jau vienetai.

Iš miškų tebegabena šernus

Iš miškų tebegabena šernus

Afrikiniam kiaulių marui siaučiant jau daugiau nei pusėje šalies rajonų, Panevėžio rajone situacija nedžiugina – po žiemos randama nemažai šernų gaišenų.

Randa kritusių žiemą

Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila sako, kad nors tikėtasi maro atsitraukimo, tačiau situacija kol kas nelabai gerėja. Dabar daugiausia gaišenų randama Naujamiesčio, Krekenavos seniūnijose ir Upytės seniūnijos miške netoli Naujamiesčio.

„Ten, kur komerciniai medžioklės plotai, kur didžiausia šernų koncentracija“, – sako jis.

Tuo metu Miežiškių, Raguvos seniūnijose kritusių šernų nebeaptinkama. Tikimasi, kad bent iki metų pabaigos šernų sirgimas nuslops.

„Aš jau dabar tikėjausi, kad praslinks, bet … Dabar surenkame kaip ir šernų likučius, bet pasitaiko ir neseniai kritusių, nes jie atklysta iš kitur“, – sako, kad dabar aptinkama nemažai ir žiemą kritusių šernų gaišenų, Ž. Vaišvila.

Krūvomis jų neaptinkama, tačiau būna, kad randama po keturis ar penkis, kritusius netoliese. Viename miške aptikta 15 kritusių laukinių kiaulių. Jos nebuvo krūvoje, tačiau krito viename miško kvartale, gana netoli viena nuo kitos.

Pasak viršininko pavaduotojo, sumažėjo ir sumedžiojamų šernų skaičius. Šį mėnesį tyrimams nebuvo pristatytas nė vienas šernas, kovą – vienas, vasarį – du. Jo teigimu, kiek teko kalbėtis su medžiotojais, šie prisipažįsta jau nebelabai ir matantys miškuose šernų.

„Atrodo, kad tų šernų niekas nebemato, bet gaišenų prirenkame“, – konstatuoja jis.

Tam įtakos greičiausiai dar turi ir už surastą gaišeną mokama 30 eurų išmoka. Yra žmonių, kurie eina ieškoti, kad užsidirbtų. Be to, praėjęs ir šis mėnuo – vadinamasis ragų ieškojimo metas. Žmonės, ieškodami ragų, daugiau vaikščiojo po miškus ir aptiko gaišenų.

Šią savaitę – iki ketvirtadienio – rasta 16 šernų gaišenų, per visą mėnesį – 93. Daugiausia jų aptikta pirmąją balandžio savaitę – 52. Per visus šiuos metus surastas 301 nuo afrikinio kiaulių maro kritęs šernas. O sirgusių kiaulių šiemet visoje Lietuvoje neaptikta. Pasak Ž. Vaišvilos, pernai tokių atvejų rajone buvo septyni. Smulkūs kiaulių augintojai turėjo išskersti kiaules arba auginant atitikti griežtus biologinio saugumo reikalavimus. Šiuo metu rajone yra apie 60 kiaulių laikytojų, kurie nuolat tikrinami, ar atitinka reikalavimus. Netrukus prasidės pavojingiausias metas, kai liga vėl gali persimesti į ūkius.

VILTIS. Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Ž. Vaišvila tikisi, kad bent į metų pabaigą sergamumas afrikiniu kiaulių maru rajone kiek atslūgs. T. Šiaudinio nuotr.

„Mes ir žmonėms akcentuojame, kad saugotųsi, neliestų gaišenų. Auginantieji kiaules dabar tiek įbauginti, kad sakosi net į mišką neinantys – nenori problemų“, – aiškina pavaduotojas.

Svarbu saugotis

Pasak Ž. Vaišvilos, afrikinis kiaulių maras plečiasi į Žemaitijos pusę – pasiekė Mažeikių, Akmenės rajonus. Tiesa, yra ir rajonų, kur susirgimų atvejų fiksuojama gerokai mažiau nei anksčiau ir žmonės jau vėl pradeda svarstyti apie kiaulių laikymą. Viršininko pavaduotojo teigimu, niekas ir nedraudžia laikyti kiaulių, jei sąlygos atitinka biosaugos reikalavimus.

„Visoje buferinėje zonoje, jei laikytojas atitinka biosaugos reikalavimus, įsipareigoja jų laikytis, gali auginti kiaules“, – aiškina jis.

Norint vėl auginti kriukses, pirmiausia reikia kreiptis į teritorinį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyrių, kur žmogus parašo prašymą, o specialistai paskui įvertina laikymo vietą, ar atitinka reikalavimus. Tuomet gali įsigyti paršelius ir juos auginti. Panevėžio rajone naujų laikytojų kol kas neatsirado, tačiau Anykščių krašte, jo žiniomis, keletas yra. Ž. Vaišvila pasakoja, kad žmonės pasveria, ar tikrai verta to imtis. Visgi tai ne vienkartinis veiksmas – įsipareigojimai prisiimami ilgam. Ar brangu atitikti biosaugos reikalavimus, greičiausiai priklauso nuo konkrečios situacijos. Pasak Ž. Vaišvilos, kainuoja dezinfekcijos medžiagos, reikia drabužių persirengti, avalynės, turi būti tvora. Jei jos nėra, išlaidos išauga.

„Daugiau reikėtų žmonių mąstymą pakeisti, kad viską daro ne dėl mūsų, bet dėl savęs“, – sako, kad neretai kliūtis būna ne finansai, jis.

Viršininko pavaduotojo teigimu, iš karto matyti, kuris žmogus nori auginti, o kuris nenori vykdyti reikalavimų, bet nori tik reikšti pretenzijas.

„Žmogus norėtų, kad nieko nereikėtų daryti, bet jo ūkis, jo kiaulės, jam ir saugotis reikia, o ne tarnybai“, – primena Ž. Vaišvila.

Šiuo metu šalyje afrikinis kiaulių maras registruotas jau 34 rajonuose. Rasta 1 734 sirgusių šernų gaišenos, sumedžioti 159 sergantys šernai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų