Verslininko I. Laurso (kairėje) teigimu, nesugebame panaudoti visos sukuriamos vertės, tad to nepadarius sunku tikėtis ir didesnės gerovės. V. Bulaičio nuotr.

Miestų išmanumą stabdo ne pinigų stoka

Miestų išmanumą stabdo ne pinigų stoka

Antrus metus organizuojama „Inovacijų savaitė“ šiemet neaplenkė ir Panevėžio. Mokslo ir technologijų parke vykusioje konferencijoje diskutuota apie išmaniuosius miestus, kuriuose būtų patogu gyventi, paprasta naudotis įvairiomis paslaugomis. Taip pat kalbėta apie inovacijas, kūrybiškumą, klasterius, sveikatingumui pasitarnaujančias technologijas.

Lietuvos miestuose jau turima ir naudojama daug inovatyvių sprendimų, tačiau erdvės tobulėti dar tikrai daug. Tikimasi, kad „Inovacijų savaitės“ renginiai padės bendruomenėms kurti modernius miestus.

Ūkio ministerijos viceministrė Lina Sabaitienė sako, kad kalbėti, kuo išmanūs miestai gali būti naudingi ir įdomūs žmonėms, svarbu. Anot jos, smagu pakilti į dangoraižius ir pasižvalgyti iš viršaus į miesto grožybes, tačiau nereikia pamiršti, kad šalia yra ir gamta, kur taip pat galima naudoti išmaniąsias technologijas. Pavyzdžiui, sukurti išmanųjį inkilą. Taip pat nereikia užmiršti ir naujų iššūkių – prastėjančios demografinės situacijos, visuomenės senėjimo.

„Nei kompanijos, nei šalies lygmenyje negalime apsieiti be inovacijų proceso. Nenorėdami atsilikti privalome suprasti ir įvaldyti inovacijų kūrimą. Miesto infrastruktūra ir ekosistema labai sudėtingos, tačiau jos pavaldžios centralizacijai, o tai leidžia mieste daug lengviau nei korporacijoje įdiegti daug inovacijos rūšių. Lietuvos miestai jau dabar gali pasigirti sėkmingai diegiamomis inovacijomis, pavyzdžiui, parkavimo sistema, kuri leidžia susimokėti SMS žinutėmis arba mobiliąja aplikacija. Palyginimui, JAV, Silicio slėnyje, inovacijų širdyje, iki šiol viskas veikia senamadiškai – susimokėti už automobilio stovėjimą galima tik monetomis“, – teigė konferencijoje apie išmaniuosius miestus kalbėjęs žymus verslininkas, investuotojas Ilja Laursas.

Anot jo, apie inovacijas paprastai galvojame gana abstrakčiai – kažkas egzistuoja, kažką daro, bet su manimi tai nesusiję. Tačiau jos veikia kiekvieną. Kaip ekonomistas, verslininkas sakosi vertinantis skaičiais.

„Ne dėl to maži atlyginimai, kad čia Lietuva, o dėl to, kad nesugebame panaudoti visos sukuriamos vertės“, – konstatuoja I. Laursas.

Jo teigimu, pusė viso pasaulio sukurtų technologijų vertės priklauso JAV, Europai – tik 17 procentų.

Tuo metu Azijai, kurios daug šalių laikomos trečiojo pasaulio, – net trečdalis viso pasaulio gerovės.

Tad nepanaudojus didesnės vertės, sunku tikėtis ir didesnės gerovės.

„Jeigu į puodą nieko neįdėjai, košės neišvirsi“, – verslininkas sako netikintis pasakomis, kur iš kirvio verdama košė.

Pasak I. Laurso, Lietuva atsilieka nuo Europos. Europoje į inovacijas investuojama apie 2 procentus BVP, o Lietuvoje – iki 1 procento. Tad situacija prasta, o tai atsiliepia ir visų gyvenimui.

Ne visada draugiška aplinka

I. Laurso teigimu, inovacijos yra tam tikros ekosistemos produktas. Dažniausiai sukūrus vieną ar kitą produktą manoma, kad to užteks, tačiau sėkmei ar nesėkmei didelę įtaką daro labai sudėtinga ekosistema. Jis tai vadina bandymu ananasą išauginti Antarktidoje – jei sąlygos nepalankios, jis ir neaugs.

Kaip pavyzdį jis pateikia Stanfordo universitetą, turintį apie 16 tūkst. studentų, o tai mažiau nei Vilniaus universitete. Tačiau čia dešimt metų kasmet studentai įkuria per 100 kompanijų, į kurias pritraukia 2 mlrd. dolerių investicijų. Per dešimtmetį susidaro įspūdinga suma idėjoms finansuoti – daugiau nei 200 mlrd.

Anot verslininko, žinoma, galima sakyti, kad šis Silicio slėnio universitetas yra unikalus, tarsi atskira visata, tačiau paėmus JAV universitetų dvidešimtuką, susidaro 220 mlrd. JAV dolerių per metus. Tai suma, kurios, pasak I. Laurso, negalima ignoruoti – ji viršija Lietuvos biudžetą.

O Lietuvoje yra daug nesuderinamų dalykų. Jo teigimu, studentai ieškodami investuotojų, būna, atsineša savo magistro darbus, į kuriuos įdėta daug darbo valandų, sukurta įdomių technologinių sprendimų, ir iš to norėtų išauginti kompaniją. Pradėjus analizuoti paaiškėja, kad darbo autorystės teisės studentui nebepriklauso – jos universiteto.

„Lietuvoje dešimt tūkstančių darbų kasmet po 1 000 valandų išmetama į šiukšlių dėžę. Nėra mechanizmo, kaip studentas galėtų išimti savo darbą“, – I. Laursas ragina nepamiršti, kad tai aukštos pridėtinės vertės darbo valandos.

Jis pastebi, kad didžioji dauguma inovacijų yra vadinamosiose naujose teritorijose, kurios niekur neaprašytos. Kitaip tariant, tai pilkos teritorijos, kurias galima traktuoti bet kaip.

Verslininko teigimu, dabar nemažai investuojama į finansines technologijas, tačiau nemaža jų dalis stipriai pralenkia dabartinę reguliacinę bazę. Tad nutinka ir taip, kad kai kuriose Europos šalyse tam tikri dalykai gali būti traktuojami taip, jog grės baudžiamoji atsakomybė.

I. Laurso teigimu, netiesa, kad inovacijoms kurti reikalingi pinigai.

„Pinigų nėra, nieko negalima daryti. Tai neteisinga logika“, – verslininkas sako, kad yra ir nemokamų instrumentų gyvenimą mieste padaryti patogesnį.

Jo manymu, tam būtų galima naudoti atviros inovacijos principą. Kitaip tariant, iškelti viešai problemą ir laukti sprendimų, kaip ją būtų galima išspręsti. Čia savo idėjas siūlytų ir studentai. Pavyzdžiui, kaip būtų galima po pamokų išnaudoti mokyklų sporto sales, kad bet kas galėtų prisijungęs matyti, kurios laisvos, rezervuoti jas ir panašiai arba spręsti itin aktualią šiukšlių kiekio matavimo problemą.

Plačios galimybės

Energijos sprendimų centro produkto vadovas Žygimantas Zabieta įsitikinęs, kad ateities miestai gali atrodyti įspūdingai ir tai – ne fantastika. Tokių pavyzdžių tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje jau yra. „Idėjos, koks turi būti išmanus miestas, gimsta iš mūsų pačių gyvenimo“, – sako jis.

Manoma, kad yra šeši dalykai, kurie turi būti išmaniajame mieste. Visų pirma, tai energinių resursų valdymas, išmanusis atliekų tvarkymas ir pan. Pavyzdžiui, davikliai prie šiukšlių konteinerių, pasveriantys šiukšlių kiekį ir pranešantys, kuriuos konteinerius jau būtina ištuštinti, o kur dar neverta važiuoti.

Kita sritis – IT ir komunikacijos technologijos. Pasak Ž. Zabietos, Lazdijų rajone įrengtas LED apšvietimas, taupantis pinigus. Tačiau šiuos šviestuvus galima išnaudoti ir gerokai plačiau – į stulpus galima integruoti oro taršos matuoklius, oro stebėjimo sąlygų stoteles, LI-FI – šviesos diodais skleidžiamą internetą.

Jo teigimu, technologinės galimybės yra fantastiškos. Pasaulyje pirmasis išmanųjį LED apšvietimą pritaikė Los Andželas.

Išmaniąsias technologijas galima naudoti ir didinant saugumą, užkertant kelią nusikaltimams. Pasak Ž. Zabietos, Švedijoje Lundo mieste nusikalstamumo problema buvo išspręsta inovatyviai.

Po tiltu, kur žmonėms buvo pavojinga eiti dėl užpuolimų ir vagysčių, įrengtas specialus LED apšvietimas – lempos šviečia žydra ir rožine spalva. Šioje vietoje nusikaltėlių neliko. Pasaulyje jau naudojama ir veidų atpažinimo sistema, kiti inovatyvūs sprendimai.

Galerija

Komentarai

  • Nors ne pinigai yra šios problemos didžiausias trūkumas, tačiau visada juos galima tinkamai panaudoti.Nors vartojamoji paskola negali išpręsti ekeonominių roblemų, tačiau tai gali būti investicija kažko pradžiai.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų