Augant urnų saugyklų poreikiui, Panevėžyje prieš penkerius metų pastatytas kolumbariumas greitai bus užpildytas. Savivaldybė šalia žada įrengti naują su dar 511 nišų. M. Garucko nuotr.

Mirusiųjų žemėje darosi ankšta

Mirusiųjų žemėje darosi ankšta

Makabriška Aukštaitijos sostinės situacija – gyventojų mažėja, o mirusieji nebetelpa į kapines. Vietos mirusiesiems stokojantis Panevėžys imasi statyti antrąjį kolumbariumą.

Praėjo vos penkmetis nuo pirmojo kolumbariumo Panevėžio miesto civilinėse kapinėse pastatymo, o jame jau baigiamos pildyti paskutinės vietos. Iš 424 keturviečių nišų laisvų liko tik 153.

Pastebima, kad vis labiau populiarėjant kremavimo paslaugoms, tokios vietos kasmet panevėžiečiams reikia daugiau. Vien per praėjusius metus nupirktos 65 nišos kremuotiems palaikams saugoti. Šiemet per pirmus du mėnesius užimta jau 12 naujų nišų.

„Matome, kad kolumbariumo nišų žmonėms kasmet reikia apie 20 proc. daugiau nei ankstesniaisiais metais. Iki šių metų pabaigos planuojame jų parduoti 80–90“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas.

Viena tokia niša gyventojui pagal Savivaldybės patvirtintus įkainius šiuo metu kainuoja 550 eurų.

Sutaupė pardavę nišas

Iš viso iš nišų pardavimo per penkerius metus, iki šių metų vasario, Panevėžio biudžetas pasipildė 145 tūkst. eurų. Šių lėšų prireiks statant jau antrą tokį objektą Šilaičių kapinėse.

Augant urnų saugyklų poreikiui, Panevėžyje savivaldybė šalia senojo kolumbariumo žada įrengti naują su dar 511 nišų. Tiesa, šios statybos suplanuotos dar 2012 metais kartu su pirmojo kolumbariumo įrengimu.

„Lėšas antrajam kolumbariumui iš parduotų nišų kaupiame jau nuo 2014 metų. Iki šių metų pabaigos tikimės turėti apie 200 tūkst. eurų. Planuojama, kad šiais metais statybai jų pakaks, bet galutinis rezultatas priklausys nuo viešųjų pirkimų ir rangovų“, – teigė D. Linkonas.

Tarybai jau pateiktas prašymas leisti vykdyti viešąjį pirkimą darbo projektui parengti bei statybai, nors tam dar neturima viso reikiamo finansavimo. Skaičiuojama, kad naujam kolumbariumui Šilaičių kapinėse įrengti iš viso reikės apie 360 tūkst. eurų.

Todėl projektą baigti teks kitais metais. 2020-aisiais bus ieškoma likusių reikiamų lėšų. Neatmetama, kad iš parduotų nišų surinktų pinigų tokioms statyboms užbaigti gali ir neužtekti, tad gali prireikti ieškoti kitų finansavimo šaltinių.

Panevėžio kapinėse darosi ankšta, tad jau rudeniop turėtų prasidėti Pašilių kapinių plėtra – jos padidėtų bent 6 ha. M. Garucko nuotr.

Siaurėja ir kapinės

Naujasis kolumbariumas turėtų būti atidarytas jau kitais metais, kai bus visiškai užpildytas senasis. Abu jie stovės greta.

Daugiau rengti panašių objektų Savivaldybė, pasak Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo, kol kas neplanuoja. Anksčiau būta kalbų apie urnų saugyklas neveikiančiose Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos senosios kapinėse. Tačiau nors čia ir atsirastų vietos kolumbariumui statyti, tokių planų, D. Linkono teigimu, nėra.

Pirmiausia, anot jo, dar šiemet reikia baigti Pašilių kapinių plėtros II etapo darbus. Šioje amžinojo poilsio teritorijoje mirusiesiems vietos belikę vos vieniems ar dvejiems metams.

„Kapinėse vietos sparčiai mažėja, reikia paskubėti, nes tokių objektų plėtros darbai trunka mažiausiai metus, o kur dar viešieji pirkimai, kurie būna dažnai ir apskundžiami“, – kalbėjo D. Linkonas.

Projekto I etapo metu Pašilių kapinės už beveik 390 tūkst. eurų praplėstos 2 ha. Šioje teritorijoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir 660 kapaviečių.

Per II o etapą už 1,3 mln. eurų kapines žadama padidinti dar 6 ha. Šioje vietoje turėtų taip pat atsirasti automobilių stovėjimo aikštelė bei dar daugiau vietų mirusiesiems. Darbus planuojama pradėti rudeniop.

B. Vilkelio teigimu, per aštuonerius krematoriumo Kėdainiuose veiklos metus kremavimų skaičius nuo visų laidojimo paslaugų išaugo nuo kelių iki keliolikos procentų. Tiesa, Europoje šis rodiklis siekia 50 proc. „Delfi“ nuotr.

Kremuoja vis daugiau

Kol kas vienintelio Lietuvoje, Kėdainiuose veikiančio krematoriumo direktorius Bernardas Vilkelis atkreipia dėmesį, kad kremavimo paslaugų didesniuose miestuose reikia vis daugiau. Nors ši tendencija ir taip ganėtinai sparčiai auga visoje šalyje, miestiečiai šiuo požiūriu esantys labiau pasaulietiški nei kaimo žmonės.

„Mūsų vartotojo nusakyti pagal kažkokius dėsningumus neįmanoma, nes toks sprendimas priklauso tiek nuo mirusiojo buvusių įsitikinimų, tiek nuo jo artimųjų. Tačiau mieste ir žmonių daugiau, ir jų mąstymas šiek tiek modernesnis. Iš Panevėžio sulaukiame nemažai klientų“, – kalbėjo krematoriumo vadovas.

Ateityje kremavimo paslaugų poreikis, anot jo, tik augs. Jau per aštuonerius veiklos metus kremavimų skaičius nuo visų laidojimo paslaugų išaugo nuo kelių iki keliolikos procentų. Tiesa, Europoje šis rodiklis siekia 50 proc.

„Žemės kapinėms trūksta, žmonių požiūris į tradicijas keičiasi, todėl ateityje kremavimo paslaugų tikrai reikės dar daugiau“, – patikino B. Vilkelis.

Komentarai

  • gyvenimas toks geras, kad geriau numirt kol yra vietos pasilaidoti. Ačiu valdžiai nors už tiek.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų