Iš Vokietijos į Truskavą atkeliavę vargonai – visų Truskavos parapijiečių svajonė.

Į mažą kaimą vilios didingų vargonų skambesiu

Į mažą kaimą vilios didingų vargonų skambesiu

Nedidelis, bet labai jaukus kaimas Panevėžio rajono pašonėje Truskava pretenduoja tapti sakralinės muzikos centru.

Ramygalos ir Truskavos parapijas aptarnaujančiam klebonui Alfredui Puško su parapijiečių pagalba pavyko iš uždarytos bažnyčios Vokietijoje įsigyti garsios vokiečių „Valker“  firmos pagamintus įspūdingo dydžio vargonus. Dvasininkas tikisi, kad jų skambesys dažniau į Dievo šventovę sukvies ne tik tikinčiuosius, bet ir visus neabejingus sakralinei muzikai.

Prieš metus į Ramygalą atkeltas A. Puško vos prieš kelis mėnesius pradėjo aptarnauti ir Truskavos parapiją. Trūkstant kunigų, nuo šių metų rugpjūčio jis vyskupo paskirtas Truskavos bažnyčios administratoriumi. Parapijos bendruomenės nariai naujajam ganytojui prasitarė, kad jų svajonė – turėti nors ir nedidelius, bet tikrus vargonus. Taip sutapo, kad A. Puško pasiekė informacija apie uždaromą Panevėžio kolegijos Rokiškio filialą. Tarp išparduodamo turto buvo ir vargonai.

„Su parapijos aktyvistais pakalbėjome, kad Truskavos bažnyčiai reikia vargonų, nes teturėjo nedidelį sintezatorių. Truskavoje nedidelė kaimo parapija, bet vietos ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės pažadėjo paremti tokią iniciatyvą. Juk jie patys prieš du dešimtmečius taip pat buvo savo bažnyčios mecenatais“, – pasakojo A. Puško.

Vargonai būtų dovana Truskavos bažnyčiai, šiemet švenčiančiai garbingą 20-ies metų jubiliejų. Anot kunigo, ilgą laiką parapijiečiai rinkdavosi melstis į parapijos namus, mat siaučiant karo vėtroms Truskavos bažnyčia sudegė iki pamatų. Ir tik kunigo Petro Baniulio iniciatyva ant senųjų pamatų iškilo nuostabios architektūros Dievo šventovė. Nors ekonominės blokados metais buvo itin sunku rasti bet kokių statybinių medžiagų, parapijiečiams, surėmusiems pečius, pavyko įgyvendinti iš pirmo žvilgsnio kaip utopija atrodžiusią svajonę.

Anot Ramygalos parapijos klebono A. Puško, nors vargonai nėra pirmo būtinumo dalykas, ne viskas matuojama pinigais. Kartais žmonės taip įsisuka gyvenimo rate ir bėgime, kad negirdi tikrosios gyvenimo muzikos.

„Simboliška, kad Truskavos bažnyčiai šiemet sukanka 20 metų. Vargonai – savotiška dovana, kuri džiugins ne tik mūsų bendruomenę. Tikimės, kad Panevėžio tikintieji ir visi mėgstantieji vargonų muziką atras kelią į Truskavą ir čia praleis ne vieną vakarą“, – kalbėjo A. Puško.

Parsigabeno iš Vokietijos

Kai jau buvo nuspręsta vargonus pirkti iš Panevėžio kolegijos, A. Puško bičiulis vargonininkas iš Pasvalio pasiūlė neskubėti, mat sužinojęs, jog viena evangelikų liuteronų bažnyčia Vokietijoje uždaroma ir parduodami tenykštei bendruomenei priklausę vargonai. Bažnyčios pastatą įsigijusiai koptų ortodoksų religinei bendruomenei vargonai, stovėję šalia altoriaus, buvo visiškai nereikalingi. Pasak A. Puško, šie vargonai išties įspūdingi – beveik septynių metrų aukščio ir šešių metrų pločio.

Dvasininkas neslepia, kad įspūdinga buvo ir jų kaina – 12 tūkst. eurų, o skaičiuojant ir atvežimo bei montavimo išlaidas suma perkopė 20 tūkst. eurų.

„Mano nuostabai, visas reikalingas lėšas parapijiečiai surinko per dieną, gal tiksliau per kelias valandas“, – parapijiečių organizuotumu ir dosnumu neatsistebi A. Puško.

Tiesa, netrukus euforiją dėl naujo pirkinio nuslopino žinia, kad vargonus nuspręsta parduoti prancūzams. Tačiau jau po kelių dienų dvasininkas sulaukė skambučio, kad prancūzai atsisako pirkti vargonus, mat šie jiems pasirodę per dideli.

A. Puško, iš šiauliečių pasiskolinęs specialių dėžių, tinkamų transportuoti vargonams, susidėjo jas į krovininį automobilį ir kartu su vargonininku bei meistru leidosi į Vokietiją, nedidelį miestelį pasienyje su Liuksemburgu.

„Pasikeisdami važiavome visą naktį. Laiko turėjome labai mažai, tad pamiegodami vos po kelias valandas per tris paras išmontavome vargonus. Teko pavargti, bet buvo labai įdomu“, – pasakojo A. Puško.

Rengiasi iškilmėms

Garsieji vargonai jau sumontuoti Truskavos bažnyčioje ir baigiami derinti. Mat jau kitą sekmadienį, gruodžio 16-ąją, 11 val. pirmą kartą vargonų garsai sugaus po Truskavos bažnyčios skliautais – tikintieji ruošia didelę šventę, į kurią atvyks Panevėžio vyskupas ordinaras Linas Vodopjanovas, kiti kunigai. Į iškilmes kviečiami ir Panevėžio bei Kėdainių valdžios atstovai, mat Truskava yra ant šių dviejų rajonų ribos.

„Džiaugiuosi, kad ambicija bažnyčioje turėti vargonus savaime išsirutuliojo į tokį didelį projektą. Norėjome mažų vargonėlių, o dabar turime tokius didelius. Visi parapijiečiai su džiaugsmu ateina padėti. Darbo buvo tikrai nemažai, nes vien sunešti kiek reikėjo papildomų rankų“, – kalbėjo A. Puško.

Pagaminti garsiosios firmos

į Truskavą iš Vokietijos maldos namų atgabentieji vargonai skaičiuoja ne vieną dešimtmetį, tačiau, anot A. Puško, geram instrumentui amžius nieko nereiškia. Juo labiau kad jie pagaminti garsios vokiečių „Valker“ firmos dirbtuvėse. Būtent šios įmonės vieni seniausių vargonų skamba ir išdidžiojoje Rygos katedroje. O dar svarbiau nei amžius – kaip instrumentu galima paliesti klausytojo širdies kertes. Kita vertus, naujų vargonų kaina nedidelei kaimo parapijai būtų neįkandama: jų kaina prasideda nuo 300 tūkst., o geresnių – ir nuo pusės milijono eurų.

Pasak kunigo, Lietuvoje yra nemažai vargonų bažnyčiose, bet tikrai gerų – vienetai. Suderintas instrumentas ne tik savotiškai puošia bažnyčią. Jis atveria platesnes galimybes – kad ir rengti sakralinės muzikos vakarus, nes profesionalių vargonininkų Lietuvoje tikrai netrūksta.

„Septyniolika registrų nėra labai dideli vargonai, bet reikia atsižvelgti į akustiką ir tai, koks kiekvieno balso pajėgumas. Tai, ką dabar turime Truskavoje, skamba geriau už kai kuriuos vargonus Lietuvoje, turinčius daugiau kaip 25 registrus“, – pastebi A. Puško.

Vargonai – savotiška dovana valstybingumo šimtmetį švenčiančiai Lietuvai ir 20-ies metų jubiliejų mininčiai Truskavos bažnyčiai.

Virpins sielos stygas

Vargonai Truskavos bažnyčiai – ir savotiška dovana Lietuvai, švenčiančiai valstybingumo šimtmetį. Juk viena yra pakabinti plakatą „Lietuvai šimtas metų“ ir kas kita – padaryti kažką, kad šalis būtų gražesnė.

„Visada atsiras skeptikų: o kam viso to reikia, ypač kaime, iš kurio jaunimas masiškai išvažiuoja. Bet jeigu tik sėdėsime ir dejuosime, beliks visur uždaryti duris. Ar su tokiu požiūriu kur nueisime? Jeigu kiekvienas padarysime ką nors gražaus – Bažnyčiai, parapijai, kultūrai, kitam žmogui – visiškai nesvarbu kam, mūsų šalis taps gražesnė. Tai žymiai vertingiau nei dejuoti ir sakyti, kad viskas yra blogai“, – įsitikinęs A. Puško.

Klebonas sutinka, kad vargonai tikrai nėra pirmo būtinumo prekė. Bažnyčioje visuomet atsiranda svarbesnių darbų – tai stogas prakiuro, tai kažką pakeisti reikia. Bet ne viskas matuojama pinigais. Kartais žmonės taip įsisuka gyvenimo rate ir bėgime, kad negirdi tikrosios gyvenimo muzikos. O vargonų skambesys gali suvirpinti jautriausias vidines stygas. Ne veltui žodžio „vargonai“ reikšmė – organizmas – tarsi gyva būtybė, turinti plaučius, kvėpavimą, balso stygas.

„Vargonų muzika neša dvasinį pasitenkinimą. Gyvenime taip jau yra, jeigu norime būti laimingi, turi būti kažkoks skambėjimas mūsų viduje. To skambėjimo, virpančių stygų, kurios bent trumpam priverstų stabtelėti ir pasigrožėti pasauliu, labai trūksta. Norėčiau tikėti, kad vargonai Truskavoje atneš šį vidinį skambesį“, – sakė A. Puško.

Galerija

 

 

 

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų