Lietuvių meno invazija Latvijoje

Lietuvių meno invazija Latvijoje

Rygoje atidaryta paroda „Lietuvos šiuolaikinė keramika“. Į ją Panevėžio dailės galerija atrinko net trisdešimties lietuvių keramikų darbus, sukurtus per daugiau nei dvidešimties metų laikotarpį (1990–2016 metais).

Latvijos geležinkelio istorijos muziejaus parodų erdvėje pristatomą ekspoziciją galima traktuoti kaip šiuolaikinės lietuvių keramikos panoramą, atspindinčią ieškojimų įvairovę. Dabartinė lietuvių keramika, kaip ir lietuvių skulptūra, stilistiškai marga, svyruojanti tarp priešingų polių – su klasikos tradicija siejamo figūratyvo ir iš abstrakčiosios dailės kilusio objekto. Pristatomi trijų kartų menininkai – nuo klasikų, klojusių keramikos mokyklos pamatus, iki jauniausiųjų, dar ieškančių kūrybinės savasties.

Ekspozicijoje pristatomas šiuolaikinės Lietuvos keramikos rinkinys iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių kolekcijos. Darbai supažindina lankytojus su šalies keramikos meninėmis tendencijomis ir ryškiausių autorių kūryba.

Tarp jų – žinomi lietuvių keramikai: Juozas Adomonis, Romualdas Aleliūnas, Jonas Arčikauskas, Vilija Balčiūnienė, Eugenijus Čibinskas, Nerutė Čiukšienė, Tomas J. Daunora, Saulius Dirsė, Eglė Einikytė-Narkevičienė, Dalia Gentvainytė-Arčikauskienė, Audrius Janušonis, Jurgita Jasinskaitė, Aldona Jonuškaitė-Šaltenienė, Marija Karaliūtė, Kristina Karkaitė-Mazūrienė, Aldona Keturakienė, Dalia Laučkaitė-Jakimavičienė, Jovita Laurušaitė, Juozas Lebednykas, Nomeda Marčėnaitė, Gintaras Martinionis, Alvydas Pakarklis, Egidijus Radvenskas, Gvidas Raudonius, Remigijus Sederevičius, Rimantas Skuodis, Rūta Šipalytė, Kostas Urbanavičius, Neringa Zemko, Rimas Visgirda.

Eksponuojami jau klasika tapusių lietuvių skulptūrinės keramikos pradininkų kūriniai, siekiantys pristabdyti žiūrovą savo mažuoju pasakojimu. Abstrakčia plastika grįsta keramika taip pat jausmiškai paveiki, žadinanti prasmines asociacijas, joje akivaizdus estetiškumo matmuo, į praeitį nueinančių archajinių kultūrų dvelksmas.

Pristatoma ir amžina keramikų tema – siekis naujai prakalbinti keraminius indus ir suteikti jiems metafizinį belaikio pasaulio matmenį. Išaugęs mastelis ir specifinė šamoto tekstūra suteikia keramikų pamėgtiems motyvams naujų niuansų, darbai įgauna žemiško sodrumo, apčiuopiamo materialumo. Simpoziumai tapo kūrybiniu startu Panevėžio keramikams, daug prisidėjusiems prie jų rengimo ir tradicijos palaikymo.

Siekiai ir ieškojimai

Paroda atspindi šiuolaikinės lietuvių keramikos mokyklos ieškojimus, su jai būdingu siekiu sureikšminti formą ir suteikti jai prasmės iškalbą, parodyti asmeninį autoriaus santykį su gamta ir kultūra. Kad ir ką vaizduotų lietuvių keramikai – gamtos fragmentą, archetipinį indą, žmogaus figūrą – jų darbus vienija kultūros ir civilizacijos problematika plačiąja prasme, aprėpianti Žemės išlikimo ir būties prasmės, istorinės ir kultūrinės praeities apmąstymus.

Pasak menotyrininkės Lijanos Šatavičiūtės, greta vėlyvojo modernizmo darbų, traukiančių akį harmoninga forma ir susikaupimu, prasiveržia ironija ir groteskiška stilizacija, randasi intriguojanti nauja ikonografija, keramikos ypatybių neigimas, neįprasti medžiagų deriniai, tradicinei lietuvių keramikai nebūdinga detalizuota forma ar naratyvas.

Paroda „Lietuvos šiuolaikinė keramika“ yra Latvijos tarptautinės keramikos bienalės renginių ciklo dalis ir skiriama Baltijos valstybių atkūrimo šimtmečiui pažymėti. Rygoje ją bus galima pamatyti iki liepos 27 dienos.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų