V. Bulaičio nuotr.

Labdaros akcija – sėkmingiausia istorijoje

Labdaros akcija – sėkmingiausia istorijoje

Dvidešimt penktą kartą praėjusį savaitgalį organizuota „Maisto banko“ akcija tapo rekordine – geriausia per visą istoriją. Joje iš viso paaukoti 398 932 maisto produktai, kurių vertė 460 371 euras, dalyvavo rekordinis skaičius parduotuvių – net 438. Akcija organizuota 76 šalies miestuose.

Rezultatai viršijo visus akcijos organizatorių lūkesčius ir Panevėžyje. Panevėžiečiai labdarai suaukojo 17 015 vienetų maisto produktų, jų vertė siekia 19 158 eurus. Aukota net 6 614 kartų, dirbo 639 savanoriai, o į akciją įsitraukė 7 175 gyventojai.

Pasak „Maisto banko“ Panevėžio regiono padalinio vadovės Astos Čeponienės, išaugęs žmonių gerumas tik parodo, jog kraujuojančias žaizdas visuomenė pastebi ir nebenori aklai nusisukti. Įtakos turėjo ir tai, jog apie nepritekliaus problemą dabar kalbama garsiai ir plačiai, ir galimybė aukojantiesiems pasirinkti, kuriai organizacijai, tikslinei grupei skirti savo auką.

Norinčiųjų padėti vien dėl to, jog turi tokią galimybę, daugėja, A. Čeponienė tvirtina pastebėjusi, jog akcijoje dalyvauja labai skirtingų socialinių sluoksnių žmonės.

„Daugiausia aukojo vyresnio amžiaus žmonės, kuriems iš pažiūros net ir patiems reikėtų pagalbos, taip pat šeimos su mažais vaikais“, – kalbėjo „Maisto banko“ atstovė Panevėžyje ir pridūrė, jog iniciatyvos iš norinčių prisidėti įmonių akcijos rengėjai nesulaukė. Organizacijos vardu aukojo tik viena Šiauliuose įsikūrusi įmonė.

Aukota ir pinigais

„Maisto banko“ atstovei pritarė ir Panevėžio evangelinės bažnyčios pastorius Ramūnas Jukna, kartu su savanoriais surinktas aukas perduosiantis dienos centro vaikams ir vienišoms mamoms.

„Mane stebina ir labai džiugina tai, jog vis daugiau aukoja jauni žmonės. Manau, jog tą lemia gyvenimiškos patirtys, gyvenimas svečiose šalyse, kitų kultūrų pažinimas“, – kalbėjo R. Jukna.

Per akciją sulaukta itin dosnių krepšelių. A. Čeponienės žodžiais, pasitaikė ne vienas atvejis, kai savanoriams pristatyti pilni maišai maisto prekių. Juose ne tik rekomenduojami, ilgai negendantys produktai. Žmonės mielai aukojo konservų, šokolado, kavos. Pasitaikė ir tokių, kurie skurdžiai gyvenančiuosius nutarė palepinti vaisiais, saldainiais, rūkytomis dešromis ar sūriais.

Per visą aukojimo istoriją organizatoriams yra tekę gauti koldūnų, ledų. Nors sandėliuose yra šaldytuvai, panašūs trumpo galiojimo maisto produktai ilgai neužsibūna – išdalijami jau kitą darbo dieną.

Kaip ir kasmet, pasitaikė atvejų, kai žmonės mieliau aukojo pinigų, nei produktų. Tačiau piniginės aukos akimirksniu pavirto į kitą pavidalą.

„Anykščiuose viena moteris įteikė 100 eurų kupiūrą savanoriams ir pasiūlė apsipirkti patiems. Tokiu atveju savanoriai iš karto skuba į prekybos salę pirkti maisto produktų už paaukotą sumą“, – tvirtino A. Čeponienė.

Paramos gavėjai atrinkti

Per akciją surinkti produktai pirmiausia pasiekia organizacijas partneres. Jų pirmoji užduotis pasverti suaukotą maistą kilogramais, suskaičiuoti vienetais, pateikti ataskaitą „Maisto bankui“, surūšiuoti nemažą kiekį produktų. Dalis jų paskiriama organizacijoms, užsiimančioms priežiūros ir maitinimo paslaugomis. Kiti iškeliauja skurstančioms šeimoms ar pavieniams asmenims.

Pasak A. Čeponienės, skiriant labdarą maistu atsižvelgiama į remiamų šeimų situaciją, pajamas, vaikų skaičių.

„Paketo dydis priklauso nuo žmonių skaičiaus, – aiškina „Maisto banko“ atstovė. – Tačiau nereikėtų manyti, jog penkių asmenų šeima gaus penkis kartus daugiau produktų. Žinoma, kiekis bus atitinkamai didesnis: pavyzdžiui, vietoj kilogramo cukraus gali būti du, trys litrai aliejaus vietoje vieno ir panašiai.“

Dalis maisto produktų vargstančiuosius pasieks jau šios savaitės pradžioje. Likusieji bus išdalyti prieš šv. Velykas.

Dėl labdaros sąžinė rami

Nors pilietiška akcija kasmet sulaukia vis didesnio atgarsio, tikinančiųjų, jog geradarių vardu prisidengia ir pasipelno patys organizatoriai, nemažėja.

A. Čeponienė neslepia: tokie komentarai itin nemalonūs, dėl jų sunku motyvuoti savanorius, pasirenkančius neatlygintinai padėti sunkioje situacijoje atsidūrusioms šeimoms.

„Maisto bankas“, jo atstovės patikinimu, labdaros į kairę ir į dešinę nedalija. Ji atitenka tiems, kam labiausiai reikia. Nepritekliuje gyvenančių žmonių sąrašą pateikia socialiniai darbuotojai. Jie gali perduoti surinktus produktų paketus, tačiau privalo užtikrinti, jog tai bus padaryta tikslingai ir teisingai. Atsiimantieji maisto paketus turi pasirašyti.

„Jeigu pastebime situacijų, dėl kurių kyla abejonių, ir yra įrodoma, jog buvo piktavališkai sukčiauta, visuomet nutraukiame bendradarbiavimą, nebedirbame su tomis organizacijomis“, – A. Čeponienė pabrėžia, jog tokie atvejai reti, nes kiekviena nauja organizacija kruopščiai patikrinama: ne tik žiūrima, ar ji atitinka reikalavimus, bet ir susipažįstama su darbuotojais.

Anot pašnekovės, sąlygų piktavališkai elgtis tiesiog nėra – visuose „Maisto banko“ automobiliuose yra GPS sistema, leidžianti atsekti kiekvieną sustojimą, nuvažiuotą kelią. Sandėlius prižiūri ne tik darbuotojai, bet ir vaizdo kameros, yra signalizacija. „Pasirūpinta visomis apsaugomis, kad matytume, galėtume valdyti ir jausti situaciją“, – užtikrino A. Čeponienė.

O štai R. Jukna dienraščiui tvirtino pats dėl neigiamo požiūrio į labdaros rinkėjus neįsižeidžiantis. Sako žinantis, kodėl užsiima tokia veikla.

„Šiemet norėtume susitelkti į vienišas mamas. Matome, kad kartais būna tikrai sudėtinga, jos turi labai daug spaustis, kad galėtų išlaikyti, aprengti savo vaikus. Darysime viską, kad auka iki šv. Velykų pasiektų šeimas. Galbūt paruošime vieną paketą iki švenčių, o kitą – vėlyvą pavasarį“, – pažadėjo pastorius.

Galerija

 

Komentarai

  • ar Valstybė neįgali išlaikyti savo žmones? O kur auksu tviskanti bažnyčia?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų