M. Kirstukas: Trys pasekmės, apie kurias nepagalvota didinant alkoholio akcizą

M. Kirstukas: Trys pasekmės, apie kurias nepagalvota didinant alkoholio akcizą

Alkoholis ir su juo susijusios problemos – jautri tema. Tačiau vargu ar neapgalvotais ir staigiais valdžios sprendimais galima sėkmingai ją išspręsti, o tokių pastaruoju metu Lietuvoje gausu.

Aktualiausias – šiandien įsigaliojantis akcizas alui, kuris išaugo 112 proc. Atrodytų, kad dėl to teks gerokai pasitempti aludariams, bet noriu atkreipti dėmesį, kiek daug ir įvairių šalies įmonių bei jų darbuotojų nukentės tinkamai neįvertinus tokių staigių valdžios sprendimų pasekmių.

Marijus Kirstukas „Kalnapilio-Tauro“ grupės generalinis direktorius.

Marijus Kirstukas „Kalnapilio-Tauro“ grupės generalinis direktorius.

Nuo kovo mėnesio „Kalnapilio-Tauro“ grupei ir kitam su aludarystės sektoriumi susijusiam verslui jau tenka prisiimti rimčiausią smūgį. Prognozuoju, kad 112 proc. nuo šiandien išaugęs alaus akcizas šią rinką sumažins apie 20 proc. Ką tai reiškia? Sakysite, kad tiek kris aludarių pajamos? Ne tik.

Alaus „kelias“ prasideda dar iki daryklos ir tęsiasi, kol pasiekia parduotuvių ar barų lentynas. Todėl vertindami galimą rinkos nuosmukį, prisiminkime, kad mažės ir salyklinius miežius auginančių ūkininkų pajamos, kris salyklo tiekėjų apyvartos, mažiau pajamų gaus vandens, elektros, dujų tiekėjai, butelių ir etikečių gamintojai, transporto įmonės, prekeiviai bei kiti verslininkai.

Jei jie nesugebės kompensuoti kritusių pajamų, tai sąlygos dalies verslo plėtros stabdymą ir kaštų mažinimą, o tai gali reikšti darbuotojų atleidimus. Žinoma, galite sakyti, kad Lietuvoje ne kartą girdėjome, jog vienas ar kitas valdžios sprendimas sukels atleidimų bangą, tačiau jos taip ir nepamatėme. Tačiau šįkart mokestis skirtas būtent radikaliai sumažinti alkoholio vartojimo rinką, neduodant laiko verslui persitvarkyti ir surasti kitų galimų augimo šaltinių, kurie galėtų pakeisti prarastus pardavimus. Deja, tai neišvengiamai reiškia stabdomą verslo plėtrą, kuri ir kuria darbo vietas.

Pažiūrėkime atidžiau.

Smūgį pajus visi: nuo ūkininkų iki logistikos bendrovių

Per metus „Kalnapilio – Tauro“ grupė nuperka 15 000 t salyklo, arba apie 20 proc. viso Lietuvoje parduodamo kiekio. Todėl smukus rinkai, mes jo pirksime mažiau – tiekėjai gaus mažiau užsakymų ir tuo pačiu pirks mažiau salyklinių miežių iš ūkininkų. Darau prielaidą, kad šiuos miežius gali pakeisti mažiau vertingos grūdinės kultūros, kurios sukurs ir mažesnę pridėtinę vertę ūkininkams.

Kritus alaus rinkai reikės ir mažiau alaus gamyboje naudojamo vandens. Pavyzdžiui, „Kalnapilio-Tauro“ grupė yra viena didžiausių vandens vartotojų Panevėžyje. Pernai panaudojome apie 420 000 m3 vandens alaus gamybai bei apie 330 000 m3 – nuotekų valymui.

Ar ir jums kyla klausimas, kieno sąskaita vandens tiekėjai turės kompensuoti kritusias pajamas? Ar pagalvojama apie tai, kad dėl mažesnio sunaudojamo vandens kiekio gali pakilti jo kaina visiems vartotojams?

„Kalnapilio-Tauro“ grupė per metus nuperka apie 10 mln. butelių ir daugiau nei 200 mln. etikečių. Jei rinka kris penktadaliu, mums šių pakavimo medžiagų reikės žymiai mažiau, o jų gamintojams reikės galvoti, ką daryti su verslo plėtra ir darbuotojais sumažėjus pardavimams.

Dirbame su daugiau nei 20 transporto įmonių, kurios iš „Kalnapilio-Tauro“ grupės gauna nuo 35 proc. iki 100 proc. savo pajamų. Tad galime tik įsivaizduoti, kaip alaus rinkos kritimas paveiks tuos daugiau nei 100 vairuotojų, 20 krovėjų, bei kitus transporto įmonių darbuotojus, kurie padeda išvežioti mūsų produkciją. Galiu tik patvirtinti, kad kritus pardavimams teks atsisakyti kai kurių įmonių paslaugų.

Kadangi padidėjęs akcizas sumažins alkoholio pardavimus, prekybininkai, kavinės, restoranai turės ieškoti būdų kaip kompensuoti pajamų praradimus, o tai, labai tikėtina, gali prisidėti prie kitų kategorijų prekių brangimo.

Neverta spekuliuoti tikintis, kad kritusias pardavimų pajamas Lietuvoje galėsime kompensuoti eksporto rinkose. Pardavimai vietinėje rinkoje sudaro didžiausią gamybos apimčių dalį, todėl jai stipriai sumenkus, smuks gamybos efektyvumas. Tai tiesiogiai neigiamai paveiks produktų savikainą ir „Kalnapilio-Tauro“ grupės galimybes konkuruoti eksportuojant alų.

Nukentės „Kalnapilio-Tauro grupės“ ir susijusių verslų darbuotojai

Žinoma, nepamirškime ir pačios „Kalnapilio-Tauro“ grupės alaus daryklos. Grupėje šiuo metu dirba 295 žmonės, dar apie 55 samdomi sezoniniam darbui. Jau dabar galima konstatuoti, kad šiemet, artėjant vasaros sezonui, samdysime gerokai mažiau sezoninių darbuotojų.

Pernai į gamybos ir technologijų įrangų atnaujinimą investavome apie 2 mln. eurų – atnaujinome pakavimo įrangą bei investavome į energetikos projektus. Kaip žinia, investicijos reiškia ne tik įrenginių atnaujinimą, bet ir yra labai glaudžiai susijusios su pramonėje naujas technologijas diegiančių įmonių darbuotojų užimtumu.

Deja, šiemet esame priversti investicijas gerokai apriboti. Planuojame palikti tik reikalingiausias investicijas – apie 0,5 mln. eurų. Tai reiškia, kad minėtos įmonės neteks užsakymų, o tai gali lemti darbuotojų skaičiaus mažinimą.

Lygiai taip pat padidėjęs akcizas atsilieps visų kitų su aludariais susijusių verslų – salyklo tiekėjų, logistikos, etikečių, butelių gamybos, prekybos bendrovių – darbuotojams.

Kiek mažės į valstybės biudžetą įplaukiančios pajamos?

Iš kai kurių politikų girdime, kad didinant akcizą svarbiausia yra apriboti galimybes įsigyti alkoholio, mažinti prieinamumą, o biudžeto pajamos gali ir kristi. Tačiau ar politikai tikrai įvertino, kiek tos pajamos kris, smukus ne tik aludarių, bet ir visų minėtų verslų apyvartoms? Kiek ir kokiuose sektoriuose sulėtės plėtra? Kiek ir kokiuose sektoriuose bus atleista darbuotojų ir kokias pasekmes tai sukels?

Jau dabar nemaža dalis lietuvių dėl PVM skirtumo pigesnių prekių vyksta apsipirkti į kaimyninę Lenkiją. Kaip žinia, produkto kainai pasiekus 20-40 proc. skirtumą, gyventojams atsiranda stimulas vykti apsipirkti į netolimas šalis. Darau prielaidą, kad bent jau netoli Lenkijos ir Latvijos sienų gyvenantys lietuviai, kalbant konkrečiau, apie 0,5 mln. gyventojų, nuo šiol ir alų ir kitus alkoholinius gėrimus greičiausiai pirks ne Lietuvoje.

Taigi, tikėtina, kad nors valstybė ir surinks daugiau mokesčių iš akcizo, PVM pasiliks kaimyninėse šalyse. Tą puikiai iliustruoja Estijos pavyzdys, kuri praėjusiais metais dėl galimybės alų Latvijoje nusipirkti pigiau, prarado apie 10 mln. EUR akcizo ir PVM.

Abejoju, ar apie tai buvo pagalvota. Lieka tikėtis, kad kiti valdžios sprendimai bus geriau apgalvoti ir kilnūs tikslai bus pasiekti nekertant šakos, ant kurios sėdi tiek daug žmonių.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų