Lietus skandina ir mirusiuosius

Lietus skandina ir mirusiuosius

Dėl nesibaigiančio lietaus ekstremali situacija susiklostė ne tik ūkininkų laukuose, bet ir kapinėse. Dalyje Ramygalos g. esančių Kristaus Karaliaus katedros kapinių po vandeniu atsidūrė ištisos kapavietės. Artimieji ne tik negali tvarkyti amžino poilsio vietų, bet ir laidoti mirusiųjų šeimos kapavietėse.

Nors ši problema Panevėžio valdžiai žinoma ne pirmi metai, kapinės ir toliau skendi vandenyje.

Kai kurie panevėžiečiai liūdnai juokauja, kad jų artimieji palaidoti ne kapinėse, o Ramygalos ežere. Po didesnių liūčių rytinėje pusėje, ypač žemesnėse vietose, kapavietės būna tiek užsemtos, kad nesimato net bortelių. Kapaviečių ribas žymi tik iš vandens kyšantys paminklai. Tad geriausiu atveju, jeigu pavyksta perbristi didžiules balas, artimieji žvakutes gali uždegti tik ant paties paminklinio akmens.

Kaip prisipažino kapinių administratorius Alfridas Krivickas, jam nuolat tenka išklausyti nusiskundimų dėl skęstančių kapaviečių, tačiau nelabai kuo galintis padėti. Deja, tokie „skenduoliai“ nėra tik pavieniai atvejai. Jo skaičiavimais, bent jau šiuo metu vanduo apsėmęs apie dešimt dvylika kvartalų – visą rytinę kapinių dalį.

„Didesnių liūčių metu ar pavasariais per atlydį visas rytinis patvorys, kur yra seniausios kapavietės, skęsta. Gyventojai pasakojo, kad šios problemos atsirado tada, kai naujai buvo nutiesta Staniūnų gatvė. Tikriausiai rekonstruojant gatvę buvo pažeistas drenažas. Nors panevėžiečiai, kiek žinau, skundais užvertė Savivaldybę, tačiau kol kas konkrečių žingsnių dar nebuvo imtasi“, – „Sekundei“ teigė A. Krivickas.

Laidoja ekstremaliomis sąlygomis

Kapinių administratoriaus teigimu, dėl apsemtų kapaviečių daugiausia problemų kyla tada, kai artimieji pageidauja mirusįjį laidoti šeimos kape. Kadangi gruntiniai vandenys laikosi labai aukštai, iškasti duobę kai kuriais atvejais neįmanoma.

„Praėjusiais metais turėjome atvejį, kai pradėjus kasti duobę pradėjo slinkti permirkusios žemės. Į atsivėrusią duobę ėmė svirti ir paminklas, tvorelė. Nors žmonės dar bandė paminklą virvėmis rišti prie kitų paminklų, bet nieko neišėjo. Kai patys pradėjo skęsti, viską vėl užpylė žemėmis ir paprašė skubos tvarka skirti naują vietą Šilaičių kapinėse“, – pasakojo A. Krivickas.

Jau ne pirmi metai Kristaus Karaliaus katedros kapinių rytinė dalis, vos kiek gausiau palijus, tiesiog skęsta, tačiau artimiausiais metais gerų permainų nežadama. V. Bulaičio nuotr.

Ir tokių atvejų – ne vienas. Todėl vienintelė galimybė artimą žmogų palaidoti šeimos kapavietėje – tik su urna. Tuomet pakanka metro gylio siauros duobės.

Pasak kapinių administratoriaus, kai žemė pažliugusi, praktiškai neįmanoma iškasti reikiamo gylio duobės arba karstas nuleidžiamas tiesiog į vandenį. Prieš kiek laiko duobkasiai, bandydami pasilengvinti sau darbą, iš kapavietės vandenį bandė išpumpuoti siurbliu, tačiau tai nepadėjo.

„Vienintelė išeitis tokiu atveju tik visą kapavietę paramstyti atramomis, kaip kad leidžiant rentinius į šulinį, bet tai gana sudėtinga. Kartais palei tvorą susitvenkia visas ežeras, net prieiti neįmanoma“, – sakė A. Krivickas.

Jo teigimu, panaši situacija yra ir Šilaičių kapinių rytinėje dalyje. Ten per tokius šlapymečius taip pat neįmanoma laidoti, žemė labiau panaši į pelkę.

Patys kalti

Panevėžio miesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas „Sekundei“ teigė, kad problema jiems žinoma, tačiau dėl lėšų stygiaus nebuvo imtasi jokių darbų. Kita vertus, kai visoje Lietuvoje tokia ekstremali situacija, nereikėtų stebėtis ir skęstančiomis kapinėmis.

„Visas Panevėžio miestas ir rajonas skęsta, kapinės ne išimtis. Tokie metai“, – sakė D. Linkonas.

Anot jo, dėl besitvenkiančių ežerų kalti ir patys gyventojai, prižiūrintys savo artimųjų kapavietes. Ekspertai nustatė, kad dalyje vietų ant takų buvo blogai suklotos trinkelės, dėl ko besirenkantis lietaus vanduo negali nutekėti. Tad tokiems savavališkų takų tiesėjams buvo surašytas administracinių pažeidimų protokolas ir liepta arba išardyti takus, arba įrengti latakus.

„Kai kuriose vietose trinkelės ar šaligatvio plytelės sudėtos aukščiau pagrindo, tad lietaus vanduo neturi kur nutekėti. Todėl gyventojai įpareigoti įrengti latakus. Aišku, tai ekstremalios situacijos neišspręs, tačiau bent šiek tiek ją sušvelnins“, – kalbėjo D. Linkonas.

Skęsta ir gyvieji

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna teigė, kad panevėžiečiams lieka tik apsišarvuoti kantrybe ir laukti geresnių orų. Visa problema kyla dėl lietaus nuotekų tinklų nebuvimo. Techniškai įrengti šiuos tinklus nesudėtinga, tačiau tam reikia didelių finansinių injekcijų. Bent jau artimiausiu metu nėra numatyta šioje vietoje įrengti naujus lietaus nuotekų tinklus.

„Tokių vietų, kur semia vanduo, yra gerokai daugiau. Lietus skandina ir namus, gyvenvietes, sodus, kur nuolat gyvena žmonės. Daug sulaukiame skundų ir pasipiktinimo iš gyventojų, tačiau mūsų finansinės galimybės ribotos jiems padėti. Tiesa, šiemet buvo skirti 4 milijonai lietaus nuotekų tinklams sutvarkyti J. Basanavičiaus gatvėje ir dalyje Rožių g. kvartalo, bet tai tik lašas jūroje“, – pripažįsta T. Jukna.

Lietaus nuotekų tinklus tvarkyti galima tik iš Europos Sąjungos lėšų arba miesto biudžeto. Tačiau miesto biudžete ir taip trūksta lėšų. Problema, kad tik juridiniai asmenys turi mokėti už lietaus nuotekų surinkimą. Gyventojai nuo šio mokesčio yra atleidžiami. Jeigu ir šie privalėtų mokėti tokį mokestį, gal ir atsirastų galimybių atnaujinti seną ir susidėvėjusią lietaus nuotekų sistemą.

„Lietaus nuotekų tinklas visame mieste jau senas ir nusidėvėjęs. Deja, nėra investuojama į jo atnaujinimą ir plėtrą, nes tam paprasčiausiai nėra lėšų. O Ramygalos gatvės kapinės jau yra riboto laidojimo. Kol kas visos investicijos buvo nukreiptos į naujų kapinių plėtrą, nes visai nebeturėjome kur laidoti žmonių. Tad šioje situacijoje gyventojams, kurių šeimos kapavietės skęsta, lieka palinkėti ne tokių lietingų orų“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.

Komentarai

  • Jeigu neduoda sąrašiuko neteisingai deklaruojančių-galiu įtarti,kad šilumininkai rega maklę.Gal tokiu būdu jie pasipinigauja?Kaip namo bendrija ,namo pirmininkas susitvarkys su apsileidėliais?Čia kažkoks marazmas,kad namui nepateikiamas skolininkų sąrašas.O jei aš nemokėsiu už tą „papildomą“ eilutę?Ir ką jūs man? man ir teismas nepriteis mokėti už nežinia kieno skolą.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų