Jau birželį buvusi gamykla „Ekranas“ žada kviesti žmones švęsti čia savo šventes, organizuoti renginius ir konferencijas.

Legendiniame „Ekrane“ – nauji vėjai

Legendiniame „Ekrane“ – nauji vėjai

Prieš daugiau nei dešimtmetį uždarytoje „Ekrano“ gamykloje knibždėte knibžda įmonių, kurios čia kartais kuriasi vos ne po buvusio kineskopų giganto griuvėsiais. Bet vieną pastato dalį naujam gyvenimui šiuo metu sparčiai bando prikelti dizainerių komanda.

Keturių hektarų buvusios kineskopų gamyklos teritorija šiandien panaši į gerokai apleistą pramoninį kvartalą. Įsukus į vidinį pastatų komplekso kiemą galima matyti dešimtis įvairių įmonių, čia užsiimančių gamyba, prekyba, statyba, logistika ir kita įvairia veikla.

Daugiausia naudojamasi tomis pačiomis buvusios gamyklos patalpomis, jų per daug nekeičiant ir nerekonstruojant. Pavažiavus dar giliau matosi ir apgriuvusių sienų, šalia kurių išrikiuotos eilės išnarstytų automobilių. Jų detales čia pat klientams tiekia automobilių laužynai.

Ne itin draugiškai į gamyklos kiemą veda duobėti keliai ir teritorijos. O buvusios gėlių klombos prie įvažiavimo želia piktžolėmis ir krūmokšniais.

Todėl labai sunku įsivaizduoti, kad tokioje vietoje kas sugalvotų įkurti banketų, furšetų ir konferencijų salę. Bet viena smulkaus verslo įmonė Panevėžyje nusprendė išbandyti ir tokią galimybę.

Su vaizdu į miestą

Prieš porą metų 5000 kv. m ploto administracines „Ekrano“ patalpas beveik ant marių kranto įsigijusi bendrovė „Burbuliukas“ sugalvojo, kad čia būtų labai puiku pakviesti žmones švęsti šventes bei ruošti renginius. Ir šiuo metu minėtoje vietoje jau aktyviai vystoma ši vizija.

„Dabar ten vyksta remonto, tvarkymo darbai. Mums padeda dviejų dizainerių komanda iš Vilniaus dizaino kolegijos. Atvykusios studentės, buvusios panevėžietės, dviejose salėse turėtų sukurti industrinį stilių. Atnaujintas patalpas nuomosime klientų šventėms, konferencijoms, įvairiems susitikimams“, – apie verslo planą ėmė pasakoti vandens jonizatorius gaminančios įmonės plėtros direktorė Inga Tribuišienė.

Švenčių erdvei naujieji šeimininkai skyrė viršutinius pastato aukštus. Iš čia esą atsiveria geriausias vaizdas į miestą ir šalia esančias marias. Pobūvius taip pat žadama rengti ir ant stogo, kaip kad madinga Vilniuje.

„Tikriausiai nė iš vienos vietos Panevėžyje negalėsime taip plačiai apžvelgti mūsų miesto – vaizdas čia kerintis. Ankstesniais laikais šiose patalpose sėdėjo ir į visus iš aukštai žiūrėjo „Ekrano“ vadovai“, – pasakojo I. Tribuišienė.

Vietos patrauklumą didinti taip pat žadama sutvarkant bei apželdinant administracinio pastato aplinką, atnaujinant nuo seno čia buvusias plačias automobilių stovėjimo aikšteles.

Socialiniai biurai ir muziejus

Verslininkai tiki, kad vieta prie marių sulauks klientų dėmesio. Be to, daugelis, pasak pašnekovės, savo renginius ir šventes labiau mėgsta rengti nuošaliau nuo miesto šurmulio.

Naujųjų salių įkurtuvės planuojamos jau birželio pabaigoje, kaip tik prieš švenčių sezono pradžią.

Tačiau buvusios gamyklos administracinis pastatas pagal šeimininkų užmojus turėtų tarnauti ne tik puotų užsakymams. Patalpų savininkai čia nuo rudens planuoja pasiūlyti ir biurų nuomą. Bet į juos labiau kvies dirbti miestui kuriančius žmones: socialinius projektus ruošiančias draugijas ar organizacijas, menininkus, poetus ir pan. Tokius kaimynus šeimininkai prižada pasitikti nedideliu nuomos mokesčiu.

„Mano nuomone, Panevėžyje yra nemenka problema, kad susiduriama su itin dideliais nuomos kaštais. Mes nesistengsime iš to uždirbti, bet skatinsime naujų idėjų miestui generavimą „Ekrano“ pastate“, – patikino I. Tribuišienė.

Dar vienas verslininkų sumanymas – rasti vietą ir buvusios legendinės gamyklos istorijai. Tam savo valdose prie marių šeimininkai kurs „Ekrano“ muziejų.

Daugiau darbo vietų

Įmonės „Burbuliukas“ investicijos į naują viziją buvusioje gamykloje, pasak I. Tribuišienės, bus tikrai nemažos, tačiau nei kiek bendrovei kainavo pats pastatas, nei jo remontas, pašnekovė nesutiko atskleisti.

Buvusi gamykla tarnaus ir pačių šeimininkų tiesioginės veiklos plėtrai. Ją įmonė vystys likusiose patalpose. Čia esą per ateinančius dvejus metus turėtų atsirasti 150 darbo vietų. Nors visai neseniai toks planas buvo kuriamas Indijoje, kur darbo jėga pigesnė nei Lietuvoje, galiausiai nuspręsta likti savame krašte ir čia kelti ekonomiką.

„Ne viską vien pinigai lemia. Gal ir kvailai nuskambės, bet esame savo šalies patriotai“, – pabrėžė įmonės atstovė ir pasidžiaugė, kad kažkas naujo kuriasi ir šalia jų esančiose itin apleistose buvusios gamyklos gamybinėse patalpose.

Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė Akvilė Žiaunienė gana palankiai atsiliepė apie idėją buvusios „Ekrano“ gamyklos pastatuose kurti kitokį verslą, nei čia iki šiol buvo įprasta.

„Negaliu pasakyti, kiek šioje vietoje dabar dirba įvairių įmonių, bet visos jos – techninio, transportinio pobūdžio. Čia veikia logistika, statyba, gamyba. Bet kodėl toje pačioje vietoje negalėtų kurtis ir aptarnavimo paslaugos, juk administracinės gamyklos patalpos – gana naujos ir tvarkingos“, – ėmė svarstyti Panevėžio verslo konsultacinio centro direktorė.

Nebloga perspektyva

Jos teigimu, Panevėžyje iš tiesų stinga vietos didesniems renginiams, konferencijoms. Salę siūlantis viešbutis „Romantic“, pasak pašnekovės, ne visiems įkandamas. Panevėžio mokslo ir technologijų parkas šiuo atžvilgiu esą gana apkrautas. Mažesnes erdves gali pasiūlyti dar keletas kitų miesto įmonių. Bet paklausiausia dabar, direktorės teigimu, būtų daugiau nei 100 vietų salė už ne patį didžiausią nuomos mokestį. O jei čia šeimininkai pasiūlys ir maitinimą, tai sulauks dar daugiau dėmesio.

Nenurašo pašnekovė ir biurų idėjos šalia marių. Čia, jos nuomone, galėtų įsikurti aptarnavimo paslaugų teikėjai.

„Panevėžyje ploto nuomoti biurams netrūksta. Bet galbūt dėmesio sulauktų ir miesto pakraštys – čia galėtų dirbti kokie buhalteriai, reklamų kūrėjai ir panašiai. Apskritai mūsų miestas gana kompaktiškas ir nėra labai svarbu, ar dirbti centre, ar prie marių“, – kalbėjo A. Žiaunienė.

Išgirdusi apie idėją į „Ekrano“ biurus įleisti menininkus ir pelno nesiekiančias organizacijas pašnekovė teigė, kad tokius planus Lietuvoje kuria dažniausiai stiprios įmonės. Smulkusis verslas esą visada galvoja ir apie komercinę tokio sumanymo pusę.

„Anykščiuose yra menų inkubatorius, kuris priklauso Savivaldybei. Jį savininkams patiems tenka ir išlaikyti, nes menininkai tokie žmonės, kad dirba nelaukdami greito pelno“, – netolimą pavyzdį pateikė centro vadovė.

Per daug nekritikuodama įdomios iniciatyvos moteris gyrė miesto verslininkų žengimą į priekį ir linkėjo jiems sėkmės.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų