Nors dar tik metų pradžia, bet užterštumas kietosiomis dalelėmis jau penkias dienas viršijo leidžiamą ribinę normą.

Miesto centras skendi teršaluose

Miesto centras skendi teršaluose

 

Panevėžys ilgą laiką didžiavosi žaliausio miesto įvaizdžiu, tačiau visus metus vykęs oro taršos matavimo tyrimas atskleidė, kad panevėžiečiai priversti kvėpuoti ne tokiu jau ir švariu oru. Keturiose skirtingose miesto vietose įrengtos nešiojamosios oro kokybės tyrimo stotelės parodė, kad nuo užterštumo labiausiai kenčia gyvenantieji pačiame centre.

Kaip teigė Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė, Panevėžyje veikia vienintelė stacionari oro taršos matavimo stotelė Sirupio gatvėje. Koks oro užterštumas joje fiksuojamas, gali sužinoti kiekvienas panevėžietis – šie duomenys kasdien skelbiami Aplinkos ministerijos internetiniame puslapyje. Praėjusiais metais užterštumo kietosiomis dalelėmis rodikliai viršyti tik šešias dienas per metus, todėl Panevėžys atsidūrė antras nuo galo kaip mažiausiai užterštas miestas. Tačiau šiemet situacija pasirodė esanti kiek kitokia – nuo metų pradžios jau penkias dienas fiksuotas didesnis nei leidžiama užterštumas kietosiomis dalelėmis.

„Kol kas sunku prognozuoti, kaip bus toliau, nes teršalų kaupimasis ir išsisklaidymas ore labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų“, – sakė R. Taučikienė.

Paros ribinė vertė gali būti iki 50 mikrogramų kietųjų dalelių kubiniame metre. Ši riba Savivaldybėje negali būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus. Pasak specialistės, paskutinį kartą teršalų smogas apėmęs Panevėžį ilgiau kaip 35-ias dienas buvo 2010-aisiais. Tokiais atvejais galima imtis ir kiek radikalių taršos mažinimo priemonių, tačiau kol kas jos nebuvo panaudotos.

„Šiemet stacionari oro taršos matavimo stotelė jau penkis kartus fiksavo padidėjusią oro taršą. Rekomenduojama, kad oro tarša neviršytų 35-ių dienų per metus. Tokiu atveju Savivaldybė turi patikslinti oro kokybės planą ir numatyti priemones, kurios padėtų sumažinti taršą. Viena iš jų – riboti eismo srautus tose vietose, kur fiksuojama didelė oro tarša. Bet labai sunku įsivaizduoti, kas būtų, jeigu tektų uždaryti vieną pagrindinių miesto gatvių“, – sakė R. Taučikienė.

Didžiausi teršėjai – automobiliai

Nors stacionarios, Sirupio gatvėje esančios, stotelės duomenys guodžia, kad Panevėžyje tarša pernai buvo padidėjusi tik šešias dienas per metus, Savivaldybės užsakytas ir pernai atliktas oro taršos matavimo tyrimas skirtingose miesto vietose atskleidė, kad situacija kur kas sudėtingesnė. Atliekant tyrimą, nešiojamosios oro taršos matavimo stotelės buvo įrengtos skirtingose miesto vietose – gyvenamųjų namų kvartaluose Rožių bei Aukštaičių gatvėje, taip pat pramonės rajone Paliūniškio gatvėje bei miesto centre – J. Basanavičiaus gatvėje. Nors dažniausiai dėl gerklę graužiančio smogo ir aitraus kvapo skundžiasi Rožyno mikrorajono gyventojai, didžiausia tarša užfiksuota J. Basanavičiaus gatvėje. Čia užterštumas kietosiomis dalelėmis pernai viršytas praktiškai per visą šaltąjį sezoną – gruodžio, vasario ir kovo mėnesiais. Taip pat didesnė nei leidžiama tarša buvo nustatyta vasario bei kovo mėnesiais Paliūniškio gatvėje.

„J. Basanavičiaus gatvėje daugybė individualių namų, besišildančių kietuoju kuru. Čia labai intensyvus ir automobilių judėjimas, o ir gatvių barstymas druskų mišiniais taip pat daro įtakos didesniam užterštumui. Paliūniškio gatvėje užterštumą didina didžiosios pramonės įmonės. Padidėjusi tarša fiksuota šaltuoju metų laiku, kai lietus rečiau nuplauna paviršių, ir pavasarį, kai išsausėja žemė“, – kalbėjo specialistė.

Tuo metu Rožyne žiemos mėnesiais buvo stebima didesnė anglies monoksido, kuris išsiskiria kūrenant namus kietuoju kuru, koncentracija, tačiau, anot specialistės, ribinės normos nebuvo viršytos.

„Šio tyrimo tikslas buvo identifikuoti labiausiai užterštus miesto rajonus ir nustatyti, kokie teršalai dominuoja. Negalime šių duomenų lyginti su stacionaria oro taršos matavimo stotele, nes naudojami skirtingi matavimo metodai, bet galime susidaryti platesnį vaizdą“, – sakė R. Taučikienė.

Ieškos sprendimų

Specialistės teigimu, pagal gautus duomenis galima sudaryti labiausiai užterštų miesto vietų žemėlapį, taršos šaltinius bei ieškoti priemonių, kurias įgyvendinus būtų galima sumažinti užterštumą Panevėžyje. Nors iš pažiūros atrodytų, kad sumažinti taršos neįmanoma, tačiau, anot R. Taučikienės, yra realiai įgyvendinamų priemonių, kurios gali prisidėti prie taršos mažinimo.

Pavyzdžiui, dabar jau ir individualių namų savininkai iš valstybės gali tikėtis subsidijos, jeigu nuspręstų savo seną šildymo katilą pakeisti moderniu ir tausojančiu aplinką. Savivaldybė taip pat gali prisidėti kuriant kuo patrauklesnę infrastruktūrą, kad visus svarbiausius miesto objektus gyventojai galėtų pasiekti ne automobiliu, o dviračiu ar viešuoju transportu. Taip pat svarbu, kad seni ir neekologiški viešojo transporto autobusai būtų pakeisti į varomus elektra ar bent hibridinius, kurie mažiau teršia aplinką.

„Visos šios priemonės yra realiai įgyvendinamos. Žinodami taršos šaltinius ir labiausiai užterštas miesto vietas, galėsime parinkti ir optimaliausią priemonių planą kovai su tarša“, – sakė R. Taučikienė.

Komentarai

  • „“““Savivaldybė taip pat gali prisidėti kuriant kuo patrauklesnę infrastruktūrą, kad visus svarbiausius miesto objektus gyventojai galėtų pasiekti ne automobiliu, o dviračiu ar viešuoju transportu. „““““

    Jei jus nesugebat išvalyt autobusu stoteles nuo sniego taip pat ir automobiliu statymo vietas (mokamas) kam cia pezet vejus

  • labiausiai man patiko -kalti automobiliai, bliamba radviliskio gatvej puse nuosavu namu skudurus i peciu kisa, bet spec tarnybom dzin, jos gi dirba iki 17val, gatvese sniego pusnys su ledo priemaisom, ji gi vista nori kad mes su dviraciu i darba vaziuotumem, kam reikalingi tokio lygio specialistai kurie sugeba tik konstatuoti problema bet jokiu jos sprendimo budu nemato , varyt i darbo birza visa skyriu tegu kastusus ima ir gatves valo, naudos bus daugiau

    • konstatuojančių tiek priviso, kad akmeniui nėra kur nukristi, o kur darbai? Tai kad darbo biržoje tokie pat.

  • Kol pagrindinis kuras individualiuose namuose bus malkos (arba visokios atliekos, kas dar blogiau), nieko geresnio ir nereikia tikėtis. Bet bukapročių vyriausybė šiemet sumažino PVM malkoms, vietoj to, kad sumažinti dujoms arba elektrai. Reikia skatinti gyventojus deginti švarų kurą dujas arba iš vis įsirenginėti geoterminį šildymą. Tada ir oro taršos rodikliai gerės.

    • Geoterminis šildymas niekada neatsiperka kas supsidijuos skirtuma as is idejos neekonomisko neisirenginesiu neturiu tiwk pinigu

  • Jei gyventojai pečius kūrentų tik malkomis, o kas dabar ? Kiek žinau, kai kurie į pečius sukūrenti kiša nereikalingus rūbus ir batus. O lengvųjų automobilių kiek yra? Kai kurie gyventojai turi po du ir po tris. Kol gyventojai patys nebus supratingi, tol ir užterštumas bus didelis.

  • Gal reikėtų tikrinti ką žmonės į pečius kiša.Ne retai iš aplinkinių kelių nuosavų namų (visada tų pačių) kaminų veržiasi bjauraus kvapo dūmai.Žinoma žmonės „protingi“ šiukšlėmis šildosi vakare kai visi tikrintojai ilsisi.Lengva paskelbti,kad užterštumas viršija normas,o kaip su tuo tvarkytis miestas nemoka.

  • netikę pečiai kad negalima batais kūrenti.

  • jei tikrai ieškotų sprendimų -darytų reidus, pasižiūrėkit į kaminus, dvokia ištisi rajonai nuo tų pačių kaminų, nes degina šiukšles, susižinokit ar vežamos šiukšlės, nes prie tų namų nematau išstumtų konteinerių su šiukšlėm, sutaupo degindami, kokie gi čia specialistai ir kam tokios tarnybos reikalingos, jei metai iš metų absoliučiai nieko nedaro..

    • Atsakyti
  • Kai visose sankryzose irengs ismaniuosius sviesoforus, oras bemat taps svaresnis…
    Ir nevarykit ant malku – tai ekologiskas, atsinaujinantis ir CO2 emisijos nedidinantis energijos saltinis. Jis remiamas valstybes – taikomas lengvatinis (9%) PVM mokestis.

    • Ai, dar uzmirsau – gatves reiketu barstyt arba smulkia akmens skaldele, arba sijotu smeliu, nuo kurio atskirta ypatingai pavasari dulkanti, smulkiausia frakcija.
      O skaldele skandinavai sugeba pavasari nuo gatviu surinkt ir kita ziema vel panaudot. Ot nabagai…

  • Ar pecius kada patikrins, kodėl pasako , kad gali savininkai neisileisti, tai koks cia įstatymas, būtinybė yra tikrinti, kada miesti infrastuktūros specialistė atvešite prietaisus į molainių kvartalą, visą žiemą negalima langų atidaryti, ir dar vasarą, nes yra įstatymas, kad galima ir vasaros metu sildyti tai kaimynai vandenį sildo, vasara pecių kūreną siaubas…, kur kreiptis?

    • netrukdykite Infrast.sk. imituoti, kad dirba, nes užpyks. juk jie atsakomybės už nieką neneša…net tarybiniais laikais tokios betvarkės nebuvo…

      • Balsuokit už Račkauską

    • Užsidarykite langus!!!

  • Dar galėjo taršą pamatuot Stetiškėse, kur visi rėkia pries modernią biokuro katilinę, kai iš pačių kaminų rūksta aitrūs dūmai.

    • Atsakyti
  • Kai ta moderni katilinė jums padūmins vasarą, ką tada kaltinsit?

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (17)

Atsakymas į komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų