Per daug nesižavėkite aukštakulniais, beje kaip ir avalyne be užkulnių. Nepatogūs batai gali būti dažna mėšlungio priežastis.

Mėšlungis: tarsi plaktuku per raumenį

Mėšlungis: tarsi plaktuku per raumenį

Jei kada patyrėte vadinamąjį raumenų mėšlungį arba raumenų traukulį (spazmą), puikiai žinote, kas tai yra, ir, be abejonės, nebenorėtumėte, kad tokie pojūčiai dar kada pasikartotų. Bet ar įmanoma to išvengti?

Mėšlungis – labai dažnai pasitaikanti problema. Tai tikrai ne liga, bet labai skausmingas ir erzinantis simptomas, neretai varginantis ir nėščiąsias.

Atsiradęs raumenų spazmas dažniausiai signalizuoja, kad organizmui kažko trūksta. Nusiraminkite, kūnas, norėdamas, kad jį geriau suprastumėte, tiesiog informuoja jus apie savo poreikius. Pasistenkite į jį įsiklausyti.

Raumenų spazmas gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje, kur yra raumenų, ir bet kuriuo metu, netgi žmogui miegant.

Dažniausiai pasitaikančių skeleto raumenų spazmų pagrindinis požymis – staigus, skausmingas, trumpai trunkantis (tik keletą minučių, o itin retais atvejais iki 15 minučių), aštrus, nevalingas raumens susitraukimas, dažniausiai kojų raumenų. Labiausiai pažeidžiamas šlaunies ir blauzdos raumuo.

Nepakankamas vandens kiekis

Raumenų spazmai gali „informuoti“, kad organizmui paprasčiausiai trūksta vandens ir jau prasidėjo pradinė dehidratacija. Taip pat gali būti jaučiamas silpnumas, svaigti ar skaudėti galvą, veidas gali būti išblyškęs arba išmuštas nesveiko raudonio.

Todėl visada, ypač sportuojant ar sunkiai ir ilgai dirbant, patariama turėti vandens (geriau atvėsinto) ir nuolat po truputį gurkšnoti.

Kai dirbate fizinį darbą saulės atokaitoje ar intensyviai mankštinatės, kūnas, siekdamas save ataušinti ir išvengti galimo perkaitimo, gausiai prakaituoja. O su prakaitu prarandama daug vandens kartu su mineralinėmis druskomis (elektrolitais), todėl sutrinka sklandus raumenų ląstelių darbas. Taigi, greitas natrio, kalio, magnio ir kalcio praradimas gali būti kita raumenų spazmo priežastis.

Jei trūksta šių mineralų, gali atsirasti ne tik mėšlungis, bet ir pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, padidėjęs dirglumas, nuotaikų kaita, apima liūdesys, apatija.

Kai organizmui mineralų stinga ilgesnį laiką, nėštumo metu gali padidėti priešlaikinio gimdymo rizika, gali sulėtėti vaikučio augimas bei vystymasis.

Sutrikusi kraujo cirkuliacija

Vyresnio amžiaus žmonėms arba gyvenantiesiems fiziškai pasyvų (sėdimą) gyvenimą raumenų spazmai gali atsirasti tiesiog ilgiau einant, nes raumenys krūvio metu nepakankamai aprūpinami krauju.

Šie gauna mažiau deguonies ir kitų būtinų medžiagų, laiku nepašalinami darbo metu susidarę skilimo produktai, kurie kaupiasi raumenyse. To priežastis – pažengusi arterijų aterosklerozė arba itin mažas fizinis aktyvumas. Kai kojų arterijos susiaurėja, gali išsivystyti vadinamasis protarpinis šlubumas.

Tai dažniausiai vienoje kojoje atsirandantis skausmas, žmogui einant priverčiantis sustoti ir pasiilsėti. Tokiu atveju reikalinga skubi gydytojo konsultacija.

Nepatogi avalynė – taip pat dažna mėšlungio priežastis. Blauzdų raumenys dėl nuolatinės įtampos pervargsta, trumpėja ir juos gali sutraukti mėšlungis.

Vaikų ir nėštukių problema

Dažna vaikų ar paauglių raumenų skausmo arba raumenų spazmo priežastis yra šuolinis augimas. Gerai žinoma, kad vaikų raida nevyksta tolygiai, ūgis ir svoris auga nevienodu greičiu. Taigi, kai vaikų organizme vyksta staigus augimo šuolis, jie dažniau patiria raumenų spazmus.

Šie skausmai dar vadinami augimo skausmais, bet iš tikrųjų jie gali būti sukelti per didelio fizinio

aktyvumo. Dažniausiai jaučiami kojų raumenų spazmai arba skausmai. Jie gali pasitaikyti naktį, netgi prikelti vaiką iš miego.

Nemažai nėščių moterų taip pat patiria naktinius kojų raumenų spazmus. Svarbiausios to priežastys – skysčių ir elektrolitų lygio svyravimas bei gerokai padidėjęs spaudimas dubens nervams.

Kūnas reaguoja į judesius

Spazmus gali sukelti intensyvi arba ilgai trunkanti fizinė veikla. Tokius pojūčius galima pavadinti raumenų pertempimu. Pavyzdžiui, jei staiga atliekamas neįprastas, sudėtingas judesys gaudant nuo lentynos krintantį stiklainį. Atliekant veiksmą su didele jėga ir greičiu netreniruotas raumuo gali sureaguoti nekontroliuojamu susitraukimu.

Spazmus gali sukelti ir geriami vaistai. Mėšlungis gali būti atsakas į statinų grupės medikamentus, kontroliuojančius cholesterolio lygį, diuretikus, padedančius atsikratyti skysčio sankaupų (sergant širdies, kepenų, inkstų ir kt. ligomis), taip pat insuliną, kontraceptinius medikamentus. Jei raumenų spazmai tapo reguliarūs pradėjus vartoti naujus vaistus, būtinai pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju.

Ilgai padirbus kompiuterio klaviatūra, sutrinka plaštakų kraujotaka ir raumenų maitinimas, tad ima traukti rankų plaštakas.

Raumenų spazmai gali atsirasti ir dėl nepatogios lovos – jei ryte atsikeliate su skaudama galva ar nugulėtu kaklu (kai kaklą galite pasukti tik į vieną pusę), vertėtų pasirūpinti lova: pagalvė neturi būti kieta kaip akmuo, čiužinį rinkitės vidutinio kietumo, kad jis įdubtų nuo jūsų svorio ir miegant raumenys nebūtų įsitempę kaip stygos.

Ar galime sau padėti?

Raumenų spazmas dažniausiai praeina savaime per keletą minučių be jokių pastangų ir pasekmių. Tačiau galima atlikti keletą paprastų veiksmų, kad pagelbėtumėte sau ar kitiems, ypač mažiesiems.

Kai tik sutraukė raumenis, nedelsdami nutraukite veiklą, kuri galėjo sukelti spazmą. Jei raumenų spazmas ištiko bėgant ar važiuojant dviračiu, sustokite, atsisėskite, švelniai masažuokite ir ištempkite sutrauktą raumenį kelis kartus po 10–15 sekundžių arba panaudokite bet kokį šilumos šaltinį (pavyzdžiui, delnais trinkite raumenį, kad padidintumėte kraujo pritekėjimą). Taip jie greičiau atsipalaiduoja.

Padeda ir šaltis (pavyzdžiui, ledas arba specialus purškiamas šaldantis aerozolis, gerokai sumažinantis skausmą).

Jei mėšlungis ištinka pavojingoje aplinkoje – maudantis, vairuojant, – svarbu neišsigąsti, nedaryti staigių judesių, o pasistengti kuo daugiau ištempti pažeistą raumenų grupę, juos pamasažuoti.

Jei raumens spazmas ištiko plaukiant, tuojau pat pakeiskite plaukimo stilių arba tiesiog apsiverskite ant nugaros ir giliai kvėpuodami plūduriuokite vandens paviršiuje, kol spazmas pasibaigs.

Staigų mėšlungį galite nuraminti sukramtę kelias raumenis atpalaiduojančias magnio tabletes. Skausmą taip pat malšina šilto vandens procedūros, tad jei esate namuose, tiesiog panirkite į šiltą vonią.

Gelbėja ir paprasti pratimai: jei sutraukė kojų pirštus, juos stipriau pamasažuokite, palaikykite užlenkę į viršų, atpalaiduokite, vėl tai pakartokite, kol skausmas apmažės.

Blauzdos mėšlungis greičiau praeis, jei tvirtai į žemę atrėmę pėdą į ją pabelsite kumščiu bei pamasažuosite skaudamą vietą.

Jei mėšlungis traukia rankos raumenis, rekomenduojama atsigulti ant nugaros, iškelti ranką, suspausti kumštį, vėl ištiesti (jeigu maudotės, ranką taip pat reikia iškelti virš vandens).

Jeigu mėšlungis traukia abiejų rankų raumenis, geriausia atsigulti ant nugaros, iškelti abi rankas ir sudėjus plaštakas spausti vieną į kitą.

Jei mėšlungis traukia šlaunies arba blauzdos raumenis, reikia atsigulti ant nugaros, kelį pritraukti prie pilvo, paimti koją už pėdos ir stipriai patraukti į save.

Jeigu mėšlungis traukia abi kojas, patartina abu kelius lenkti prie krūtinės ir vėl išsitiesti.

Norint išvengti mėšlungio sukeliamų nemalonumų, derėtų daugiau dėmesio skirti raumenų priežiūrai.

Rekomenduojama atsisakyti nepatogios avalynės. Per daug nesižavėkite aukštakulniais, beje, kaip ir avalyne visai be užkulnių.

Poilsio metu sėdėkite kojas pakėlęs kiek aukščiau, pvz., ant pagalvėlės. Reguliariai mankštinkite pėdas ir kojas. Labai padeda kojų masažas, vaikščiojimas ant pirštų galiukų.

Rekomenduojama kuo daugiau judėti: lankyti baseiną, dažniau išeiti pasivaikščioti į parką, mišką.

Nėščiosioms vertėtų daryti specialią mankštą.

Jei kamuoja raumenų spazmai prieš mėnesines (paprastai likus 5–7 dienoms), patartina pagulėti karštoje vonioje su aromatinėmis rozmarino žolelėmis, kurios reguliuoja moteriškų hormonų pusiausvyrą.

Jei kojos dažnai būna šaltos, vakare rekomenduojamos šiltos vandens procedūros, o nakčiai patartina apsimauti vilnones kojines.

Vertinga tai, kas lėkštėje

Mėšlungio profilaktikai reikšmės turi ir tai, kokie produktai atsiduria ant mūsų stalo. Derėtų vartoti daugiau maisto, praturtinto kalio, kalcio ir ypač magnio.

Daugiausia kalio yra džiovintuose abrikosuose, razinose, melionuose, burokėliuose, pupose, piene, bulvėse (ypač virtose su lupenomis ar keptose orkaitėje) ir brokoliuose.

Daugiausia kalcio yra įvairiose žalialalapėse daržovėse: žiediniuose kopūstuose, brokoliuose, šparaginėse pupelėse, taip pat pieno produktuose, riešutuose, kiaušinių tryniuose.

Daugiausia magnio rasite saulėgrąžose, kviečių grūduose, riešutuose, baltosiose pupelėse, špinatuose, taip pat nemažai jo turi bananai, brokoliai, kiauliena, jautiena, lašiša, upėtakis. Į mitybos racioną pravartu įtraukti džiovintus grybus, kakavą, krabus, krevetes, jūros kopūstus, moliūgus.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų