Lietuviams atsiveria užsienio žirgų lenktynių rinka

Lietuviams atsiveria užsienio žirgų lenktynių rinka

Naujai rekonstruotame Raseinių hipodrome, pradėjus rengti aukšto lygio žirgų lenktynes, lietuviams atsiveria galimybės savo šalyje išbandyti greičiausiais laikomus grynakraujus jojamuosius žirgus. Kiekvienas laimėjimas lenktynėse didina žirgo vertę – taip atrenkami pajėgiausi reprodukcijai ir sėkmingam eksportui tinkantys žirgai.

Šiuo metu, Lietuvos grynakraujų jojamųjų veislės žirgų kilmės knygoje, fiksuojama kiek daugiau nei pusšimtis šios veislės žirgų, kai, pavyzdžiui, tokiose šalyses kaip Anglija, jų kasmet padaugėja apie 5 tūkstančius, Airijoje – apie 10 tūkstančių. „Įvertinus tai, kad Lietuviai turi visas sąlygas auginti  ir treniruoti šios visame pasaulyje žirgų lenktynėse dominuojančios veislės žirgus, o Europos Sąjungos lėšomis renovuotame hipodrome kiekvieno sezono  metu bus rengiamas mažiausiai devynių lenktynių ciklas – grynakaraujų jojamųjų žirgų poreikis šalyje natūraliai augs“, – teigia Lietuvos žirgų lenktynių asociacijos prezidentė Evelina Kolbasnik. Ji pastebi, kad jau dabar jaučiamas sujudimas rinkoje ir šiemet daug aktyviau lenktynėms registruojami žirgai, be to, nuolat gaunama užklausų dėl žirgų treniravimo, jų laikymo hipodromuose sąlygų, selekcijos galimybių.

Lietuvoje įsigyti lenktynių industrijai tinkantį žirgą galima palyginti nebrangiai – kaina kartais nesiekia ir 3 tūkstančių eurų.

„Lietuviai pradeda suprasti, kad naujai atgautos žemės ar nenaudojami ganyklų plotai gali būti puikiai išnaudojami žirgų auginimui, o pats žirgų veisimas anaiptol nėra tik elitinių verslininkų užsiėmimas. Pavyzdžiui, 98 procentai  Airijos žirgų veisėjų turi vieną ar dvi kumeles, o pati šalis yra antra Europoje pagal žirgų eksporto rodiklius. Sekti Airijos pavyzdžiu mes turime visas galimybes“, – rinkos situaciją komentuoja E. Kolbasnik.

Lietuvoje įsigyti lenktynių industrijai tinkantį žirgą galima palyginti nebrangiai – kaina kartais nesiekia ir 3 tūkstančių eurų, o į kumelę, kuri vestų žirgus, užtenka investuoti 1,5 tūkstančio eurų, kai užsienio šalių aukcionuose grynakaujai jojamieji žirgai perkami už kelias dešimtis tūkstančių eurų, o dažnai ir brangiau.

Tuo atveju, jei žirgas sėkmingai dalyvauja lenkynėse Lietuvoje, tęsti savo karjerą ir varžytis dėl prizinių fondų vėliau jis galės ir užsienyje, nes lygiosios žirgų lenktynės yra tarptautinė industrija – visose šalyse taikomos tos pačios beveik 400 metų išsaugotos lenktynių taisyklės, taip pat taikomi tokie patys treniravimo principai. Kita verslo kryptis – investavimas į pajėgius sezono žirgus arba jau baigusius karjerą pajėgiausius eržilus, siekiant pratęsti jų giminę ir vėliau parduoti Lietuvos ar užsienio rinkoms.

Šiais metais pirmosios sezono žirgų lenktynės Raseinių hipodrome įvyks gegužės 6 d. Iš karto po daugiau nei tris valandas truksiančių grupinių žirgų bėgimų organizatoriai planuoja surengti lenktynėse dalyvavusių žirgų aukcioną.

Europoje tūkstantines minias į hipodromus pritraukianti žirgų lenktynių industrija generuoja 6 milijardus eurų apyvartos, įdarbinama daugiau nei 150 tūkstančių žmonių. Yra paskaičiuota, kad vieno žirgo treniravimas sukuria 1,8 darbo vietos.

Baltijos šalyse yra vienintelis hipodromas Raseiniuose, tinkantis organizuoti lygiąsias žirgų lenktynes. Hipodromo vieta Lietuvos viduryje buvo pasirinkta atsižvelgiant į Ūkio ministerijos ekspertų vertinimus, kaip perspektyvi ir patogi Lietuvos ir užsienio lenktynių dalyviams ir žiūrovams.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų