mde

Laima Andrikienė: Politikoje taip pat reikia tiltų statytojų

Laima Andrikienė: Politikoje taip pat reikia tiltų statytojų

Popiežius Pranciškus sako, kad jis stato tiltus (Pontificus, arba pontifikas, reiškia „tiltų statytoją“). Politikoje taip pat reikia tiltų statytojų – tiltų tarp žmonių, visuomenės grupių, tautų, valstybių ir jų sąjungų, žemy­nų. Vieni griauna, kiti stato. Mano misija – padėti statan­tiesiems.

Šią savaitę Strasbūre vyko Euro­pos Parlamento plenarinė sesija. Kuo ji buvo ypatinga?

Tai buvo eilinė Europos Parla­mento plenarinė sesija, joje ypatingos svarbos sprendimų nebuvo priimta. Kaip išskirtinį šios plenarinės sesijos bruožą paminėčiau Rumunijos svars­tymą, tiksliau – debatus dėl teisės viršenybės šioje šalyje, kur pastaruoju metu slaptosios tarnybos stebi vis daugiau šalies piliečių, tai kelia įtam­pą visuomenėje bei trukdo būtinoms teisėsaugos reformoms.

Man ši plenarinė sesija buvo išskirtinė tuo, kad sulaukiau didelės svečių grupės iš Lietuvos. Joje buvo ir mano bendražygiai iš TS-LKD Panevėžio skyriaus: Indiana Grigie­nė, Jurga Girdzijauskienė, Virginija Savinčė ir Juozas Rimantas Mikėnas. Džiaugiuosi, kad turėjau progos brangius svečius ne tik supažindinti su Europos Parlamento darbu, bet ir neformaliai pabendrauti, kartu pasidžiaugti Strasbūro senamiesčio grožiu. Jų laukia rinkimų kampanijos, todėl linkiu, kad ši kelionė į Europos Parlamentą taptų įkvėpimu ir gerų įspūdžių šaltiniu, kurių prireiks sun­kiose rinkimų batalijose.

Prieš savaitę įteiktas Europos piliečio 2018 metų apdovanojimas Šv. Jokūbo kelio savivaldybių aso­ciacijai. Už kokius nuopelnus šis apdovanojimas skiriamas ir kokia yra jo svarba?

Šio prestižinio Europos Parla­mento apdovanojimo laureate šiais metais tapo Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, šiuo metu vienijanti 25 savivaldybes. Prieš savaitę Europos namuose Vilniuje apdovanojimas ir buvo įteiktas aso­ciacijos vadovams, jos prezidentui R. Račkauskui, kuris asociacijai vado­vauja nuo jos įkūrimo 2016 metais. Ceremonijoje dalyvavo Lietuvos savivaldybių, Katalikų bažnyčios Lie­tuvoje atstovai, Lietuvos Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos vadovai ir nariai. Nors šių metų laureatus Euro­pos Parlamentas paskelbė jau birželio 6 dieną, apdovanojimo ceremonijos ES valstybių narių sostinėse vyksta rudenį. Pagal tradiciją apdovanojimą įteikia tas Europos Parlamento narys, kuris pasiūlė kandidatą, pripažintą nugalėtoju, laureatu.

2008 metais įsteigtu Europos pilie­čio apdovanojimu siekiama pagerbti išskirtines Europos asmenybes, orga­nizacijas ar asociacijas. Ši premija ski­riama už nuopelnus, siekiant geresnio abipusio supratimo tarp ES valstybių narių ir piliečių, plėtojant glaudesnį jų bendradarbiavimą, skleidžiant ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas vertybes.

Kuo šis apdovanojimas svarbus Lietuvai? Atsakymas labai paprastas – Šv. Jokūbo savivaldybių asociacija labai daug nuveikė, grąžinant Lietuvą į Europos piligrimų kelių žemėlapį. Švento Jokūbo kelias, ispaniškai – Camino de Santiago, dar vadinamas ilgiausiąja Europos gatve, pirmuoju (seniausiuoju) Europos kultūros keliu, kuris yra Europos vienybės, jos krikščioniškųjų šaknų simbolis. Todėl Lietuvos įsijungimas į Šv. Jo­kūbo kelių tinklą Europoje yra mūsų valstybės pripažinimo dalis. Tik šių metų laureatės – Šv. Jokūbo kelio sa­vivaldybių asociacijos – pastangomis ir darbu lietuviškieji Šv. Jokūbo keliai buvo pripažinti tarptautiniu lygiu ir sertifikuoti Europos Tarybos Europos kultūros kelių instituto.

Kviečiu: pasitikime visus juo einančius geros valios piligrimus sve­tingai, kaip lietuviai nuo seno moka, leiskime jiems pažinti mūsų kraštą, pamatyti visą jo grožį.

Mano pagarba visoms Lietuvos savivaldybėms, per kurių teritorijas driekiasi lietuviškieji Šv. Jokūbo ke­liai, visiems, kurie supranta šio kelio, Europos kelio, prasmę, vertę ir naudą. Ačiū visiems, kurie štai jau šešerius metus organizuoja piligrimų žygius lietuviškaisiais Šv. Jokūbo keliais, kas­metines jaunimo estafetes, vykdo šių piligrimų kelių ir lankytinų objektų žymėjimo darbus, platina Šv. Jokūbo kelio piligrimų pasus ir t. t.

Šiais metais ir jūs pati buvote apdovanota – pripažinta Metų euro­parlamentare. Už kokius nuopelnus jums buvo skirtas šis apdovanojimas?

Man buvo didelė garbė gauti šį apdovanojimą. Kasmet geriausias – Metų – europarlamentaras renkamas Briuselyje leidžiamo „Parlamento žurnalo“ (angl. The Parliament Maga­zine) iniciatyva. Metų europarlamen­taro apdovanojimai, dažnai pristatomi kaip „Briuselio oskarai“, įteikiami iškilmingoje ceremonijoje. Į iškilmes susirenka visas Europos Sąjungos institucijų – Europos Parlamento, Eu­ropos Komisijos, ES Tarybos – elitas, kitų Briuselyje veikiančių institucijų, diplomatinio korpuso atstovai.

Paskutiniame atrankos etape mano varžovai buvo du Europos Parlamente labai žinomi vyrai – Vo­kietijos socialdemokratas, Europos Parlamento Tarptautinės prekybos ko­miteto pirmininkas Berndas Lange bei Prancūzijos delegacijos ELP frakcijoje vadovas, aktyvus to paties Europos Parlamento komiteto narys Franckas Proustas. Autoritetinga komisija, su­daryta iš įvairių šalių ekspertų, verslo ir kitokių asociacijų atstovų, Metų europarlamentare pripažino mane.

Pirmą kartą Europos Sąjungos istorijoje Metų europarlamentarais pripažinti du Lietuvos atstovai – aš ir Petras Auštrevičius, atitinkamai tarptautinės prekybos ir užsienio po­litikos srityse. Šios dvi sritys man yra labai svarbios, jose dirbti yra didelė atsakomybė.

Kai mes posėdžiaujame, kalbame apie tarptautinę prekybą, dauguma žmonių be specialaus pasiruošimo nesupranta mūsų kalbos, nes joje pilna magiškų žodžių: TTIP, DCFTA, AA, MFA, EPCA, CETA, OBOR ir kitų – IPI, TDI, FDI. Tačiau už tų žodžių – konkretūs veiksmai, programos, sutartys, tai, kas gali ir turi padaryti Europą didžią. Tuose žodžiuose užkoduota daug atkaklaus darbo, drąsos ir tikėjimo. Europos Sąjunga nestato sienų, ES tiesia tiltus. Didelė garbė, kad mano indėlis į šias „statybas“ buvo įvertintas. Juk dirbu EP Tarptautinės prekybos ir Užsienio reikalų komitetuose bei Saugumo ir gynybos pakomitetyje.

Popiežius Pranciškus sako, kad jis stato tiltus (Pontificus, arba pontifikas, reiškia „tiltų statytoją“). Politikoje taip pat reikia tiltų statytojų – tiltų tarp žmonių, visuomenės grupių, tautų, valstybių ir jų sąjungų, žemy­nų. Vieni griauna, kiti stato. Mano misija – padėti statan­tiesiems.

Ar kandidatuosite į Eu­ropos Parlamentą kitų metų gegužę vyksiančiuose rinki­muose?

Taip, kandidatuosiu, nes manau, kad darbas Europos Parlamente yra labai svarbus Lietuvai, mūsų valstybės žmo­nėms. Kaip žinote, Europos Parlamente esu ne naujokė, jame dirbu jau trečią kaden­ciją, šį darbą puikiai išmanau. Tačiau visų pirma įvyks reitingavimas mūsų partijoje, TS-LKD taryboje jau patvirtinome abėcėlinį kandidatų  į Europos Parlamentą sąrašą. Jame – 39 pavardės. Galutiniame sąraše kandidatų skaičius negalės viršyti 22: Lietuva renka 11 atstovų, ir kiekviena partija gali kelti dukart tiek, taigi 22. Abėcėlinio sąrašo reitin­gavimas vyks lapkričio 3–4 dienomis. Kandidatų į Europos Parlamentą sąra­šą galės reitinguoti tik partijos nariai, o rinkti TS-LKD kandidatą prezidento rinkimams galės ir nepartiniai, tereikia užsiregistruoti.

Panevėžietės Indiana Grigienė ir Virginija Savinčė Europos Parlamente.

Koks, jūsų nuomone, bus nau­jasis Europos Parlamentas, kokių rinkimų tikitės?

Visi ekspertai sutartinai tvirtina, kad naujasis Europos Parlamentas bus sudėtingiausias (blogiausias?) iš visų, kokius iki šiol žinojome. Ką turiu galvoje? Pirmiausia tai, kad kraštutinė dešinė – radikalios, ekstremistinės politinės jėgos – ren­giasi tapti antrąja pagal dydį Europos Parlamento frakcija. Ir tai yra realu.

Antra – centro dešinė, Europos liaudies partijos frakcija, kurios narė esu, išliks didžiausia Europos Parla­mento frakcija, tačiau gerokai aptir­pusi (nors ir žinau, skaičių nesakysiu, jie kas mėnesį kinta).

Trečia – pastarąsias tris ka­dencijas Europos Parlamente mes, Europos liaudies partija ir socialde­mokratai, kartu turėjome daugumą; jei prisidėdavo liberalai, mes laimė­davome visus svarbius balsavimus. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad ši realybė baigiasi, ir nau­jajame Europos Parlamente centro dešinė ir centro kairė kartu paėmus nebeturės daugumos, neturės 50 proc. mandatų.

Visa tai reiškia kitą kokybę – ko­kybiškai kitokį Europos Parlamentą, Europos Komisiją ir visą Europos Sąjungą, jos politiką.

Dabar ir ieškome atsakymo į klausimą, kaip konstruktyvios, Eu­ropos Sąjungą nuosekliai kuriančios ir stiprinančios politinės jėgos turėtų elgtis tokioje situacijoje? Gal nuei­sime lengviausiu keliu ir kovosime su populizmu jų pačių metodais? Nes populizmas patinka liaudžiai ir įdomu spaudai, o mes, tradicinių par­tijų atstovai, toje populizmo jūroje atrodome tikri nuobodos. Tai gal su populizmu kovokime jų pačių gin­klais? Sakau – ne. Mes kovosime rimtai ir tiksliai. Ir kalbėsime ne apie problemas ir iššūkius, o apie spren­dimus. Apie tuos, kurių nepadarėme, nors turėjome padaryti jau seniai. Ir apie tuos, kuriuos turime padaryti, jei nenorime prarasti taikios, suvie­nytos, solidarios Europos, jei norime apginti savo gyvenimo būdą.

Steve’as Bannonas, buvęs JAV prezidento D. Trumpo patarėjas ir vienas svarbiausių jo rinkimų kam­panijos architektų, laksto po Europą. Jo kelio galas – ne tik Italija, jis pastebėtas ir kitose ES šalyse. S. Bannono kelionių Europoje tikslas – kraštutinės kairės ir kraštutinės dešinės sąjunga, jų aljansas, ben­dras veikimas Europos Parlamento rinkimų kampanijoje, rinkimams pasibaigus – Europos Parlamente. Šių politinių jėgų tikslas – sugriauti Europą, sugriauti Europos Sąjungą. Šie žmonės neabejotinai bus apsikaišę patriotų plunksnomis ir patriotizmo, tėvynės meilės lozungais. Iš anksto sakau: pastebėkime ir objektyviai įvertinkime juos.

Turime pastebėti bei įvardinti ir tai, kad Matteo Savini, dabartinis Italijos vicepremjeras ir vidaus reikalų ministras, radikalios kairiosios partijos „Šiaurės lyga“ (Lega Nord) lyderis, yra remiamas Rusijos ir… JAV. Tokia yra mūsų šiandienos realybė. Marine Le Pen, Prancūzijos Nacionalinio fronto lyderė, buvo ir yra remiama Kremliaus. Kaip ir kitos panašios partijos Nyderlanduose, Vokietijo­je, Austrijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje – Kremliaus parama joms buvo ir yra, tik anksčiau buvo pridengta, o artėjant rinkimams ji bus įžūliai atvira.

Lietuvos piliečiams linkiu būti akyliems ir išmintingiems. Lietuvos interesas – stipri Lietuva stiprioje Eu­ropos Sąjungoje. Kiekvienas turime prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo.

Negalvojote dalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose?

Kandidate į Lietuvos preziden­tus mane pasiūlė 6 TS-LKD skyriai – Alytaus miesto, Kauno rajono, Klaipėdos Danės, Klaipėdos Marių – Pajūrio, Telšių, Vilniaus Justiniškių – bei Klaipėdos miesto skyrių sueiga. Milžiniškas pasitikėjimas. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi juo. Ir, žinoma, dėko­ju visiems, mane parėmusiesiems. Kandidate į Europos Parlamentą mane iškėlė 50 TS-LKD skyrių, vie­na sueiga ir viena frakcija. TS-LKD nustatė tokias taisykles, kad tas pats asmuo negali būti kandidatu kele­riuose rinkimuose. Dėkoju visiems mane norėjusiems matyti kandidate į prezidentus. Renkuosi Europos Parlamentą, kuriame moku ir noriu dirbti ir tikiuosi jūsų nenuvilti.

Kalbėjosi VLADAS BERTULIS

Komentarai

  • Bet kokių tiltų ? Matom matom.

  • Europarlamentarės darbštumas tikrai nekelia abejonių. Pagaliau EP narės L.Andrikienės darbas įvertintas – pripažinta geriausia Europos Parlamento nare tarptautinės prekybos srityje. Sveikinimai!

    • Atsakyti
  • „Popiežius Pranciškus sako, kad jis stato tiltus (Pontificus, arba pontifikas, reiškia „tiltų statytojas“)“. O juk kiekvienas galime tai daryti! Būkime tiltų statytojais toje vietoje, kurioje turime patirties, dirbkime darbus, ką geriausiai išmanome. Visiems bus geriau.

  • Kai politika tampa verslu, populistai įgyja daugiau šansų būti matomi ir girdimi. Būkime budrūs. Neiškeiskime vertybių į vienadienius pažadus.

    • Povilai…

  • Gera skaityti tokį interviu, kai tiek daug pozityvių naujienų. Lietuva turi du geriausius EP narius, dr. Laimą Andrikienę ir P. Auštrevičių. Sveikinimai jiems. Puikų įvertimą gavo Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija. Tikrai džiugu, kad Lietuva ir jos europarlamentai aukštai vertinami ES.

    • Atsakyti
  • puikus deramai dirbacio europarlamentaro pavyzdys.

Rodyti visus komentarus (7)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų