Medienos pramonėje – krizės ženklai

Medienos pramonėje – krizės ženklai

 

Miškuose benzininių variklių burzgimą keičia gamtos garsai – stoja medienos prekyba, o kartu ir medžių kirtimas bei gabenimas. Miškininkai pripažįsta, kad į jų verslą kelią skinasi krizė. Ginklus jau deda ir Panevėžio regiono miškų darbininkai. Bet užtat dabar yra geriausia ieškoti pigesnių malkų.

Miškų saugotojai gali švęsti. Nereikėjo net ir jų dar garsesnių pastangų – Lietuvoje stoja medžių kirtimas. Ne vienos smulkesnės įmonės vadovas Panevėžio regione sustabdė pjūklininkų darbus, užsakymų nebeturi ir miško vežėjai.

„Tikros situacijos nežinau, bet aplink girdžiu, kad masiškai stabdomi miško kirtimai. Darbo nebeturi pjūklininkai, kartu ir mes. Sako, kad tai laikinai, dėl kritusios medienos kainos. Neva ją sumažino pigią produkciją siūlantys latviai ir lenkai. Miškų savininkai nebenori parduoti medienos tokiomis sąlygomis. Tikiuosi, greit vėl pajudėsime“, – nuogąstavo Panevėžio rajono medienos vežimo įmonės „Nefra“ savininkas Andrius, netekęs kelių suplanuotų užsakymų.

Jam pritarė ir Paliūniškyje esančios lentpjūvės vadovas, kuris taip pat teigė girdėjęs apie smarkiai sumažėjusias smulkiosios medienos kainas. Nors šis pašnekovas nepastebėjo, kad jo versle tai būtų ką nors pakeitę.

„Sako, kad sumažėjo tarmedžio ir popiermedžio kainos, bet mūsų lentpjūvė tai tikrai nepajuto, kad pirktume pigesnę žaliavą savo produkcijai“, – sakė kalbintas vyras.

Krito trečdaliu

Iš tiesų medienos sektorių pastaruoju metu itin purto krentančios medienos kainos.

„Taip, medienos kainos krenta drastiškai. Per paskutinius du mėnesius nukrito 5–30 proc., priklausomai nuo asortimento“, – konstatuoja Privačių miškų savininkų asociacijos direktorius Aidas Pivoriūnas.

Labiausiai, jo duomenimis, krito aukščiausios kokybės pušies ir eglės, beržo rąstų kainos.

„Dėl didelės pasiūlos ir sunkiai paaiškinamų priežasčių beveik visa medienos apdirbimo pramonė nebeperka medienos iš privačių miškų, nors visos sąlygos rinkos dalyviams, rodos, vienodos“, – pridūrė pašnekovas.

O kainų augimo priežastys, anot jo, paprastos. Medienos kainas Lietuvoje diktuoja pigiausio produkto – malkų kaina. Ši esą irgi sumažėjusi dėl labai išaugusio medienos biokuro importo iš Baltarusijos.

„Ši situacija paskui save nutempė malkų kainą, o ši – visa kita“, – teigė A. Pivoriūnas.

Be to, pasak Privačių miškų savininkų asociacijos direktoriaus, Centrinėje Europoje (Austrija, Čekija, Slovakija) masiškai išplito medžių kamienus graužiantys kenkėjai – kinivarpos. Minėtos šalys smarkiai padidino medžiapjūtės apimtis ir taip pasotino medienos rinkas.

Be pasekmių, pasak pašnekovo, nepraėjo ir nuolatinės miškų mylėtojų „isterijos priepuoliai“. Tačiau diskusijos, ar reikia mažinti miškų kirtimus, A. Pivoriūno žodžiais, daugiau įtakos turėjo nuvertėjusiai miško žemės rinkai, nei medienos kainoms. Nors miško valdos paklausą turi, tačiau, jei ten yra europinės svarbos gyvūnų, paukščių ar vabzdžių buveinės – jų vertė beveik nulinė. Tai kalbintas asociacijos vadovas vadina tiesiog žemės genocidu.

A. Pivoriūno duomenimis, Panevėžio rajone yra 7 836 privačios miško valdos, bendras jų plotas yra 31 598 ha, vidutinė viena valda – 4,03 ha. Įdomus faktas, kad vidutinė Valstybinių miškų urėdijos valda yra net 30 000 ha miško ploto.

Pigina šiltasis sezonas

Panašios medienos pramonės tendencijos pastebimos ir valstybiniuose miškuose. Juose nukertamų medžių prekybą organizuojančios energijos išteklių biržos „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis teigė, jog biržoje parduodama sertifikuota mediena yra kiek brangesnė nei privačiuose miškuose kertama nesertifikuota mediena, tačiau prekybos kritimas ir čia pastebimas.
„Pagrindiniai prekiaujami medienos sortimentai yra pjautinė mediena: tarrąsčiai, popierrąsčiai, malkinė mediena ir kirtimo liekanos. „Baltpool“ skaičiuoja kainų indeksą (rodiklis, kuris rodo, kiek bendrai procentais krenta kainos). Indekso vertė krito daugiau nei 8 proc. Kiek mažiau krito pjautinės medienos kainos (jos išliko panašios), tačiau tarrąsčiai ir popierrąsčiai krito per 20 proc.“, – vardijo Vaidotas Jonutis.

Miškuose stoja medienos kirtimas.

Tai, kad krito malkų ir kirtimo liekanų kainos, pasak pašnekovo, yra tendencija, nes šiltuoju metu sumažėja biokuro poreikis. Prieš žiemą šie įkainiai esą grįžta.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio vadovas Giedrius Bronušas aiškino, kad miškų urėdija daugiau negu 93 proc. žaliavinės medienos parduoda aukcionuose per elektroninę medienos prekybos sistemą. Per šią sistemą vykdomi aukcionai ilgalaikėms, pusmetinėms ir trumpalaikėms sutartims sudaryti. Skelbiamuose aukcionuose medienos pirkėjai teikia kainos pasiūlymus, pagal kuriuos ir suformuojama žaliavinės medienos kaina.

2019 m. I pusmečiui susiformavo 56 eurų už kubinį metrą vidutinė žaliavinės medienos kaina.

„Pastebime žaliavinės medienos paklausos ir kainų mažėjimą, kurį galbūt lemia sanitarinių kirtimų apimčių didėjimas Europos šalyse. Šiuo metu žaliavinės medienos kaina trumpalaikiuose aukcionuose vidutiniškai sumažėjusi 23 proc“, – sakė Panevėžio regioninio padalinio vadovas.

Komentarai

  • O mano mama malkas pirko gerokai brangiau nei pernai. Už priekabą suplojo apie 400.

Rodyti visus komentarus (1)

Atsakymas į Laima komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų