Menininkas gyvas savo darbuose

Menininkas gyvas savo darbuose

 

Prieš dešimtmetį amžinybėn iškeliavęs fotografijos grandas, ilgametis dienraščio „Sekundė“ fotografas Sergejus Kašinas gyvas jį pažinojusių bendražygių atmintyje.

Jau dvidešimt metų Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos koridoriuje gyvuojanti netradicinė galerija „12“ atidarė parodą „Portretai“, skirtą prisiminti žymų Panevėžio fotografą S. Kašiną.

Progimnazijos direktoriaus Algirdo Gedeikio teigimu, panašūs susitikimai, kurių metu jau nebūna matyti ir ekspozicijos „kaltininkų“ veidų, laimė, kol kas pasitaiko nedažnai.

Šį kartą prisiminti bičiulį, kolegą, mokinį ir artimos sielos kūrėją patikėta asmeniškai menininką pažinojusiems jo bendražygiams, panevėžiečiams fotografams Gintarui Lukoševičiui, Lionginui Skrebei, Algimantui Pakarkliui, Valentinui Pečininui.

Kadaise pats S. Kašinas mėgęs sakyti: „Kuo daugiau gilinuosi į fotografiją, tuo labiau suprantu, kad ir mirsiu nieko apie ją nežinodamas.“ Tačiau visi it susitarę kartoja, jog būta priešingai: prieš dešimtį metų amžino poilsio atgulusio draugo dvasia iki šiolei gyvena akį traukiančiuose jo darbuose.

S. Kašinas buvo laisvos dvasios menininkas ir tai matyti jo nuotraukose. Fotografas jautė ypatingą pagarbą moterims ir vyresniems žmonėms, kurių veiduose fiksuodavo likimo siųstus pokštus, iššūkius, patyrimus.

Galerija


Galerijos sienas nugulė dvylika iškilių asmenybių portretų, įamžintų spalvotuose, nespalvotuose ir tamsaus rusvo atspalvio darbuose. Daugumoje jų – teatro metrai: aktoriai Rimantas Puzikas, Romualdas Urvinis, Valentinas Masalskis, Algimantas Masiulis, Vidmantas Fijalkauskas, Donatas Banionis, Algirdas Paulavičius, aktorė Eugenija Šulgaitė, režisieriai Julius Dautartas, Vaclovas Blėdis. Į S. Kašino objektyvą pakliuvo ir skulptorius Algimantas Vytėnas, Tėvas Stanislovas.

Didžioji dalis paskutiniame portretų cikle įamžintų žmonių dabar su fotografu, kurį bičiuliai draugiškai vadindavę tiesiog Serioga, susitinka dausose. Kiti, iš fotografijų žvelgiantys į žiūrovą, džiaugiasi galintys gyventi ir kurti.

Drąsus ir universalus

Parodas mokslo įstaigos erdvėje organizuojantis technologijų bei fotografijos mokytojas Virginijus Karosas negalėjo nuslėpti džiaugsmo, jog jo mintį eksponuoti fotografo darbus palaiminusi ir autoriaus žmona Janina. Ji leido išrinkti fotografijas iš didžiulio saugomo archyvo. Atrinkti darbus padėjo ir A. Pakarklis.

„Fotografuoti portretus yra labai sunku. Juk žmogus, kuris fotografuoja, nori parodyti žmogaus charakterį, jo vidų. O tas, kuris fotografuojamas, nori atrodyti labai gražiai, nuotaikingai. Tie susidūrimai labai sunkūs fotografijoje“, – svarstė V. Karosas.

Vis dėlto S. Kašiną jis drąsiai įvardino kaip profesionalų, laisvai su žmonėmis galėjusį bendrauti menininką.

„Jis nieko nebijojo fotografuoti: nei laidotuvių, nei vestuvių ar krikštynų“, – patikino ne kartą su panevėžiečiu fotografavęs V. Karosas.

Ilgai su juo bičiuliavęsis pedagogas puikiai pamena ir pirmąsias S. Kašino darbo dienas dienraštyje „Sekundė“. Jis buvęs itin atsakingas ir pareigingas, siekęs geriausių rezultatų.

„S. Kašinas nuolat skubėdavo padaryti greičiau, geriau. Seniau juk reikėdavo nufotografuoti, padaryti nuotraukas ir nešti jas į redakciją“, – prisiminė V. Karosas, tuo metu dirbęs fotolaboratorijoje.

Jo atmintyje bičiulis išlikęs ne tik kaip profesionalus fotografas, bet ir užkietėjęs žvejys. Kelias paties S. Kašino pagamintas ir padovanotas plūdes V. Karosas tebesaugo kaip širdžiai mielą atsiminimą.

Mena geros sielos žmogų

Prisiminimais apie mieste daugelio puikiai buvusį atpažįstamą ir gerbiamą menininką dalijosi jo buvęs fotografijos mokytojas L. Skrebė. Jis nuogąstavo, jog kartais žmonių gyvenimo linija nukertama kur kas per anksti, ir pridūrė, jog nors su autoriumi labai artimai nesibičiuliavo, buvo pažįstami, sutarė.

„Jis buvo žvalus ir energingas. Malonu pamatyti Sergejaus paveikslus čia, šioje galerijoje“, – kalbėjo L. Skrebė.

Nuo seno su S. Kašinu buvęs pažįstamas A. Pakarklis pritarė, jog su pastaruoju keliai susikirsdavę maloniomis aplinkybėmis.

„Pasikonsultuodavome fotografijos reikalais. Jis ateidavo pas mane pasitarti dėl kadrų, ypač tuomet, kai viskas vertėsi į skaitmeną, kai atsirado kompiuteriai, nuotraukų apdirbimo programos. Bendraudavome, eidavome vienas pas kitą į svečius. Tokį nuoširdų žmogų ilgai prisiminsi – kol būsi gyvas“, – pasakojo fotografas.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, panevėžietis Valentinas Pečininas taip pat buvo artimas restrospektyvios parodos autoriaus draugas.

„Tai buvo geros sielos vyras, su kuriuo buvo galima tartis, jis negailėdavo papasakoti tam tikrų niuansų, pamokyti. Jeigu jo darbai pasiliko mūsų atmintyje ir po išėjimo, ne be reikalo nugyveno savo gyvenimą. S. Kašinas buvo puikus fotografas, žurnalistas, geras draugas, žmogus. Gera šiandieną jį prisiminti ir matyti jo darbus“, – sakė V. Pečininas.

Komentarai

  • Džiugu, kad Panevėžys turi nemažai gerų fotografų menininkų.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų