Panevėžio seniūnijoje ūkininkaujanti Bronislava Šerelienė sako, kad žemė – jau ištisas smėlynas.

Laukus degina karštis ir sausra

Laukus degina karštis ir sausra

 

Nuo gausaus lietaus pernai nukentėję ūkininkai šiemet į dangų žvalgosi su viltimi jo sulaukti. Kol kas žemdirbiams gerų žinių nėra. Keliuose šalies rajonuose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių ir Trakų – jau paskelbta stichinė sausra. Panevėžio rajono ūkininkai irgi jau mato, kad šįmet derlius bus menkesnis.

Žemės ūkio rūmų organizatorė savivaldai ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovė Danguolė Kuzmienė informacijos apie sausros keliamas problemas dar neturinti.

„Jeigu dar ilgiau išsilaikys sausra, bus blogai, bet kol kas katastrofos nėra“, – sako D. Kuzmienė.

Ramygalos seniūnijos ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas tvirtina, kad jo laukuose jau sausoka.

„Užpraėjusią naktį palijo per tris milimetrus. Labai gerai nors tiek, nes drėgmės labai trūksta, ypač vasarojui. Kvietukai, miežiai pradeda atmetinėti pridėtinius stiebus – derlius bus mažesnis“, – prognozuoja javus auginantis ūkininkas.

O. Pečeliūnas juokauja jau pamiršęs, kiek prilijo pernai, – aplinkui jau baigia išdžiūti net grioviai. Ūkininko teigimu, nuo balandžio 10 dienos iki dabar apylinkėse iškrito tik 37 mm kritulių – taigi nėra net trečdalio reikiamo kiekio. O stojus karščiams santykinė oro drėgmė labai maža.

„Augalus ne sausra, o karštis labiau nualino. Dabar vėl bus sausa, karšta – visas komplektas“, – pasakoja O. Pečeliūnas.

Prarastas derlius

Panevėžio seniūnijoje ūkininkaujanti Bronislava Šerelienė sako, kad žemė – jau ištisas smėlynas.

„Pavasarį buvo tokių šlapių laukų, kur negalėjome laiku įvažiuoti. Juose kol kas – pats tas. Kitame lauke jau sausoka, bet padėtis dar nėra kritiška“, – teigė ūkininkė.

Anot jos, kritiška padėtis susidarytų savaitę ar ilgiau laikantis maždaug 30 laipsnių kaitrai. Tuomet problemų kiltų ir dėl pievų. Laukai jau nušienauti, tad nebeželtų atolas.

Velžio seniūnijoje javus auginantis Antanas Barzda taip pat neramiai stebi sausros ir karščio padarinius. Jo nuomone, jau dabar matyti, kad šiųmetis derlius bus bent 30 proc. mažesnis.

„Iš tolo augalai atrodo gražiai, bet kai pažiūri iš arti, matai, kad jie atmeta atžalas, kurios turėtų auginti derlių. Lieka tik pagrindiniai stiebeliai, jie užaugins po vieną varpą, o ne po tris keturias, – augalas pats gelbėjasi nuo išdžiūvimo“, – sako A. Barzda.

Pasak ūkininko, jei iš lauko planuota prikulti 5–7 tonas, geriausiu atveju teks tenkintis keturiomis ar net trim.

A. Barzdos teigimu, javams kenkia ne tik sausra, bet ir karštis. Rudenį laukuose buvo labai šlapia, tad žiemkenčiai liko nesėti. Dabar laukuose auga vien vasariniai javai, pavasarį pasėti į išjudintą žemę, kuri greičiau džiūva. Kai trūksta drėgmės ir karšta, šis procesas dar intensyvesnis.

Laimingiausi šiauliečiai

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės teigimu, prasčiausia ten, kur ūkininkai neturi galimybių laukus palaistyti. Anot jos, Alytuje, Marijampolėje, Šakiuose, kur skelbiama stichinė sausra, situacija labai sudėtinga. Šiuose kraštuose tik vienas kitas daržovių ūkis turi įrengtas laistymo sistemas. Tačiau, anot Z. Cironkienės, per šią sausrą ir karščius išryškėjo dar viena daržininkų problema – turimų laistymo sistemų pajėgumo nebeužtenka.

Pasak asociacijos vadovės, itin sudėtinga padėtis viename iš stambiausių morkų ir kitų daržovių augintojų ūkių Pasvalio rajone – ir žemė sunkoka, ir karštis didelis.

„Ūkininkai matavo dirvos temperatūrą karščiausiomis dienomis – žemė buvo įkaitusi iki 50 laipsnių. Augalus tiesiog degina, žemę uždžiovina. Kur naktį palieja, per dieną kieta pluta pasidengia“, – problemą mato Z. Cironkienė.

O Šiaulių krašto žemdirbiams gamta leido truputį atsikvėpti. Pastarosiomis dienomis ten palijo iki 10 mm.

„Ko gero, šiauliečiai vieni tokie laimingi iš mūsų daržininkų. Panevėžys džiūsta kritulių negavęs keturias savaites“, – sako asociacijos vadovė.

Ar stoję sausi orai brangins derlių, pasak Z. Cironkienės, priklausys ir nuo situacijos aplinkinėse rinkose.

„Gali būti, kad matysime didesnes kainų žirkles tarp kokybiškos produkcijos, kurios pasiūla bus mažesnė, ir prastesnės. Bet vidutinė kaina, manau, išliks panaši“, – prognozuoja Z. Cironkienė.

Keli lašai negelbėjo

Panevėžio meteorologijos stoties stebėtoja Loreta Adomavičiūtė sako, kad birželio mėnesį Panevėžio krašte iškrito vos keli lietaus lašai.

„Jie nieko nedavė – tik dulkes šiek tiek nuplovė“, – sako stebėtoja.

Per gegužę iškrito 41,8 mm kritulių. Pasak L. Adomavičiūtės, vidutinė gegužės pirmos dekados kritulių norma – 13 mm, o iškrito 18 mm, antrosios vidutinė norma – 17 mm, o tebuvo 15 mm. Trečiąją dekadą iškrito beveik tris kartus mažiau nei norma – beveik 9 mm vietoje 24 mm.

„Laikėsi aukšta temperatūra, o birželio pirmomis dienomis prisidėjo gūsingas vėjas, jis dar labiau džiovino“, – dirvos perdžiūvimo priežastis paaiškino orų stebėtoja.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų