Nebaigtos statybos – jas pradėjusiųjų reikalas. Kadangi leidimai statyti išduodami neterminuotam laikui, metų metus neužbaigiamų objektų šeimininkams Savivaldybė sankcijų negali taikyti. M. Garucko nuotr.

Miesto bėda – amžinos statybos

Miesto bėda – amžinos statybos

 

Panevėžio savivaldybei rengiantis iš esmės atnaujinti miestą rekonstruojant viešąsias erdves, jame liks apstu privačių apleistų pastatų ir teritorijų, kurioms sutvarkyti neturima rimtų svertų.

Įstatymai nekilnojamojo turto savininkų atžvilgiu tokie, jog savivaldybėms dažnai belieka apeliuoti į jų sąžinę ir gėdos jausmą. Pavyzdžiui, Lietuvoje leidimas statyti išduodamas neterminuotam laikui, tad realiai, net ir taikant tam tikrus įstatyme numatytus formalumus, gali vykti „amžinos“ statybos.

Vienas tokių ilgamečių statybų pavyzdys – kone pačioje Panevėžio širdyje, Ramygalos gatvėje, stūksantys pamatai. Prieš dešimtmetį buvo užsimota čia įgyvendinti ambicingą projektą. Pradėtas statyti prestižinis septynių aukštų 25 butų gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis ir požeminiu garažu. Į pastarąjį automobilius turėjo nuleisti specialus, automobiliams skirtas liftas. Iš ambicingo projekto teliko didžiulė duobė, apaugusi jau suvešėjusiais krūmais ir medžiais. Įmonė, planavusi įgyvendinti šį projektą, jau kurį laiką bankrutavusi. Per du pastaruosius mėnesius čia jau dukart virto statybvietę saugančios tvoros, buvo įlūžęs apsauginio praėjimo stogas.

Statybvietės pašonėje gyvenantis panevėžietis Romualdas įsitikinęs, kad ši vieta – arti tragedijos. Anksčiau čia žaliavo pieva, žaisdavo vaikai, o dabar pavojinga, apleista teritorija, kur bet kada gali nugarmėti neatsargus žmogus. Vyro teigimu, nieko tokio, jei laiku būtų iškilęs naujas pastatas. Anot jo, statybų terminui turi būti taikomos sveiko proto ribos.

„Eina gal jau antras dešimtmetis, kai vietoje buvusios pievos styro metaliniai strypai, betono luitai. Turbūt įprasta, kad kol neatsitinka nelaimė, tol niekas nieko nedaro“, – piktinosi Romualdas.

Anot jo, dėl tokių amžiaus statybų kenčia ir Panevėžio įvaizdis. Netoliese veikia garsi maitinimo įstaiga, joje lankosi daug miesto svečių. Be to, čia – pats Aukštaitijos sostinės centras: miesto Savivaldybė vos už poros šimtų metrų.

„Gėda miestui, kai pačiame jo centre šiais laikais paliktas toks vaiduoklis. Nepagarba patiems sau, gyventojams ir svečiams“, – pastebi Romualdas.

Ramygalos g. prieš dešimtmetį užsimota pastatyti prestižinį septynių aukštų daugiabutį su požeminiu garažu, į kurį automobilius nuleistų liftas. Dabar iš ambicingo projekto liko miesto piktžaizdė. M. Garucko nuotr.

Miesto skauduliai

Mirties taške įstrigusi statybvietė Ramygalos g. – ne vienintelė Panevėžyje. Kniaudiškių g. stūkso daugiabučio pamatai, ilgametės statybos gąsdina ir Rožyno mikrorajone, taip pat ir pramoninėje miesto dalyje.

Nors statinių priežiūra užsiima savivaldybės, tačiau nebaigtos statybos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) kompetencija. Inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Ligita Luščiauskaitė patvirtino, kad per daugelį metų gautas ne vienas skundas dėl nebaigto statyti daugiabučio Ramygalos gatvėje. Vieno jų sulaukta dar 2012-aisiais dėl palikto per siauro praėjimo – dalis statybvietę juosiančios tvoros stovėjo net ant šaligatvio. Šiuo metu inspekcija gavusi pranešimą, kad situacija statybvietėje sparčiai blogėja: teritorija netvarkoma, neprižiūrima, iškasos šlaituose auga želdiniai, didėja šlaito nuošliaužų pavojus, taip pat kyla pavojus ir aplinkinių sklypų dangų stabilumui. Spalio 2-ąją atlikus patikrinimą, nustatyta, kad statybvietės duobėje sumontuoti monolitiniai pamatai, tačiau šlaitų slinkimo ekspertai nepastebėjo. Nors teritorija aptverta, įspėjamųjų ženklų nėra. L. Luščiauskaitės teigimu, skundas dėl statybvietės dar nebaigtas nagrinėti.

Į VTPSI plaukia skundų ir dėl kitų nebaigtų statinių. Praėjusį pavasarį panevėžiečiai į statybų inspektorius kreipėsi dėl nebaigto gyvenamojo namo statybvietės Kniaudiškių g. Čia darbai nevykdomi nuo 1995 metų. Savininkui buvo nurodyta sutvarkyti statybvietę. Šių metų vasarį atliktas pakartotinis patikrinimas, nuvykę į vietą sutartu laiku, inspektoriai teritoriją rado sutvarkytą.

Pernai gautas skundas ir dėl neaptvertos statybvietės kitoje Kniaudiškių gatvės vietoje. Statytojas nurodymą aptverti apskundė teismui. Šis skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismo sprendimą statytojas apskundė aukštesnės instancijos teismui. Byla, pasak L. Luščiauskaitės, dar tebenagrinėjama.

Baudos negąsdina

L. Luščiauskaitės teigimu, procedūras bei konservavimo darbų, kuriuos reikia atlikti sustabdžius statinio statybą, mastą nustato statybos techninis reglamentas.

Konservavimo darbų privalomumas ir mastas priklauso nuo to, dėl kokios priežasties sustabdoma statyba.

„Kai statybą sustabdo pats statytojas savo sprendimu, konservavimo darbų mastas neribojamas, bet jis turi užtikrinti nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją, priešgaisrinę apsaugą, aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės“, – aiškino VTPSI atstovė viešiesiems ryšiams.

Statinio konservavimo darbai turi būti atlikti per 30 kalendorinių dienų nuo statybos sustabdymo.

Gavusi informacijos apie netvarkingas, žmonių saugumui pavojų keliančias apleistas statybvietes, kuriose statybos darbai nevykdomi, inspekcija atlieka patikrinimus. Tokiais atvejais pareigūnas statytojui surašo privalomąjį nurodymą per tam tikrą laiką pašalinti nustatytus pažeidimus.

Administracinių nusižengimų kodeksas už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą ar netinkamą vykdymą numato fiziniams asmenims baudą nuo 60 iki 600 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 1 500 eurų. Pakartotinis pažeidimas užtraukia baudą nuo 550 iki 900 eurų fiziniams asmenims ir nuo 850 iki 5000 eurų įmonių vadovams.

Skaudulys centre

Panevėžio skaudulys – ne tik ilgalaikės statybvietės, bet ir neprižiūrimi pastatai. Nors tam tikrų svertų jų savininkus priversti tvarkytis turima, tačiau jie nėra tokie veiksmingi, kaip galbūt galėtų būti. Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekse numatoma, kad apleisto nekilnojamojo turto savininkus galima bausti, tačiau pirmą kartą baudžiamiems pakanka sumokėti tik 30 eurų.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Lauraitienė pripažįsta, jog priversti žmones susitvarkyti savo privatų turtą – beveik bergždžias reikalas: privačią nuosavybę gina Konstitucija.

Vasario 16-osios g. apleistas pastatas teoriškai tvarkomas, tačiau judesys toks lėtas, kad teigiamų pokyčių vis tiek nematyti. M. Garucko nuotr.

„Jei tai yra apleistas privatus namas, bet jis nekelia grėsmės, ką jam padarysi? Nieko“, – sako V. Lauraitienė.

Be to, Civiliniame kodekse numatyta, kad savininkas pats atsako už jo turto keliamą grėsmę.

Vienas didžiausių Savivaldybės galvos skausmų – pačiame centre, prestižine galinčioje būti Vasario 16-osios gatvėje esantis verslininkui Vladimirui Karpenkai priklausantis turtas. Pasak V. Lauraitienės, savininkui skirta bauda, tačiau bėdos tuo nesibaigė. Civiliniame kodekse nurodyta, kad pažeidėjui du kartus turi būti siunčiamas kvietimas atvykti, o šiam nepasirodžius, įteikiamas surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Bet kaip jį įteikti, jei žmogus neateina kviečiamas ir nepriima kvietimų? Pasak specialistės, verslininkas, sulaukęs Savivaldybės nurodymo, nesiginčija – pažada tvarkytis. Vasario 16-osios gatvėje ties apleistu pastatu netgi pastatė pastolius. Vėliau vėl Savivaldybei ėmus savininką judinti, nuo stogo nuimta dalis čerpių ir užtiestas paklotas. Pasak V. Lauraitienės, teoriškai judesys vyksta, tačiau realybėje jis fantastiškai lėtas. Specialistė stebisi, kodėl verslininkui atrodo geriau pūdyti savo nuosavybę, nei ją remontuoti ir kažkam išnuomoti ar tiesiog – parduoti.

Įsisuka į užburtą ratą

Nors už apleistą nekilnojamąjį turtą taikomas didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, pasak V. Lauraitienės, tokios sankcijos mažai kas sulaukia. Šįmet į miesto Tarybą kreiptasi dėl didesnio tarifo mokesčio vos trylikos objektų savininkams. Mat toks mokestis netaikomas gyvenamosios paskirties iki 200 tūkst. eurų vertės turtui – daugumai butų, privačių namų savininkų turtui šio mokesčio tiesiog nėra. Jo nemoka ir nebaigtų statybų savininkai.

„Visi miestai vargsta su tuo lygiai taip pat, kaip ir mes“, – pripažįsta V. Lauraitienė.

Anot jos, Panevėžį kertančioje J. Basanavičiaus gatvėje, kuri yra pagrindinė arterija važiuojantiesiems per Panevėžį link Rygos, stovi nemažai aptriušusių namų, bet jų savininkams negalima pritaikyti jokių sankcijų.

„Nepavyko miestui. Žmonės įpratę savo turtą saugoti, prižiūrėti, o čia tiesiog pūdo ir net vidury miesto centro. Turbūt toks mentalitetas“, – svarsto specialistė.

Kita vertus, ir patys savininkai kartais atsiduria tarsi užburtame rate. Pavyzdžiui, Panevėžyje stovi apdegęs privatus benamių lankomas namas, tačiau jo savininkas sėdi kalėjime. Yra šeimininkų, kurie norėtų nugriauti seną, apleistą namą, tačiau netgi tai nėra paprasta užduotis.

„Inžinerinių tinklų nepaliksi atvirų: nei atvirų elektros laidų, nei atviro dujotiekio, nei bėgančio vandens, o norint sutvarkyti, reikia projekto“, – sako V. Lauraitienė.

Prieš keletą metų ji pati domėjosi, kiek toks projektas kainuoja. Vien laidų perkėlimas ant stulpo tąkart atsiėjo apie 5 000 litų.

„Žmogus norėtų namą nugriauti, bet reikalingi projektai, kad atjungtų komunikacijas. Niekas iš banko tam paskolos neima“, – užburtą ratą mato V. Lauraitienė.

Specialistė svarsto, kad reikėtų griežtinti įstatymus. Užsienyje ne vienoje šalyje apleistą nekilnojamąjį turtą sutvarko savivaldybė, o savininkui išsiunčia sąskaitą. Lietuvoje įstatymas leidžia nugriauti tik grėsmę keliantį statinį ir pinigus išieškoti iš jo savininko, bet dėl to reikia kreiptis į teismą.

Ne su vienu apleisto pastato savininku V. Lauraitienė kalbėjosi apie pardavimą, tačiau dažniausiai nenorima pigiai parduoti kadaise brangiai pirktą turtą.

„Žmonės per save neperlipa, laukia geresnių laikų, tikisi, kad kainos pakils. Bet gal to iš viso nebus ?“ – specialistė stebisi, kad žmonėms geriau leisti savo turtui dar labiau nuvertėti jo tinkamai neprižiūrint, nei pigiau parduoti.

Geras pavyzdys užkrės

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės nuomone, Lietuva bijo taikyti pasaulinę praktiką ir nesiryžta skirti didelių mokesčių tiek už neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą, tiek už amžiaus statybas. Dabar leidimas statyti išduodamas neribotam laikui. Nors įstatymai numato tam tikrų reikalavimų statant ilgą laiką, tačiau jie – daugiau formalūs.

D. Gasiūnienė tikisi, kad Panevėžio savivaldybei per artimiausius metus sutvarkius viešąją infrastruktūrą, sukūrus patrauklią aplinką, apsileidėliams taps paprasčiausiai gėda. Anot jos, pasaulinė praktika rodo, kad viešųjų erdvių sutvarkymas paskatina apleisto nekilnojamojo turto šeimininkus tvarkytis arba jį parduoti.

Komentarai

  • Gerbiamieji, o jau daug metu Pilenu mikrorajone pradeta statyti mokykla, iki siol yra narkomanu ir girtuokliu vieta. Sutvarkykite aplinka, ten gali greit atsirasti nelaimiu. Juk Pilenu rajone aplink daug gyvenamuju namu. Ar jums neatrodo, kad iki nelaimes vienas zingsnis? O paskui kaltu nebus. Tai kur tax Panevezys atsinaujina ?

  • Užtai turėtumete dėkoti buvusiam merui V.Matuzui kuris leido išpirkti…..

  • Man tai kaip baisiai atrodo Vasario 16 gatvėje tie apleisti pastatai. Pats miesto centras – gėda didžiausia. Gaila, kad tokių savininkų turto negalima nacionalizuoti.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų