„Minties“ gimnazijos perlai

„Minties“ gimnazijos perlai

Jaunųjų kūrėjų tribūną beveik okupavo Panevėžio „Minties“ gimnazijos poetai, globojami lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų Emilijos Gedraitienės ir Danguolės Smalinskienės.

Mantas Stasevičius (11 kl.)

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Emilija Gedraitienė: „Mantas – įdomus, šiuolaikinis jaunuolis, norintis pabūti arti vaikystės. Labai savitai vertina kitų kūrybą. Ne su viskuo, kas vyksta aplinkui, sutinka. Yra tam tikra prasme maištautojas.“

Vasara

Ramus, malonus vasaros vakaras,

Medžio užmigęs nejuda lapas.

Viskas nutilo, tik vėjas pakilo:

Viena raudona saulė spindi, dega.

Viskas užmigo, vėl vėjas nurimo.

Mintys, svajonės pakvaišo, padūko,

Jos ilgesio ir didžiulio įkvėpimo pilnos:

Kaži ar užteks laiko jas įgyvendint?

„Vasaros naktys, ramios, malonios…“

Ak, kaip gera vasarą klajoti:

Ateitim mintis užkloti…

Kai saulė leidžias, vėlei laukiu vakaro aš.

Rasa Voitechovič (11 kl.)

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Emilija Gedraitienė: „Rasa – kitaip viską vertinanti, bet niekada garsiai to neįrodinėjanti mergina. Kūryba atskleidžia jos netikėtą pasaulio matymo aspektą. Ir viską aplinkui analizuoja, interpretuoja tik tiems, kas domisi.“

GYVENIMO ARKLYS

(Perskaičius J. Biliūną)

Gyvenimas tamsus ir nedėkingas,

Žvarbus bei įkandus. Vienišei sielai klajoti per sunku

be džiaugsmo, ramybės ir be artimų.

Gyvenimas vagis, išplėšęs arklį,

tą sielos palydovą, iš akių, paliko ir jį be džiaugsmo,

be vertės, tarsi be namų…

Gintarė Prikotskytė (11 kl.)

Emilija Gedraitienė: „Gintarė – meno žmogus. Piešia, rašo, lanko parodas, domisi architektūra. Taip pat puikiai geba susieti praeities šedevrus su dabarties inovacijomis.“

TAS ŠEŠĖLIS

Žiūriu į medį, už jo šešėlis, kurį aš vakar sapnavau.

Tamsi naktis ir baltas kelias, nutiestas palei jo šaknis.

Nors dar tamsu, bet laukiu rytojaus,

išauš ir vėl nauja diena, nušvis ta saulė, ilgai lauktoji, apšvies ji viską, kas toli.

Nors dar ne rytas,

bet viskas bunda ir saulė teka iš rytų. Galvoju apie tą šešėlį, kuris vis dingsta iš akių.

Diena atėjo, tamsa išnyko,

su ja išėjo viskas, kas tamsu. Ir tas niūrus, baugus šešėlis, kurio pamiršti negaliu.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų