V. Bulaičio nuotr.

Mieste – šimtmečio atspindys tautodailėje

Mieste – šimtmečio atspindys tautodailėje

Penktadienį į miesto Dailės galeriją rinkosi tautodailei neabejingi svečiai. Kasmetinė Aukštaitijos regiono tautodailės meistrų rengiama paroda šiemet atsigręžė į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir spinduliavo tautiškumu.

Nemažas būrys parodoje dalyvaujančių menininkų naujai permąstė valstybingumo ir tautiškumo idėjas bei vertybes, savitai jas atspindėjo savo kūriniuose, todėl greta tradicinės tematikos šiemet parodoje sušvito nemažai tautinių spalvų, neretai pasitelkiamas ir Vyčio simbolis.

Kaip teigė Dailės galerijos parodų koordinatorė Aurelija Seilienė, šiųmetė paroda sulaukė dar didesnio pasisekimo, nei buvusios. Nors dalyvių buvo panašiai kaip ir pernai, eksponuojamų darbų skaičius išaugo bene dvigubai – pristatyti 883 kūriniai, parodyti savo darbus panoro 242 autoriai.

Parodoje pristatoma Anykščių, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio, Panevėžio ir Ukmergės kraštų tautodailė. Daugiausia darbų – 310 – pateikė Panevėžio rajono kūrėjai.

Tradiciškai žanrų įvairovėje daug tapybos darbų, tačiau galerijos erdvėse vietą randa ir medžio drožyba, pasižyminti religine tematika, taip pat akmens skulptūra, grafika, kalvystė, šiemet pasipildžiusi didesniu skaičiumi tradicinių kryžių. Gausi keramikos ekspozicija, kurioje dominuoja puodžių darbai. Lankytojai galės pamatyti ir paprotinių menų eksponatų: šiaudinių sodų, verbų, margučių.

Po galerijos skliautais nugulė ir darbai iš odos, veltinio, mezginiai, austi rankšluosčiai, juostos, juvelyriniai dirbiniai iš sidabro, gintaro, floristiniai paveikslai, detalūs karpiniai.

„Nesistengiame sukurti kažko nematyto, tačiau norime naujam gyvenimui prikelti tai, kas buvo šiek tiek primiršta“, – kalbėjo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Saulius Kronis.

Nenori palaidoti tradicijų

Vyras mano, jog lietuviai iš tiesų supranta, kaip svarbu yra tęstinumas, kad būtų išsaugotos mūsų šaknys. Todėl tokios parodos yra labai reikalingos. „Be tradicijos mūsų tauta – niekas. Žinoma, liūdna, jog senieji meistrai išeina, o jaunų, kurie perimtų tradicijas ir tęstų pradėtus darbus, nėra daug“, – dėstė jis.

S. Kronis neslėpė, jog viena pagrindinių parodos užduočių – rodyti pavyzdį jaunajai kartai, priartinti juos prie tautodailės, sudominti kūryba. Visgi tai pavyksta ne visuomet. Tačiau, pasak jo, svarbu ne tik rezultatas, o ir pats procesas bei pastangos. Pastarosios, laimė, nelieka nepastebėtos. Anksčiau ar vėliau jaunimas įsinori prisiliesti prie šios virtuvės.

„Jaunam žmogui šiek tiek trūksta kantrybės, tad jam patraukliau dirbti su minkštomis medžiagomis, kuriomis greičiau pasiekiamas rezultatas. To negalėtume pasakyti apie akmenkalystę: ją, kaip ir kalvystę, baigiame užmiršti. Visai kas kita yra keramika. Nusilipdai sau švilpuką, o jis dar ir funkcionuoja – štai kas labiausiai skatina įsitraukti jauną žmogų“, – linksmai kalbėjo S. Kronis.

Aukštaitijos tautodailės parodos rengiamos jau nuo 1990 metų, dalis darbų pasiekia ir respublikinę parodą, rengiamą Vilniuje. Šiais metais ji bus eksponuojama neįprastoje vietoje – Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų