„Maisto bankas” kvietė tapti gerumo ambasadoriais

„Maisto bankas” kvietė tapti gerumo ambasadoriais

Šį penktadienį ir šeštadienį daugelyje prekybos centrų vyko jau tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu neabejingi tautiečiai buvo kviečiami paaukoti greitai negendančių maisto produktų skurstantiesiems. Lietuvoje daugybė nepilnų šeimų, vienišų senolių ir tėvų apleistų vaikų, kuriems šilti ir sotūs pietūs – kone prabanga, tad kiekvieno suaukotas kruopų, miltų ar makaronų pakelis šiems žmonėms didelė paspirtis.

Klaipėdos gatvėje esančiame prekybos centre „Maxima“ panevėžiečiai buvo kviečiami aukoti Panevėžio agentūrai „SOS vaikai“ . Visi suaukoti maisto produktai bus skirti Šeimos namų moterų krizių centre besiglaudžiančioms moterims su vaikais bei labdaringai valgyklai. Šioje valgykloje maitinami varganai gyvenantys vaikai ir suaugusieji, kuriems ne retai čia gauti sotūs pietūs yra vienintelis šiltas maistas per dieną.

Sutuoktiniai Nijolė ir Kazimieras Jočiai savaitgaliais aplanko kelis prekybos centrus, tad aukojo visuose juose.

Kaip sakė „Maisto banko“ savanorė Rita Kacevičienė, panevėžiečiai supranta ir atjaučia tuos, kuriems sunku, tad aukoja gana dosniai. Kas po vieną kitą produktą, o kas iš karto po kelis.

Dažniausiai žmonės perka negendančių maisto produktų – makaronų, miltų, kruopų, kartais aliejaus, cukraus ar konservų. O yra ir tokių, kurie nuperka šokolado ar kažką skanaus“, – sakė R. Kacevičienė.

Savanorė pastebinti, kad nors savo gerumu dalijasi tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus panevėžiečiai, vis tik didesnioji dalis – jau pensinio amžiaus sulaukę senjorai. Kai kurie jų patys priversti skaičiuoti centus, tačiau neatsisako pagelbėti ir kitiems varguoliams.

Panevėžyje tikrai yra gerų žmonių, kurie supranta tuos, kuriems gyvenimas ne vien pyragais klotas. Kaip bebūtų keista, daugiausia aukoja pensininkai“, – pastebi R. Kacevičienė.

Gerumas daug nekainuoja

Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai atviravo, kad į „Maisto banko“ kvietimą atsiliepia kasmet. Pasak Vytauto Petrausko, jeigu žmonės vienas kitam būtų atidesni, daugiau padėtų, gal ir Lietuvoje gyventi būtų geriau.

Aukoju kiekvienais metais, nes žinau, kad šie suaukoti maisto produktai jiems labai reikalingi. Dalintis gerumu būtina“, – mano V. Petrauskas.

Sutuoktiniai Nijolė ir Kazimieras Jočiai „Maisto bankui“ paaukojo cukraus, makaronų, kruopų, sviesto. Kadangi savaitgaliais aplanko kelis prekybos centrus, tai aukojo visuose juose.

Pasak Vytauto Petrausko, jeigu žmonės vienas kitam būtų atidesni, daugiau padėtų, gal ir Lietuvoje gyventi būtų geriau.

Patys esame pensininkai, gal ateis toks metas, kai mums patiems reikės pagalbos. Aišku, neduok dieve, bet niekada negali žinoti, kas gyvenime gali būti. Pensijos Lietuvoje nedidelės, bet kelių eurų maisto produktams, kuriuos paaukojame, visada galima atrasti“, – mano buvę pedagogai.

Jaunas panevėžietis Eimantas Nakrošius taip pat neliko abejingas „Maisto banko“ akcijai. Jis teigė, kad aukoja visada, kai tik vyksta tokios akcijos. Dažniausiai perkantis tuos produktus, kurie ilgiau negenda, nes nelabai žinantis, kokių produktų labiausiai reikia.

Ir mano gyvenime buvo momentų, kai reikėjo kitų pagalbos, tad puikiai suprantu ir tuos, kurie atsidūrė sunkioje situacijoje. Gyvenimas dažnai būna nenuspėjamas“, – įsitikinęs E. Nakrošius.

Tiesia pagalbos ranką

Panevėžio agentūros „Sos vaikai“ vadovė Irma Zabulionytė džiaugėsi, kad panevėžiečiai buvo itin dosnūs. Bent jau pirmąją „Maisto banko“ akcijos dieną paaukojo maždaug trečdaliu daugiau maisto produktų nei per pavasarinę akciją.

Net sunku pasakyti, kodėl toks aktyvumas, bet be galo džiaugiamės žmonių gerumu. Kiekvienas suaukotas produktas mums be galo reikalingas ir svarbus. Iš šių maisto produktų iki pat velykinės „Maisto banko“ akcijos ruošime pietus labdaringoje valgykloje bei maisto davinius krizių centre prisiglaudusioms moterims su vaikais ar į krizinę situaciją papuolusiems žmonėms“, – sakė I. Zabulionytė.

Eimantas Nakrošius teigė, kad aukoja visada, kai tik vyksta tokios akcijos.

Per dieną labdaros valgykloje paruošiama apie 60 porcijų šilto maisto. Pasak „SOS vaikai“ vadovės, maistas ruošiamas iš gerų žmonių suaukotų produktų. Kartais daržovių atveža ūkininkai ar pavieniai žmonės, net močiutės atneša savo pačių gamintų uogienių. Dalis maisto produktų atitenka krizių centrui, kur bėgdamos nuo smurtaujančių vyrų yra priverstos glaustis moterys su vaikais. O kartais pagalbos yra priverstos prašyti šeimos ar asmenys, atsidūrę krizinėje situacijoje. Pasak I. Zabulionytės, Lietuvai įsivedus eurą ir parduotuvėse kainoms kylant greičiau nei pajamoms, išgyventi darosi vis sunkiau net ir tvarkingiems dirbantiems žmonėms.

Vakar taip pat į mus kreipėsi šeima, kuri tiesiog neturėjo ką valgyti. Kad vaikai nebūtų alkani, prikrovėme pilnus krepšius, jog bent kuriam laikui užtektų. Bet jeigu ne žmonių suaukoti maisto produktai, vargu ar būtume galėję padėti šiai šeimai. Ir tokių atvejų ne vienas. Dažnai žmonės netenka darbo ir pajamų, bet kol pereina visas biurokratines kliūtis gauti pašalpai, jie priversti skursti. Pagalbos tokiems žmonėms reikia čia ir dabar. Jiems galime padėti, bet visi turime suglausti pečius“, – sakė I. Zabulionytė.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų