Istoriniai gatvių stendai – dovana miestui Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga. V. Bulaičio nuotr.

Miesto istoriją pasakos gatvės

Miesto istoriją pasakos gatvės

Nuo šiol besidomintiems Panevėžio istorija nebereikės eiti į muziejų ar biblioteką. Su žinomiausiais miesto istoriniais faktais bei asmenybėmis bus galima susipažinti tiesiog gatvėse.

Čia stovės specialūs stendai, kurie ateityje papuoš dešimt skirtingų Panevėžio vietų. Ši originali ilgalaikė lauko paroda, pavadinta „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.

Pirmosios trys istorinės stotelės jau įkurtos Kranto ir Vasario 16-osios gatvėse, šalia Panevėžio kraštotyros muziejaus bei Nepriklausomybės aikštėje, prie Švč. Trejybės bažnyčios. Šiose viešose erdvėse įrengtus informacinius stendus su miesto istoriją menančių gatvių, pastatų, žymių žmonių bei svarbesnių įvykių vaizdais ir aprašymais ketvirtadienį visuomenei pristatė projekto rengėjai Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai.

Lauko parodą pristatė projekto koordinatorius D. Juzėnas (centre).

„Tai projektas, kuriuo mes visuomenei iš arčiau pristatome didžiausias savo miesto įžymybes. Kiekviename stende sudėta informacija ir senos nuotraukos būtent iš tos vietos, kur stovi nauji statiniai. Ateityje Panevėžyje turėtų būti dešimt tokių stendų“, – teigė Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.

Pirmasis istorinis stendas Kranto gatvėje įrengtas prie paties seniausio pastato Panevėžyje – Kranto g. 2-ojo namo. Čia buvo įkurtas pirmas visoje Lietuvoje archyvas.

Kranto gatvė, muziejaus duomenimis, viena seniausių mieste. Jos pradžia siekia XVI amžių. O pavadinimas siejasi su geografine padėtimi – gatvė palei Nevėžį. Šį vardą Panevėžys išlaikė iki šių dienų.

Tame stende, be Kranto gatvės, taip pat apimama Anykščių, P. Puzino gatvių atkarpų istorija.

Visą minėtą maršrutą susirinkusiems žmonėms pristatė muziejininkas bei projekto koordinatorius Donatas Juzėnas. Jis tarsi miesto istorijos gidas kvietė prisiminti senąją Panevėžio ledainę, lenkų gimnazijos pastatą, malūnus, žinomų aktorių, fotografų, gydytojų ir kitų nusipelniusių asmenybių butus.

„Miesto gatvės – lyg žmogaus kraujagyslės, jos nestovi vietoje – čia visuomet virė paprastų žmonių gyvenimas“, – sakė D. Juzėnas.

Visų žvilgsniams pakrypus į buvusį konservų fabriką, kur iš pradžių buvo įkurta Panevėžio spirito pilstykla, neišvengiamai prisimintas ir jo ateities klausimas. Tačiau Panevėžio meras Rytis Račkauskas patikino, kad siekiant apleistą pastatą prikelti naujam gyvenimui vykdomas projektas. Jam įgyvendinti prašoma Europos Sąjungos finansavimo. Jei bus gauta lėšų, čia įsikurs privatus kultūros centras su viešbučiu, galerija. Statybos gali prasidėti ir kitais metais.

Visas istorinis Kranto gatvės lauko parodos maršrutas užsibaigia P. Puzino gatvėje, ties moterų pataisos namais. Juose pradžioje kalėjo ir vyrai, ir moterys.

Panašiomis apžvalgomis pasipuošė ir Nepriklausomybės aikštė bei Vasario 16-osios gatvė.

Istorinius stendus apžiūrėję panevėžiečiai džiaugėsi tokia įdomia naujove. Vyresnieji sakė, kad naujai pamatė savo išmindžiotas gatves. O jaunesnieji sužinojo, ko dar visai nežinojo.

Komentarai

  • tikrai idomus ir reikalingas projektas

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų