Maži įpročiai lemia didelius pokyčius

Maži įpročiai lemia didelius pokyčius

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet nuo 1999 metų visame pasaulyje rugsėjo 29 dieną Pasaulinės širdies federacijos iniciatyva minima Pasaulio širdies diena. Šia proga siekiama priminti visuomenei apie širdies ligas sukeliančius rizikos veiksnius, paskatinti sveiką gyvenimo būdą.

Tai daryti yra labai svarbu, nes širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirtingumo priežastis pasaulyje: būtent dėl šios priežasties kasmet miršta 17,5 mln. žmonių, kas sudaro 31 proc. visų mirčių pasaulyje. Europos kardiologų draugijos epidemiologinėje apžvalgoje Lietuvos situacija taip pat atrodo sudėtinga – nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai (56 proc.) daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Pasaulinė širdies federacija ragina keisti savo įpročius, kad kuo ilgiau išliktume sveiki. Juk yra širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti savo gyvensena: fiziniu aktyvumu, subalansuota mityba, atsisakydami tabako.

Fizinis aktyvumas. 30 minučių aktyvaus judėjimo per dieną gali padėti išvengti širdies infarkto ir insulto. Stenkitės, kad fizinis aktyvumas taptų įprasta jūsų gyvenimo dalimi. Pavyzdžiui, naudokitės laiptais, o ne liftu, išlipkite iš autobuso keletą stotelių anksčiau ir eikite likusį kelią pėsti, žaiskite su vaikais judrius žaidimus, važiuokite dviračiu į darbą, atlikite namų ruošos darbus. Fizinis aktyvumas taip pat yra puikus būdas atsikratyti streso ir kontroliuoti savo svorį, kas taip pat daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui.

Subalansuota mityba. Valgykite daug šviežių vaisių ir daržovių, įvairių grūdų produktų, liesos mėsos, žuvies, žirnių, pupelių, lęšių ir mažai sočiųjų riebalų turinčių maisto produktų. Saikingai vartokite perdirbtus maisto produktus, kuriuose dažnai yra daug druskos. Venkite alkoholio ar bent jau sumažinkite jo kiekį. Gerkite pakankamai vandens!

Gyvenimas be tabako. Atsisakius rūkymo, širdies ir kraujagyslių ligų rizika per metus sumažėja per pusę. Taip pat venkite tabako dūmais užterštos aplinkos – nuolatinis buvimas prirūkytoje patalpoje ženkliai padidina širdies infarkto riziką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pabrėžia, jog siekdami kuo mažesnio sergamumo bei mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turime suvokti, jog reikalinga nuolatinė širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių korekcija. Visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų, dalyvaujant Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą. Programoje gali dalyvauti 40–65 m. amžiaus asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys.

Programos dalyviai supažindinami su:

  • Sveika gyvensena ir jos reikšme lėtinių neinfekcinių ligų prevencijai.

  • Širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto rizikos veiksniais, komplikacijomis, sveikatos rodikliais.

  • Mitybos reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui bei prevencijai.

  • Fizinio aktyvumo reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto prevencijai.

  • Streso reikšme širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto atsiradimui. Streso valdymu.

Norėdami dalyvauti šioje nemokamoje programoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba savivaldybės, kurioje gyvenate, visuomenės sveikatos biurą.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų