Fekalijų dvokas ypač vakarais kankina Kniaudiškių, Projektuotojų, Molainių gatvių gyventojus. T. Šiaudinio nuotr.

Mieste jaučiasi it fermų pašonėje

Mieste jaučiasi it fermų pašonėje

Panevėžio pietvakarinės dalies gyventojai dažną vakarą jaučiasi it gyventų kaime ir dar fermų pašonėje. Lyg tyčia vakarais gyvenamųjų namų kvartaluose dvokia fekalijomis. Nosį riečiančiais kvapais, atsklindančiais nuo nuotekų valymo įrenginių Nevėžninkų kaime, dusinanti bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ teisinasi pūvantį ir dvokiantį dumblą nuolatos purškianti mėtomis kvepiančiais probiotikais.

Šie dvoką tik apmalšina, o jį panaikinti turėjusi už europinę paramą prieš porą metų įrengta brangi dumblo džiovykla lig šiol neveikia.

Kniaudiškių g. gyventoja Aušra Mikėnienė piktinasi nebeturinti kantrybės kone kas vakarą taikstytis prie nemalonaus kvapo, ypač vyraujant nuo valymo įrenginių į miestą pučiančiam vakarų vėjui. Anot jos, negelbėja nė tai, kad buto langai į rytus.

„Vakarais taip aitriai dvokia fekalijomis, kad langus tenka uždarinėti. Į lauką negali nė išeiti“, – piktinosi A. Mikėnienė.

Panevėžietei keisčiausia, kad dvokia po kelias valandas vakarais, dažniausiai – apie 19–22 val. „Gal dėl to, kad kontroliuojančios institucijos nebedirba?“ – atsakymo ieško nuo smarvės pavargusi moteris.

Per dešimtmečius priprato

Vakarinis fekalijų dvokas kankina Kniaudiškių, Projektuotojų, Molainių gatvių gyventojus. Molainių kaime gyvenantis Ričardas pasakojo praėjusį trečiadienį su draugais susiruošęs pavakaroti kieme greitai lėkė į vidų – atsklidęs fekalijų dvokas jautresnius net pykino.

Toli sklindantį dvoką turėję panaikinti už milijoninę ES paramą pastatyti nuotekų dumblo džiovinimo įrenginiai neveikia, o aplinkinių kaimų ir Panevėžio gyventojai toliau uodžia fekalijas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Kad molainiškių gyvenimo ritmą diktuoja kvapai, patvirtino ir kaimo bendruomenės pirmininkas Erlandas Janėnas.

„Kai pučia vakarų vėjas, Molainiai smirda. Visi kenčia. Situacija nenormali“, – „Sekundei“ tvirtino E. Janėnas.

Nuo valymo įrenginių toli sklindantis dvokas – dešimtmečius neišsprendžiama problema. Nuo jų už kelių kilometrų išsidėsčiusių Berniūnų, Papušių, Lakštingalų, Naujamiesčio, kartais ir Upytės kaimų gyventojai, neapsikentę smarvės, dar prieš keletą metų skundais atakavo ir rajono Savivaldybę, ir higienistus. Dabar žmonės sako prie nemalonaus kvapo tiesiog pripratę.

„Niekas nebepasikeis. Daug kovojome, susirinkimus šaukėme. Suprantame, kad „Aukštaitijos vandenys“ nieko nepadarys. Įmonė nuolatos probiotikais dumblą purškia, bet problema nedingo ir nedings – kur vėjas pučia, ten smarvė. Mes pripratome“, – sako asociacijos „Berniūnų bendruomenė“ pirmininkas Sigitas Ulianskas.

Kvepina mėtomis

Vandens tiekėjos bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ ryšių su visuomene specialistas Svajūnas Mikeška tikina, jog kaimus ir miestą apėmusio dvoko problema sprendžiama – Nevėžninkų kaime ant maždaug 6 ha atviro pūvančio dumblo nuolatos purškiami smarvę slopinti turintys mėtų kvapo probiotikai.

Visgi S. Mikeška pripažįsta, preparatai smarvės iki galo nepanaikina. Kodėl žmones dvokas labiausiai dusina vakarais, S. Mikeška sako neturintis paaiškinimo.

„Tą klausimą ne pirmą kartą girdime. Aiškinomės, kodėl taip yra, bet tikros priežasties nežinome. Gal tai susiję su oro sąlygomis – vakarais paprastai nurimsta vėjas, nebeišsklaidomas kvapas suintensyvėja. Kontroliuojančių institucijų darbo grafikas kvapams neturi jokios reikšmės“, – „Sekundei“ aiškino S. Mikeška.

Į „Aukštaitijos vandenų“ valymo įrenginius per parą atiteka apie 15–20 tūkst. kub. m nuotekų. Išgraibius panevėžiečių į klozetus primestas šiukšles – nuo higienos reikmenų iki nežinia kokiais būdais į tokią vietą sugrūstų šampano butelių, mechaniškai išvalytos nuotekos patenka į biologinio valymo įrenginius. Kai iš dumblo būna išvalytas azotas, fosforas, jis toliau keliauja į pūdytuvus. Juose vien per parą sukaupiama per 3000 kub. m biodujų, kurių dvokas ir atsklinda net iki Panevėžio.

„Į kurią pusę vėjas papučia, iš ten žmonės mums ir kelia streiką“, – pripažįsta S. Mikeška.

Iš dvokiančių biodujų „Aukštaitijos vandenys“ pasigamina maždaug trečdalį nuotekų valyklai reikalingos elektros energijos. Dumblas pūdomas maždaug tris savaites. Po to jis tirštinamas ir išvežamas į 2001-aisiais pastatytas milžiniškas dumblo talpyklas.

Brangi džiovykla beprasmė

Valymo įrenginiai Nevėžninkų kaime veikia nuo 1979-ųjų. Pasak S. Mikeškos, skundai dėl dvoko prasidėjo atvirose talpyklose susikaupus dideliam dumblo kiekiui – per keturias dešimtis metų jo tik daugėja.

Jo kiekį sumažinti ir bjaurų kvapą panaikinti turėjo nauji dumblo apdorojimo įrenginiai su džiovykla. Statybas už milijoninę Europos Sąjungos paramą planuota baigti dar 2014-aisiais, vėliau terminas pratęstas iki 2015-ųjų. Tačiau brangūs įrenginiai taip ir nepradėjo veikti. Prieš porą metų paleidžiant džiovyklą joje kilo gaisras, nors tuo metu dumblo deginimo įrenginyje buvo maždaug 120 laipsnių temperatūra, o projekte nurodyta, kad ji turėtų siekti apie 140 laipsnių. Gaisro priežastimi įvardytas savaiminis užsidegimas.

S. Mikeška pripažįsta, kad rangovai – Kauno įmonė „Ekra“ – per porą metų nesugebėjo pašalinti įrenginio defektų.

„Net neturiu ką pasakyti. Kažkas technologinėje grandyje negerai. Kai dumblas bus pradėtas džiovinti, išsispręs ir nemalonaus kvapo problema“, – tvirtino bendrovės atstovas.

Kvapų vertintojams nesiskundžia

Nors nuo valymo įrenginių atsklindantis dvokas verčia panevėžiečius užsispausti nosis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas nei šiais, nei praėjusiais metais skundų dėl „Aukštaitijos vandenų“ nėra gavęs. Paskutinis skundas dėl nuotekų valyklos kvapų higienistus pasiekęs tik 2015-aisiais, tačiau jis nebuvo nagrinėtas dėl esą neišsamiai pateiktos informacijos.

VSC Panevėžio departamento specialistės Ingos Navagruckienės teigimu, gavus skundą dėl iš ūkinės-komercinės veiklos objektų sklindančių kvapų sudaroma komisija ir su skundo autoriumi suderintu laiku vykstama į jo gyvenamąją vietą uostyti.

Jei dvokas užuodžiamas, pagal kvapų kontrolės taisykles, iškviečiama laboratorija, imami oro mėginiai ir atliekami kvapo modeliavimo tyrimai. Per šiuos ir praėjusius metus nubaustųjų dėl skleidžiamų nemalonių kvapų Panevėžyje nebuvo.

Komentarai

  • Berniūnų kaimo gyventojai dažnais vakarais po 17val. turi kęsti smarvę. Kartu su aplinkinių kaimų bendruomenėmis siuntėme gyventojų prašymus Panevėžio rajono savivaldybei padėti išspręsti problemą. Jokių pasikeitimų neįvyko. VSC po 17 val ir išeiginėm dienom nedirba, tai įrodymų, kad blogas kvapas nėra. Jokio budinčio specialisto neturi, joks telefonas po 17 val. neatsako. Atvykę svečiai juokauja, kad mes užsakome tokį kvapą, kad mažiau svečių sulauktume. Nėra profesinės atsakomybės prieš gyventojus.

  • Kas cia darosi su Panevezio valdininkais?.Ka veikia aplinkos apsaugos darbuotojai, uz ka gauna atlyginimus?Juk visi gyventojai turi teise gyventi svarioje aplinkoje. Kas musu laukia ateityje.Kuo toliau tuo labiau nera kur kreiptis.Aplinkos apsaugos Panevezio skyriuje nera kompetentingu darbuotoju, jie visai neatlieka savo pareigu, o tik atsirasineja.

  • Dvokia po 17 val ir puse nakties ne atsitiktinai, nes tuo metu dumblas vartomas ir maisomas su siaudais ir is to daromas kompostas:) Jei kaltas butu dumblas kaip po toks, tai dvoktu ne pagal laikrodi, o nuolat puciant vakaru vejui:) Patarimas Molainiu g. gyventojams. Kai tik uzuodziate smarve is karto vaziuokite i valykla. Viska patys pamatysite;) Zinoma jei jus ileis i si super slapta objekta:)

    • taves reiskia irgi neileido i valomuosius jei rasai tokias nesamones.osiaip tai kiek direktoriu vandentiekyje o uz neivykdytus projektus nera kam atsakyti

      • Atsakyti
  • Šiam straipsnyje daug kas nutylima, toli gražu nei viskas čia aprašyta…iki ekologinės avarijos manau daug neliko laukti…

  • jo jus berniunuos pagyvenkit tada pasakokit , o kur skustis…

  • Smarvė ir mieste. Ir stebina Visuomenės sveikatos centro pozicija: nėra skundo – nėra ir problemos. O patys uoslės neturit ar ką?

  • Yra skundai.Bet niekas nieko nedaro.Manau visos institucijos yra glaudziai susiję….

Rodyti visus komentarus (8)

Atsakymas į leonas komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų