Panevėžio rajone apsilankęs žemės ūkio ministras B. Markauskas sako žinantis visas ūkininkų problemas, tačiau tiek pinigų, kiek reikėtų, tiesiog nėra. V.Bulaičio nuotr.

Ministras ūkininkų nepaguodė

Ministras ūkininkų nepaguodė

Dėl liūčių milžiniškus nuostolius skaičiuojantys ūkininkai turėjo progą savo bėdas išsakyti Panevėžio rajone apsilankiusiam žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui.

Vienas stambiausių, dirbantis 600 ha, Ėriškių ūkininkų Antanas Čepas tvirtina, kad situacija labai liūdna. Jis teigė nesantis toks optimistas, kad tikėtųsi Europos Sąjungos paramos. Galėtų pagelbėti ir vietos valdžia, Vyriausybė.

„Išsiimti force majeure pažymą kainuoja 200 eurų. Apiplėšimas. Vyriausybė šitą žino ir nieko nedaro“, – piktinosi jis.

Ūkininkas sako siūlęs rajono Savivaldybės tarybai padėti ūkininkams, kad ir sumažinti žemės mokestį. Nors ir nedaug, bet vis kažką esą gautų. Tačiau išgirdęs atsakymą, kad reikia vykdyti biudžetą, pinigų reikia švietimo, medicinos įstaigoms.

„Kaip niekada nuskriaudė. Man per 60 metų, bet tai pirmi metai, kai vieną dieną kuliame, o dešimt dienų lietus lyja. Skęstame. Pajamos šiemet ženkliai sumažės, nors derlius galėjo būti gerokai didesnis – užaugo geras, bet gamta padarė savo. Nuplovė viską – išplovė glitimą, išplovė baltymus ir išplovė laukus. Tad šie metai bus įsimintini ir nuostolingi“, – ūkininkas tvirtina, kad liko nenukulta apie 50 procentų turimų plotų.

Ėriškių ūkininkas Antanas Čepas sako, kad šiemet apsemta apie 50 procentų jo laukų, o juos, be vandens, dar niokoja ir miško žvėrys. V. Bulaičio nuotr.

Ėriškių ūkininkas Antanas Čepas sako, kad šiemet apsemta apie 50 procentų jo laukų, o juos, be vandens, dar niokoja ir miško žvėrys. V. Bulaičio nuotr.

Stumbrai niokoja laukus

Anot A. Čepo, ūkininkai susiduria ir su kita didžiule bėda, nesprendžiama jau daug metų. Laukus nuolat niokoja stumbrai ir elniai.

„Šiandien 38 žvėrys eina per pasėtus laukus. Dešimt metų žada spręsti problemą, o bandos tik didėja“, – piktinosi A. Čepas.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas sako, kad stumbrai – valstybės reikalas ir šį klausimą sprendžia kita ministerija. Tačiau žadėjo artimiausiu metu sėsti prie stalo kartu su ūkininkais ir Aplinkos ministerijos atstovais ir padėti ieškoti sprendimo.

„Susėskime ir vieną kartą baikime su žvėrimis. Per dviejų žmonių gyvenimus negalima išspręsti paprastos problemos. Kokią valstybę sukūrėme“, – piktinosi Ėriškių žemės ūkio bendrovės vadovas Gytis Giedraitis ir sakė, kad dar 1983 metais jo tėvas yra rašęs raštus dėl šios problemos.

Ūkininkų teigimu, žvėrys pridaro didelių nuostolių, tad tam tikrų priemonių taikymas sutaupytų ir valstybės pinigus.

„Penktą ryto nueini, o tarp karvių guli ir stumbras. Per rūką nematai, kas guli“, – pienininkystės ūkį turintis Gerimantas Voiška sako, kad tai ir pavojinga.

Jo teigimu, anksčiau šie žvėrys dar nenutraukdavo elektrinio piemens, o dabar jau nutraukia. Tačiau didžiausią žalą daro bandomis besiganantys elniai.

„Ganosi 70 karvių, o už elektrinio piemens kiekvieną naktį – apie 70 elnių“, – „Sekundei“ teigė dvi bandas turintis ūkininkas. – Vakar varėme karves, tai iš miško per bendrovės pasėlius apie 17 elnių ėjo į pievą.“

Viltis – Europos Komisija

Kalbant apie potvynį, ministras ūkininkams nieko paguodžiamo negalėjo pasakyti. Kol kas nėra aišku, ar Europos Komisija skirs pinigų. Antradienį EK išsiųstas laiškas, kuriame minima, kad nuostoliai bus tikslinami. Tiesa, EK kompensuoja ne daugiau kaip 70 procentų patirtų nuostolių.

„Šiandien dar sunku sakyti, kas gaus paramą. Pirmiausia lauksime žinių iš Europos ir jeigu EK nuspręs skirti vienokią ar kitokią sumą, aišku, gaus tie, kurie nukentėjo, kurie deklaravo, kurie fiksavo, informavo žemės ūkio skyrius, bet dar ir ta informacija bus tikslinama“, – B. Markauskas sako, kad paramos tokiu atveju galėtų tikėtis tiek smulkūs, tiek stambūs ūkiai.

Pasak ministro, matydami situaciją Lietuvoje, dar prieš paskelbiant ekstremaliąją situaciją, savais kanalais kalbėta su EK žmonėmis, Žemės ūkio komisija. Jo teigimu, didelių vilčių nesuteikta, tačiau prezidentė susitikime su EK vadovu Žanu Klodu Junkeriu išgirdo kiek optimistiškesnę informaciją.

„Kadangi ES turi ne vieną fondą, tai EK pirmininko pažadas mus nuteikė viltingai“, – sakė B. Markauskas.

Tikimasi, kad paramos prašys ir Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija – kartu didesnė tikimybė gauti paramą. Vis dėlto, jei lėšų nebūtų gauta, tuomet būtų blogai. Pasak ministro, rezervo fonde yra tik 1,5 mln. eurų. Būtų bandoma ieškoti kitų resursų, ar pavyktų, kitas klausimas. Kol nėra aiškus EK atsakymas, pasak B. Markausko, sunku pasakyti, kokiais principais vadovaujantis būtų skirstoma parama.

Dėl potvynio nukentėjusiems Panevėžio rajono ūkininkams atvykęs žemės ūkio ministras B. Markauskas nieko paguodžiamo negalėjo pasakyti. V. Bulaičio nuotr,.

Dėl potvynio nukentėjusiems Panevėžio rajono ūkininkams atvykęs žemės ūkio ministras B. Markauskas nieko paguodžiamo negalėjo pasakyti. V. Bulaičio nuotr,.

Milžiniškos sumos

B. Markauskas sako, kad dabartinės problemos išryškino ir kitas bėdas. Pavyzdžiui, dabartinė ekstremaliųjų situacijų tvarka neskirta žemės ūkiui ir neapima kylančių situacijų. Tad ji bus keičiama.

Be to, dar labiau išryškino melioracijos bėdą. Pasak ministro, net ir gera melioracija nebūtų išgelbėjusi nuo potvynio pasekmių. Pavyzdžiui, Sartų ežeras buvo pakilęs 1,7 metro, tad vanduo pradėjo plūsti atgal. Tačiau melioracija Lietuvoje – opi problema. Pasak B. Markausko, niekur pasaulyje tiek sistemų nėra sukišta po žeme. Prieš 4–5 dešimtmečius įrengta sistema dabar baigia susidėvėti – tokių yra jau apie 80 procentų. Normaliai būklei palaikyti kasmet reikėtų 70 milijonų eurų, o skiriama tik apie 10 mln. Pinigų ieškoma, tačiau tokių didelių sumų neatsiras. Pasak ministro, viskam sutvarkyti reikėtų 3 mlrd. eurų.

„Nė vienas neturime tiek fantazijos tikėti ir tikėtis, kad valstybė skirtų tiek pinigų“, – ragino suprasti realią situaciją jis.

Tad ieškoma kitų būdų. Vienas tokių galbūt galėtų būti specialus atskiras fondas. Be to, dėl melioracijos kyla kitų problemų, kurias būtina spręsti.

Komentarai

  • Liūdnas vaizdas laukuose. Jau šiemet žiemkenčių sėjos nebus, nes lyti nenustoja. Ir taip daug apėmę tokie lietingi orai, kiek žinau ir Leningrado srityje panašūs orai.

    • Atsakyti
  • Taip, lyja ir prilyjo ne tik į laukus bet ir į miškus. Miško negalima išvešti, lentpjūvės stoja, nes nėra darbo, prastovos… stoja satatybos, baldų pramonė, nes stygius medisnos – problema t.p. niekas negirdi, nepaiso, nemato, nesupranta?

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų