„Vilties“ progimnazijos ir Panevėžio „Pynimėlio“ jau dešimtą kartą organizuojamas šokių ir dainų festivalis „Mes nupinsim šokių pynę“ – vienas didžiausių tokių renginių Lietuvoje, tačiau Lietuvos kultūros tarybai neskyrus šiam renginiui lėšų, jų organizatoriai pagalbos buvo priversti kreiptis į tėvus, tai kai kuriuos iš jų papiktino.

Mecenatai per prievartą

Mecenatai per prievartą

 

Jau šiandien šokių ir dainų festivalis „Mes nupinsim šokių pynę“ sudrebins Panevėžio padangę. Į jubiliejinį, dešimtąjį festivalį šokėjai atvyksta net iš dvylikos pasaulio šalių. Tačiau gražų renginį temdo nepasitenkinimo nuotaikos.

Kai kurie Panevėžio „Vilties“ progimnaziją lankančių mokinių tėvai jaučiasi spaudžiami į kampą ir savotiškai reketuojami, mat jų prašoma savo namuose apgyvendinti jaunuosius šokėjėlius iš užsienio arba atverti pinigines. Tačiau šio festivalio organizatoriai teisinasi, kad jokios prievartos nėra. Tik paskutinę minutę sužinoję, jog finansavimo nebus, griebėsi vienintelio gelbėjimosi šiaudo – mokinių tėvų.

Kaip „Sekundei“ pasakojo savo vardo nenorėjusi sakyti mama, kurios vaikas lanko „Vilties“ progimnaziją, festivalis vyksta jau ne pirmus metus ir ta pati problema kartojasi kasmet, bet šiemet ji tik dar labiau paaštrėjo. Jau prieš kurį laiką klasių auklėtojai vaikų pradėjo klausinėti, kas galėtų savo namuose priimti nors po vieną festivalio dalyvį. Ypač didelį spaudimą patyrė vaikai bei jų tėvai, kurie gyvena individualiuose namuose. Kiekvienas neigiamas atsakymas baigiasi klausinėjimu, kodėl nenorima priimti svečių. Galiausiai prašoma paremti renginį, klasės auklėtojai net sudarinėja sąrašus, kas ir kiek davė. Nors konkrečių sumų nėra nurodoma, tačiau, pasak mamos, kitiems ir tie du eurai yra dideli pinigai.

„Pati mokyklos direktorė laukia savo vaikus į mokyklas palydinčių tėvų ir pradeda klausinėti, ar negalite apgyvendinti, o sulaukus neigiamo atsakymo, prasideda kamantinėjimas, kodėl. Bet juk ne kiekvienas net ir gyvendamas nuosavame name gali priimti svetimą vaiką“, – pasakojo panevėžietė.

„Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė atvira – be tėvų pagalbos nebūtų įmanoma suorganizuoti tokio renginio, todėl ji labai dėkinga visiems tėvams, kurie tapo šio festivalio gelbėtojais.

Užkrovė naštą

Moters teigimu, atverti savo namų duris svetimiems žmonėms nėra taip paprasta. Priėmus vaiką, už jį esi atsakingas. Savo atžalai pusryčiams gali paduoti tiesiog sausų dribsnių su pienu, o svetimam jau nepaduosi. Pagaliau vaikus reikia vežioti į repeticijas, juos užimti, tai didžiulis darbas, tad tektų imti atostogas. Reikia turėti ir erdvės, kur galėtum apgyvendinti atvykėlį.

„Suprasčiau, jeigu tai liestų tik šokių klases, bet šitą naštą bandoma užkrauti ant visų vaikų ir jų tėvų pečių. Kai atvažiuoja giminaičiai, tuomet patys galime kad ir ant žemės pamiegoti, bet kultūringai priimti svečią iš kitos valstybės neturiu galimybių. Žinau, kad yra šeimų, kurios kasmet priima šokėjus, gal ramiau žiūri į visa tai, bet aš nesijaučiu galinti apgyvendinti tinkamai. Kai reikia aiškintis, kodėl gyvendamas nuosave name negali priimti, tai jau spaudimas. Renginys išties gražus, bet ar visi tėvai turi būti pastatyti ant blakstienų“, – pasipiktinimo neslepia mama.

Jos nuomone, festivalio rengėjai turėtų ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Juk yra galimybė lėšų gauti iš įvairių projektų, tuomet nereikėtų kaulyti iš tėvų. Neturėtų būti jokios prievartos. Dabar tiek vaikai, tiek ir tėvai yra verčiami eiti į penktadienio vakarą „Cido“ arenoje vyksiantį finalinį renginį. Šią dieną vaikams pamokų nebus, tačiau mainais penktadienio vakarą turės aukoti žiūrėdami festivalį.

„Renginys mokyklos, bet visi tėvai į jį įtraukiami prievartiniu būdu. Ar duos naudos tas priverstinis varymas į renginį, išskyrus tai, kad bus pilnos tribūnos žiūrovų? Šią mokyklą pasirinkome ne tam, kad dalyvautume choreografiniuose etiuduose“, – kalbėjo moteris.

Už sijono netampo

Panevėžio „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė kategoriškai atmetė bet kokią prievartą. Ji pati per elektroninį dienyną išplatino pagalbos laišką visų mokinių tėvams. Tai buvo nuoširdus kreipimasis į juos, kaip renginio gelbėtojus. Festivalis „Aš nupinsiu šokių pynę“ vyksta jau dešimtą kartą, tad šiemet atvažiavo kaip niekad daug dalyvių. Direktorės teigimu, kai kurie svečiai į Panevėžį užsuko jau antrą ar net ketvirtą kartą. Šokėjai džiaugiasi gera organizacija, šiltu priėmimu ir gražia mūsų šalimi. Tarp kai kurių užsimezgė nuoširdi draugystė, kuri nenutrūksta net ir po festivalio. Vaikai bendrauja internetu, tad dažniausiai grįžta į tas pačias šeimas, kuriose jau buvo apsistoję. Ir šįkart savo mokinių ir jų tėvų ji prašiusi apgyvendinti šokėjus iš Baltarusijos ir Ukrainos, o Panevėžio „Pynimėlio“, kuris taip pat yra šio festivalio organizatorius – iš Moldovos.

Pasak D. Valiukienės, užsieniečių apgyvendinimas tikrai didelių sunkumų neturi kelti, mat vaikai beveik visą dieną yra užimti, į namus po renginių, repeticijų, ekskursijų grįžta geriausiu atveju tik 20 valandą vakaro permiegoti. Vienintelė diena, kada gali kilti šiek tiek rūpesčių – penktadienis, kai vaikams nėra tradicinių pamokų, bet ir šiuo atveju vaikais užsiimti puikiai gali jas priėmusių šeimų atžalos.

„Kad tėvų laukiu prie mokyklos durų – visiška nesąmonė. Taip, su viena mama esu apie tai kalbėjusi, bet mes esame pažįstamos ir už mokyklos ribų, o kitai mamai esu skambinusi telefonu, ar šeima negalėtų priimti dar vieno vaiko. Nesu tokios žemos kultūros, kad tampyčiau tėvams už sijono ar rankovių ir klausčiau, kaip prisidėsite. Nelendu nė į vieno jų piniginę. Skaudu, kai iš gražaus renginio kyla toks nepasitenkinimas“, – sakė D. Valiukienė.

Užtrenkė duris

Direktorės teigimu, festivalio biudžetas toks, kad vieniems suorganizuoti renginį būtų neįmanoma. Visais metais tėveliai yra pagrindiniai festivalio rėmėjai. Ne kartą jai buvo nusvirusios rankos ir buvo minčių festivalio daugiau neberengti, bet matant tas degančias ir iš laimės spindinčias vaikų akis negalinti sustoti. Kita vertus, šokis atveria vaikams visai kitas galimybes. Juk ir „Vilties“ progimnazijos mokiniai, lankantys šokių klases, kasmet išvyksta į kitas Europos šalis. Taip susipažįsta su įvairiomis kultūromis, plečia savo akiratį. Juk ne kiekviena šeima turi galimybių savo vaikus leisti į ekskursijas užsienyje. Ir tai daugelis tėvų itin vertina – ji sulaukianti nemažai ir padėkos žodžių.

„Šiais laikais didžiulis pasiekimas tai, kad vaikas jaučia malonumą šokdamas ir didžiuojasi, jog mokosi šokių klasėje. Ne kartą rankos buvo nusvirusios, bet kai pasižiūri į tuos laimingus vaikų veidus, negali nedaryti festivalio. Tik entuziazmas ir tėvų pagalba yra šio festivalio varomoji jėga, už tai jiems esu be galo dėkinga“, – kalbėjo „Vilties“ progimnazijos direktorė.

Jos palaikyti stojo ir „Pynimėlio“ vadovas Ričardas Bakanauskas, teigdamas, kad tai jis yra didžiausias kaltininkas viso to, kas vyksta. Bene vienintelis toks festivalis Lietuvoje šiemet sulaukė kaip niekad daug dalyvių – beveik 800 jaunųjų šokėjų iš Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Rusijos. Pasak „Pynimėlio“ vadovo, atvyko patys geriausi kolektyvai, o visas renginys – nemokamas. Tačiau didžiausia bėda ir kartu nelaimė – buitis. Jau prieš kurį laiką buvo rašomi projektai finansavimui gauti, tačiau ne visos durys atsiveria. Visus devyneriuss metus festivalį rėmęs Lietuvos kultūros fondas šiemet šokėjams atsuko nugarą. Pasak R. Bakanausko, visi projektai, kurie susiję su liaudies menu ar etnokultūra, negavo finansavimo. Paremti buvo tik tie, kurie susiję su šiuolaikiniais menais. Tik Panevėžio miesto savivaldybė parėmė festivalį, skyrė 5500 eurų.

„Tai net ne kapeikos, bet lašas jūroje. Bet mes tą darome, nes tai mūsų gyvenimas“, – sako R. Bakanauskas.

Vienintelė viltis – tėvai

Ar gaus finansavimą, organizatoriai sužinojo iki renginio likus geram mėnesiui. O kai dalyvius kvietiesi iš anksto, tenka prisiimti ir įsipareigojimus. Aišku, galėjo tą daryti tik tada, kai jau turėjo finansavimą, tačiau tokiu atveju festivalis nebūtų toks, koks dabar, o blogų dalykų niekam nereikia. Jis dėkingas Savivaldybei, kad nemokamai leido naudotis „Cido“ arena, tačiau patiems tenka susimokėti už apšvietimą, įgarsinimą, o kur dar transporto išlaidos. Atvykusius šokėjus reikia ir apgyvendinti, pamaitinti, tad vienintelė viltis buvo kreiptis pagalbos į tėvus.

„Papuolėme į bėdą, neturėjome kitos išeities, kaip kreiptis į savo gelbėtojus – „Pynimėlio“ ansamblio bei „Vilties“ progimnazijos tėvus. Prievartos nėra, mes visų vaikų prašėme atnešti ne mažiau nei tris eurus. Tai nėra labai dideli pinigai. Gal tai galima vadinti ir reketu, bet labiausiai piktinasi tie, kurie su šokiais neturi nieko bendro. Būčiau labai laimingas, jeigu nereikėtų kreiptis pagalbos į tėvus, bet dabar situacija yra kiek kitokia“, – tenka tik apgailestauti R. Bakanauskui.

Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis teigė, kad informacija apie priverstinį pinigų rinkimą ar panašius dalykus jų skyriaus nepasiekė. Tokių rinkliavų negali būti, o jeigu organizuojamas apgyvendinimas ir kiti dalykai, visa tai reikia iš anksto apgalvoti. Tiesa, vienai mokyklai būtų per daug sudėtinga organizuoti tokio masto renginį, tad natūralu, kad įvairiais kanalais ieškoma rėmėjų. Ir kitos mokyklos eina šiuo keliu, kai vyksta švietimo įstaigos sienas išaugantis renginys. Tai, kad festivalio dalyviai yra apgyvendinami šeimose, įprasta praktika, juk ir mūsų vaikai per panašius renginius kitose šalyse apgyvendinami ne viešbučiuose.

„Jeigu tai savanoriška rinkliava, be prievartos – ji gali būti. Renginys labai gražus ir reikalingas. Viskas kainuoja šiais laikais, bet tuos reikalus reikia spręsti nespaudžiant tėvų į kampą“, – sakė E. Kuchalskis.

Komentarai

  • Teisybe kad verčia priimti šokėjus iš kitos šalies.Šiais metais mano vaikas jau nebelanko šokių,bet 3 metus atgal,visada buvo prievarta.Vaikas atnešdavo parasyti tėvams lapus,kokius ir iš kokios šalies priimsim vaika.Man parašius kad apgyvendinti neturim galimybės vadovė nepriimdavo to lapo…Ir klausinejo kelių kambarių butas?kodėl negalit? vaikui pasakius kad nebutu net lovos kur paguldyti.Vadovės paskakymas buvo tai tu pamiegosi ant žemės….ir vėl duodavo nauja lapą kad iš naujo tėvams parneštu…jei tėvų atsakymas budavo kad tikrai ne,tada būna kad ,,užsisėda,,ant mokinio nepagarbiai elgiasi,bei neleidžia šokti kai kurių šokių….Liūdna ,bet tokia tiesa….

  • Nu kaip visada… Straipsnis į vienus vartus…. VMI atstovai turėtų pasidomėti, kaip ponia direktorė apskaito „paaukotus“ pinigus… Nei vienai klasei nėra pateikti pinigų gavimą įrodantys dokumentai.
    Konkursas reikalingas tik poniai direktorei, o mokytojos yra pastatomos į tokią padėtį, kad jei tėvai neduos pinigų, tai geriau duos iš savo piniginės, kad tik turėtų šventą ramybę.

    • Atsakyti
  • Taip prievarta priimti vaikus,butinai duoti pinigu ir geriau daugiau,o ne 2 eurus.Ir penktadienio vakara privaloma eiti i Cido arena visiems.Visur privalova,tik ar labai visiems idomu ir yra noro dalyvauti?

  • Tikra tiesa…bet kas vyksta su šiais mokyklos šokėjais, kurie vienu metu yra ir „Pynimėlio“ šokėjai, ir Panevėžio vaikų muzikos mokyklos choreografijos skyriaus šokėjai, ir vienu metu jie visi yra surašyti į VAIKŲ NEFORMALIOJO ŠVIETIMO grupe „Vaikų uostas“ ar ten kitaip pasivadina, kur kas mėnesį gauna po 16 eur , o vaikų suregistruota virs 400 …tai kur nukeliauja šitie pinigai? Juk buvo galima iš tų pinigų surengti festivalį,nupirkti naujus tautinius drabužius bent vienai šokėjų grupei, festivalio svečius apgyvendinti ir pamaitinti, o ne prievarta brukti į šeimas, kurioms taip pat reikia kelias dienas maitinti ir dar jų laisvalaikį užimti…žinote, susidaro įspūdis, kad eilinė „Vilties“ progimnazija kasmet organizuoja TARPTAUTINĮ festivalį, prisikviečia daugybę svečių, neturėdami nei kur apgyvendinti, nei iš ko pamaitinti ir visada kažkas kaltas, kad neduoda pinigų…Tai jeigu nera, tai ir neorganizuokite ir kam to reikia? Juk festivalio rengimas nėra mokyklos prioritetas…bet matomai naudingas, nes kitaip nei direktorė Iljinienė, nei šokių vadovas Bakanauskas festivalio nerengtų, jeigu nebūtų asmeninės finansinės naudos ir taip metai iš metų…tik paskaičiuokite, kokius pinigus jie valdo…vien neformaliojo švietimo pinigai – 400 vaiku po 16 eur kas menesi?Ir ka jie už tuos pinigus padarė, pasiuvo,suorganizavo ir tarptautinį festivalį įvykdė?

  • Gaila, kad mes greičiau puolame smerkti nei pagalvoti ir suprasti.Kai norime patekti į šią mokyklą, tada viskas mus tenkina… o daugelus mokinukų nepatenka…Atėję į bendruomenę mes pritariame jos kultūrai, tradicijoms ir stengiamės suprasti, atjausti…kodėl tai labai greit pamirštame…puikiai suprantu ir šokio klasių vaikus ir tėvelius, tiesiog mūsų toks indelis į mokyklos gyvenimą.Gaila, kad toks gražus renginys piktina. Abejingumas visada pažadina negatyvius jausmus.Džiugu, kad festivalis vyksta ir ne visi tėveliai abejingi. Mano vaikas jau išaugo ir išėjo iš šios mokyklos, bet prisiminimai patys geriausi.

    • Atsakyti
  • Tegul nepasakoja nesąmonių, kiekvienais metais tėvai priversti aukoti arba priimti vaikus, juos vežioti, organizuoti jų laisvalaikį, įdėti maisto ir dienpinigių. Kam reikalingas festivalis jei viskas užkraunama ant tėvų pečių, taip suprantu, kad dauguma pateko į šią „prestižinę“ mokyklą su asmeninėmis aukomis direktorei….Super rengiame festivalį dėl prestižo be pinigų, bet formuojame dievišką ponios Valiukienės įvaizdį….

    • Atsakyti
  • Ką čia dabar „tauzyjat“??? Gaila matyti, kad toks renginys, o niekas paramos neskiria. Ten tie 5500 eurų gal parama, bet tokiam festifaliui tokie pinigai – vos ne kaip įžeidimas. Čia kai tave įvertina dvejetu ir sako „va – gi įvertinau, ko liūdnas, gavai bent 2″…

    Kuo didesni bėdžiai, tuo labiau dėl visko verkšlena, skundžiasi, nemato, kai panosėj aukso vertės dalykai „mėtosi“……. Sunku jums priimti tuos vaikus?
    Čia tas užburtas ratas – šeri žmones dykai brangiausiais dalykais, o jie vis tiek randa kuo skųstis… Yra toks posakis – nemėgyk perlų kiaulėms…

  • Liūdna, kad tokią gražią tradiciją menkina patys tėvai. Užuot skiepiję vaikams draugystės, bendravimo atsakomybės bruožus pila purvą ir labai greiti skaičiuoti svetimus pinigus. Mano dukros šoka jau daugiau nei penkerius metus ir visą tą laiką priimame ne po vieną, o po kelis vaikus. Ir galimybės čia visiškai niekuo dėtos, o svarbiausia požiūris. Tai savotiškas investavimas į savo vaikų suvokimą apie daugelį vertybių, kurios – gaila, bet su kiekvienais metais yra vis labiau trypiamos susireikšminimo, nepagarbos menui ir egoizmo. Tik sveikatos, stiprybės ir kantrybės „Pynimėlio“ vadovams ir „Vilties“ progimnazijos mokytojams bei direktorei.

    • Atsakyti
    • cha cha

      • Atsakyti
    • Laba smagu skaityti apie vaikų draugystę ir bendravimą, tačiau pati žinau, kad tie svečių vaikai paprastai kalba tik gimtąją kalba, todėl tėvai dažnai (jei vaikai ne rusakalbiai) bendrauja per google vertėją….ir vaikai nebent žaidžia kompiuteriais žaidimus,,, va tokia ir tautų draugystė, dažnai jie bijo vieni pasilikti, verkia ir tada prasideda skambučiai vadovams, tėvams ir t.t. dar jie nuo papildomo streso suserga…..tai realybė…ir tuomet tėvai turi arba nedirbti ar imtis atostogų,,,, kad vežioti svečią

    • Pritariu. Festivalis ne tėvams, o vaikai jį prisimins visą gyvenimą šviesiomis spalvomis, jei „labai gudrios, viską žinančios“ mamytės nesudergs bobturgio atspalviais, kaip „…jeigu nebūtų asmeninės finansinės naudos…“ ir pan.

  • Ar nepriverstinai viskas daroma??? Kai gauni zinute kad bus grieztas vaiku suregistravimas pries koncerta, gali neatvykti tik su gyditojo pazyma. Kas prisiime vaikus gyventi (nors buvo sakoma kad nieko nereikes) gavo didziausius sarasus kur reikia juos vezioti ir kokio didumo davinius ideti, kokia diena. Kiti vaikai siuo metu buvo pamirsti, kokios informacijos bereiketu mokytojai neturi laiko kalbeti…

  • Laisva diena nuo pamokų, bet su mintimi, kad dalyvaus renginyje. O kiek tokių tėvų, kurie patys išsisukinėtojai ir ieško tik visokiausių pasiteisinimų, kad galėtų penktadienį nieko neveikti, jei vaikams nereikia į pamokas ir pan. Su tėvais kartais būna sunkiau susitarti nei su vaikais. Aišku, gera matyti, kai yra ir tokių tėvelių, kurie brandesni už savo vaikus.

    • Atsakyti
  • Mielieji, ar Jums rūpi tik Jūsų piniginės tuštėjimo metas? Ar visada tikslingai juos naudojate? Priimti vaiką į namus??? Juk Jūsų vaikas išmoks bendrauti ir nebijoti kito žmogaus. Kodėl neleidžiate vaikams tobulėti, užsiimti tinkama lavinančia veikla, ar norite, kad Jūsų vaikai šlaistytųsi gatvėmis ir rūkytų žolytę???? Šių darbuotojų indėlis į mūsų vaikus yra neįkainojamas, AČIŪ JUMS. Jūs be jokios paramos kuriate gėrį. Ar neturėtų tokių renginių visapusiškai remti miesto valdžia????Gal net rūpintis vaikų apgyvendinimu???? 5500 – tai lašas jūroje.

    • Atsakyti
  • ..Bet mes tą darome, nes tai mūsų gyvenimas“, – sako R. Bakanauskas. Šis sakinys yra atspindys viso to kas vyksta. 10 metų į vienus vartus. Juk ant duonos reikia ir sviesto…

  • Apgailėtinas straipsnis, abu mano vaikai mokosi šioje mokykloje, ir tai vienas geriausių mano sprendimų. Nei prievartos, nei spaudimo dėl rėmimo niekada nesulaukiau. Ir taip pat manau, kad kurti, puoselėti mokyklos bendruomeniškumą turi ne tik mokytojos ir mokyklos administracija, kurios dirba viršvalandžius, aukodamos savo asmeninį gyvenimą, tačiau ir mokiniai ir jų tėvai. Tik išsiugdę savo sąmoningumą, kad reikia ne tik gauti, bet ir duoti, susikursime geresnę aplinką sau ir savo vaikams! Sėkmės!

  • Laba diena. Turiu pasakyti, kad kiekvienais metais vyksta atviras reketas, jei taip galima būtų pasakyti, dėl šio festivalio. Vaikai yra spaudžiami į kampą. Atėję namo jie ne savo valia reketuoja tėvus, nes pasak jų mokytojai reikalauja paramos.
    „Tas kas neparems festivalio, nevažiuos su klase į ekskursiją, ir tie kurie neturi pinigų festivaliui, tai ekskursijai juo labiau neturės“, – parėję vaikai dėsto mokytojų kalbas.
    Taip negalima. Kas nori, prašau, lai remia ką tik nori. Bet reikalauti… kokį pavyzdį rodo mokiniams pati mokykla? Ko ji tada nori iš savo mokinių?
    Norėjau paskambinti klasės auklėtojai ir išsakyti savo griežtą nuomonę, tačiau susilaikiau… ne dėl savęs o dėl savo vaiko. Jei mokytojai ir mokykla sugeba užsiimti atviru reketu, tai kas jiems sutrukdys keršyti ir griauti mano vaikui gyvenimą?

  • Renginys, kultūra, vertybės – viskas puiku. Ir galiu vaikus kitų šalių priimti, ir paremti patį renginį, jei tai yra mano asmeninis noras.O tai kas vyksta dabar – yra pareiga, tik įvyniojama į gražius žodžius, tokius kaip kultūrinės vertybės, tautų draugystė ir pan. Ir ta pareiga patapo visų tėvų, nepriklausomai, ar jų vaikai šoka, ar ne. Vat čia ir yra esmė. Mokykla kolkas dar vadinasi progimnazina, o ne tautinių šokių gimnazija, kolegija ar kaip kitaip. Kurie vaikai šoka tautinius, labai džiugu, mano vaikas, kaip ir daugelis kitų vaikų, dalyvauja kitose užklasinėse veiklose -irgi džiugu. Ir pagal logiką – mes dalyvaujame, važiuojame ir bendruomenei priklausome tos veiklos, kurią lanko vaikas. Priimti vaiką, dar iš kitos šalies – man didžiulė atsakomybė. Turi turėti ir galimybių, ir vietos, ir svarbiausia laiko. Sorry visiems entuziastams, bet dėl kitų GYVENIMO, aš neturiu galimybių ir noro keisti savo gyvenimo, nemesiu nei darbo dėl tos savaitės, nei imsiu atostogas. Ir aš, kaip ir daugelis tėvų, jautėmės tikrai spaudžiami dėl apgyvendinimo, dėl paramos, ir dėl privalomo dalyvavimo JŲ GYVENIMO renginyje. 21 amžiuje bet kurioje vakarų valstybėje tokie dalykai net nesuvokiami būtų. Bet čia Lietuva, tačiau gerai, kad Viltis, nes jos dar krislas yra, jog gali būti kitaip.

  • Mano sūnus mokosi šokių klasėje jau penkerius metus. Antrus metus priimame šokėjus pagyventi mūsų šeimoje. Labiausiai piktinasi tie, kurie nė karto nebuvo priėmę vaikų į savo namus. Didelio vargo šeimai tikrai nėra. Festivalis suorganizuotas labai puikiai, kad kuo mažiau rūpesčių kiltų šeimai. Tie vaikai visą dieną būna užsiėmę, grįžta tiktai vakare. Suteikti sąlygas nusiprausti, kur miegoti, pavalgydinti, tikrai nėra didelė problema. Nereikia jų nei linksminti, nei su jais pramogauti. Tiesiog suteikti sąlygas pailsėti ir pabendrauti. Kaip viena mama sako sausų pusryčių negalinti svečiui paduoti. Mano vaikai juos labai mėgsta ir svečias iš Ukrainos taip pat juos valgo. Valgo net paprasčiausią batoną su sviestu, nors tikrai pasiūlome ir dešros, ir sūrio. Kai pradedame kiekvieną kąsnį skaičiuoti ir piktintis dėl tokių dalykų, kurų visiškai nereikia sureikšminti, nebematome daug svarbesnių dalykų. Man yra svarbu, kad mano vaikas išmoktų priimti svečius, susipažintų su kitomis kultūromis, tradicijomis, pramoktų kalbų. Niekada nesu jautusi jokio spaudimo dėl pinigų rinkliavų ar dėl šokėjų apgyvendinimo. Tai tik mūsų šeimos apsisprendimas. Mes tame matome prasmę. Tai yra mūsų investicija į mūsų vaikus. Mūsų šeima negali vaiko išleisti išvykti šokti į festivalius užsienyje, bet mes galime priimti užsienietį pagyventi savo šeimoje. Labiausia rėkia tie, kurie tik reikalauja, o patys nieko neduoda. Kokias vertybes įskiepysite savo vaikams? Ateis laikas, kai jūsų pačių vaikai nenorės, kad jūs atvažiuotumėte jų aplankyti, nes jiems jūsų viešnagė labai brangiai kainuos? Argi viską galima matuoti tik pinigais? Ačiū tiems, kurie neskaičiuoja pinigų, o daro gerus darbus.

    • Atsakyti
  • Kam reikalingas toks renginys, kai žiūrovai – prievarta suėję tos pačios mokyklos mokiniai su tėvais? Sovietmetis kažkoks. Kam dar ten įdomu? Nėra pinigų – bent kas 2 metus organizuokit, nereketuokit daugiau, kiek galima…

  • Džiaugiuosi, kad yra kas organizuoja tokius renginius. Matau savo mažos dukros degančias akis dėl tų koncertų, šokių ir įdomių veiklų. Surizikavom – priėmėm 3 vaikus (mažas mergaites, bet labai šaunias), nors vietos maža. Ir ką – užteks ir maisto, ir dėmesio, ir vakarinių pokalbių, ir kasų pynimui kiekvieną rytą rasim laiko… Juk be bendrystės, draugystės nieko nebus. Mes šiandien padėsim, kitąmet mūsų vaikus kažkas priims, rūpinsis.
    Baisu skaityti apie tokį nepasitenkinimą. Pinigai, pinigai… Laikas, laikas… Kiek jų beprasmiškai iššvaistome…

    • Atsakyti
  • Vilties mokyklos direktore tikrai jau virsija viska. Tiek su paskutine savaite ale prievartiniu apgyvendinimu (nors zinant kad kas metai vyksta renginys ir reikalinga parama ir apgyvendinimas ir tai daryti reiketu ne pries savaite ir derinti su tevais ) tiek su lesu rinkimu su grieztais sarasais tiek su priverstiniu dalyvavimu renginyje kur vaikai turi „atsizymeti“ klasiu aukletojoms.
    Ir aplamai sioje mokykloje spaudimas del 2 %. Kuriu vaiku teveliai pareme vaikai pakvieciami i kabineta spaudziama ju ranka ir duodamas saldainis, o kaip kitiems vaikuciams jaustis?
    Ar audito savaite vykusi specialybiu diena (norint pasirodyti) kur buvo gauti laiskai i tamo jei jusu vaikas bus be aprangos jo niekas nefotografuos.
    Kokie dabar laikai?

  • Viskas būtų gražu, jei (ypač pradinukams) nereikėtų bijoti, jog reikės eiti aiškintis direktorei, kodėl tėvai nedavė 2 proc., klasei bus blogiau, jei nesurinko pinigų šokiams, dabar bijo, kad reikės aiškintis, kodėl nepriima gyventi…. Juk ne visiems lyja pinigais, ne visi turi sąlygas, gal slaugo namuose ligonį ir pan… Kai kurie specialiai neina į šokių klasę, kad nereikėtų dalyvauti šou. Labai įdomiu būdu direktorė sugeba „gražiai paprašyti paramos“….Šiaip jei neturiu pinigų- baliaus nedarau, o čia neturi ir reikia pasirodyti…. Gal jau užteks?

  • Už šokių pamokas privalomai nuo pirmos klasės 30 lt . per mėnesį. (9 mėn. per metus). Iki aštuntos klasės jau prikapsi pinigėlių. ( Eurais jau nebežinau rinkliavos). Kelionių kaina nenusileidžia kelionių agentūrų kainoms. Šokančių mokinių skaičius „popieriuje“ įspūdingas. Neįtikėtina. Metai bėga, o tvarka lieka ta pati. Gyvuok UAB „Pynimėli“.

  • Keistai atrodo ikyrus 2% prasymas. Atsiunti viena laiska ir manau uztenka – kas nores paskirs juos mokyklai. Ar butina prasyti per kelis kartus?! O jei cia tiesa,kad pervedusiu teveliu vaikai kvieciami pas direktore and kilimelio ir jiems duodamas saldainis – tai cia jau virs visko! Tai vyksta siais laikais??? Buvau geresnes nuomones apie sia mokykla..

    • Del 2proc ir asmeniniu padeku tikrai taip vyksta. As siemet asmeniskai rastu paprasiau, kad mano vaikui nedekotu. Nes nereikia mum tu cirku.Ne tam proc skiriam ir parodomuju programu nereikia.

  • Mokykla gera, bet direktore teroriste ir verslininke nereali. Sudegs viena diena moterele su savo versliukais. Labiausiai gaila mokytoju, kurias jimpriverstinai “idarbina”savo juodiems darbeliams. Sunus mokosi sioje mokykloje, kai bus laikas kitam vaikui eiti l. pagalvosim i kuria mokykla vesti…

  • Prisidedu prie daugiabučio priežiūros rinkliavos, nes esu to namo bendruomenės narys. Esu „Vilties“ progimnazijos bendruomenės narys, tad irgi privalau prisidėti prie šios bendruomenės. Ar pinigais, ar darbu. 1% skyriau savo parapijai, nes esu bendruomenės narys. 1% skyriau Panevėžio „šeimos namams“, nes esu Panevėžietis (bendruomenės narys). Jei Jums kas netinka, tiesiog išeikite iš tos bendruomenės, o kitu atveju jūs turite laikytis taisyklių, o prašant pagalbos, ją suteikti…
    o dėl 2%, tai kaip kas mokėjo, taip tas prašė. Nebuvo spaudimo, buvo tik informaciniai lapeliai, o mokosi visi trys vaikai.
    Mano šeima džiaugiasi šios savaitės įvykiais. O vakar renginys buvo nuostabus. Dėkui organizatoriams.

    • Atsakyti
  • Kodėl mes tik kritikuojame, žiūrime į svetimas kišenes?..Gal daugiau apsidairykime aplink save, ką mes duodame vaikams…ką skiepijame vaikams…pyktį ir tik pyktį, neapykantą kitiems. Mokyklą lanko trys vaikai.Esu labai labai patenkinta, šaunūs mokytojai. Ir nieks niekada nereketavo. Vienai metais priimu gyvent svečius šokėjėlius, kitais -ne. Ir niekas man nepriekaištavo, niekas už skverno netampė nei mokytoja, nei direktorė.2 proc. neskyriau ir niekas man nepriekaištavo. Jeigu norite ieškoti problemų, jas rasite. Būkime tolerantiškesni vieni kitiems, gerbkime kitų darbus. O Pynimėlio kolektyvui tik patys geriausi žodžiai. Jie šaunuoliai!!!

  • Ir 2% skyrėm ir vaikus kasmet paimam. Tuos procentus vistiek atskaičiuoja tai nors jūsų vaikų mokykla gaus. O kelias dienas pasirūpinti vaiku tai tikrai nėra vargas. O tokiu amžinai nepatenkintų visada bus.

  • […] (adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); Source link […]

    • Atsakyti
  • Esu žiauriai nusivylusi šia mokykla ir jos kova už prestižą bet kokia kaina. Galbūt derėtų ją paskelbti šokių mokykla, nes visas dėmesys tik šokių klasėms, geriausi pradinių klasių mokytojai specialistai gauna šokių klases,o tada prasideda…. ar galima pirmoje klasėje nuspręsti ar vaikas galės ir norės šokti iki 9 klasės….siaubas…o beje patekimas į šokių klasę (pas gera mokytoją specialistą) ne per švietimo skyrių…. bet per auką direktorei….kurios knygelėje jau sudaroma klasė….tai va kokia realybė…o tada visi kiti rėmimai ir finansavimai…..tai tie 2 proc. yra niekis….

    • Atsakyti
  • O gal kas po šių faktų išsakymo pasidomės plačiau ir giliau (ekonominiai nusikaltimai) direktorės veikla ir realiu psichologiniu klimatu mokykloje (patyčios ir mokytojų priverstinis reketas, vardan direktorės įgeidžių)

Rodyti visus komentarus (33)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų