Gera žinia ta, kad Lietuvoje kainos kilo lėčiau nei Estijoje, bet sparčiau nei Latvijoje ar juo labiau Lenkijoje. Bloga žinia: ekonomikos ekspertai nemato priežasčių, kodėl įsibėgėjęs kainų augimas turėtų sustoti.

Kylančios kainos boikotams atsparios

Kylančios kainos boikotams atsparios

Pirkėjai vėl kyla į kovą – organizuojamas dar vienas prekybos centrų boikotas. Socialiniame tinkle interneto lankytojai ėmėsi aktyviai dalytis raginimais ilgąjį šventinį savaitgalį neiti į didžiąsias parduotuves ir taip pademonstruoti, kad kainos Lietuvoje pasiekė neprotingas aukštumas.

„Jei tau nusibodo permokėti už prekes ir manai, jog jos tampa prabangos prekėmis, tada išreikšk savo valią neidamas į prekybos centrus“, – internete plinta raginimas pakartoti prieš metus buvusią protesto akciją ir aplenkti prekybos centrus vasario 16–20 dienomis.

Toks įrašas jau sulaukė nemažo internautų palaikymo – jį komentuoja ir juo dalijasi tūkstančiai.

Visgi šįkart interneto lankytojai tokią protesto formą, atrodo, vertina gerokai skeptiškiau nei prieš porą metų ar netgi pernai.

„Paskui prekybos centrai skelbia „akcijas“ tai visi perka pilnus vežimus prekių, ko reikia ar nereikia, svarbu pigiau“, – raginimą prisijungti prie boikoto komentavo socialinio tinklo lankytoja.

„Čia jūsų streikas į parduotuves neiti? Juokdariai! Užkels kainas dabar ir per tas dienas streiko kals akciją 50 proc. Prie Seimo darykite savaitę streiką, o ne prie Maxima“, – siūlė kitas.

„Vasario 16-ta išeiginė, o tai reiškia, kad žmonės važiuos švęsti į Lenkijos prekybcentrius“, – įžvalgomis dalijosi internautai.

Internete vėl plintantis raginimas ilgąjį savaitgalį nepirkti prekybos centruose šįkart visuomenės vertinamas kur kas skeptiškiau nei prieš porą metų ar netgi pernai.

Prabangos simbolis – sviestas

Lietuviams iš visų Europos Sąjungos gyventojų daugiausiai baimės kelia ne nedarbas ir ne mokesčiai, o kainų augimas. Europos Parlamento užsakytas visuomenės nuomonės tyrimas roodo, kad dėl kylančių kainų sunerimę 65 proc. Lietuvos gyventojų.

Statistikos departamento duomenimis, per praėjusius metus vartojimo prekių kainos Lietuvoje šoktelėjo 3,4 proc., paslaugų – 5,3 proc.

Iš maisto produktų daugiausia per metus pabrango savotišku prabangos simboliu virtęs sviestas ir jo produktai – net 40,1 proc. Už šviežias bei atšaldytas jūros gėrybes teko mokėti 18,1 proc. daugiau nei 2016-aisiais, kiaušinius – 9,3 proc.

Pienas ir jo produktai brango 7,4 proc., šviežia ir atšaldyta žuvis – 6,8 proc., ledai – 6,7 proc., rūkyti mėsos gaminiai – 4,6 proc., alyvuogių aliejus – 4,3 proc. , medus – 4 proc., kava – 3,5 proc., paukštiena – 3,3 proc.

Kainų šuoliai labiausiai turėjo išgąsdinti vaisių ir daržovių pirkėjus. Kai kurių jų kainos augo netgi daugiau nei ketvirtadaliu. Iš vaisių labiausiai brango obuoliai (27,8 proc.), melionai (25,7 proc.), kriaušės (17,6 proc.). Daržovių lentynose dažniausiai buvo keičiama kininių kopūstų kaina, pernai išaugusi 23,9 proc. Pomidorai pabrango 18,8 proc., burokėliai – 18,2 proc. Tačiau beveik trečdaliu atpigo česnakai (32,1 proc.), žiedinių kopūstų kaina krito 14,7 proc., salotų – 12,7 proc., saldžiųjų paprikų – 10,4 proc.

Visgi gyvenimas turėjo tapti šiek tiek saldesnis, mat pernai atpigo cukrus (7,2 proc.), taip pat margarinas (4,1 proc.), kruopos (3,9 proc.), makaronai (2,7 proc.).

Labiausiai per kišenę pirkėjams kirto alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos. Pavyzdžiui, alus per praėjusius metus pabrango 22,5 proc., vynas 11,2 proc., spirituoti gėrimai 8,2 proc., o rūkalai šiek tiek daugiau nei 7 proc.

Pernai toliau brango įvairios paslaugos. Labiausiai kainų šuolis palietė transporto draudimo sektorių, bankų paslaugas, tačiau brango ir paslaugos, teikiamos smulkiųjų verslininkų. Avalynės taisyklų, buitinių prietaisų remonto dirbtuvių įkainiai pakilo maždaug 7 proc.

Kainos augti nesustos

Lietuviškos kainos didžiuliu greičiu vejasi europines. Dar 2003-iaisiais maistas Lietuvoje vidutiniškai buvo net 42 proc. pigesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o 2016 m. – jau tik 22 proc.

Laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, nuo 2010-ųjų maisto kainos visose Baltijos šalyse ir Lenkijoje augo kur kas sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Gera žinia ta, kad Lietuvoje jos kilo lėčiau nei Estijoje, bet sparčiau nei Latvijoje ar juo labiau Lenkijoje. Bloga žinia: ekonomikos ekspertai nemato priežasčių, kodėl įsibėgėjęs kainų augimas turėtų sustoti.

Pasak Ž. Šilėno, esminė priežastis, kodėl kaskart atėję į parduotuvę etiketėse matome didėjančius skaičius, – kainų vienodėjimas bendroje Europos rinkoje.

„Jei gamintojas gali brangiau parduoti užsienyje, jis tą ir darys. Kadangi pas mus bendras kainų lygis vis dar mažesnis nei Europoje, augimo tendencija kol kas nesustos“, – teigia Ž. Šilėnas.

Be to, anot jo, pavasarį būdingas papildomas kainų šuolis. Veikiausiai tai susiję su besibaigiančiomis maisto atsargomis, pavyzdžiui, daržoves tenka atsivežti iš toliau, o tai – dar vienas stimulas augti kainoms.

Problemos esmė – kad lietuviškos kainos europietiškąsias vejasi daug greičiau nei atlyginimai, nors šie, pasak Ž. Šilėno, Lietuvoje irgi auga.

Internete vėl plintantis raginimas ilgąjį savaitgalį nepirkti prekybos centruose šįkart visuomenės vertinamas kur kas skeptiškiau nei prieš porą metų ar netgi pernai.

Neefektyvus protestas

Nors per praėjusius metus net būtiniausių prekių kainos akivaizdžiai šoktelėjo, visgi siūlomas prekybos centrų boikotas Ž. Šilėnui nesuprantamas. Ekonomikos eksperto teigimu, tokia protesto forma – absoliučiai neveiksminga priemonė sutramdyti kainų augimą.

„Žmogus juk nenustos valgyti – nenuėjęs į prekybos centrą, apsipirks mažoje parduotuvėlėje, kuriai prekes tiekia tie patys tiekėjai. Todėl kainoms jokios įtakos šita akcija neturės“, – teigia Ž. Šilėnas.

Anot jo, Lietuvoje yra prieš ką labiau vertėtų protestuoti nei prieš prekybininkus.

„Prekybos centrų boikotas yra protestas prieš ekonomiką. Galima protestuoti, bet nuo to niekas nesikeis. Tuo metu valdžia priima daug sprendimų, kurie tikrai žmonėms nėra naudingi, pavyzdžiui, verčia pirkti pigiausią vaistą arba ima ir staiga padidina mokesčius, bet visuomenė kažkodėl nesugeba susivienyti ir tam pasipriešinti“, – pastebi Ž. Šilėnas.

Pasipriešinimo valdžios sprendimams pasigendantis Laisvosios rinkos instituto prezidentas mano, jog protestas prieš politikus būtų žymiai efektyvesnis nei vienkartinės akcijos baudžiant verslą.

„Juk visi valdžios sprendimai tėra įstatymai, kuriuos galima pakeisti. Prieš politikus protestuoti bent būtų logiška“, – mano Ž. Šilėnas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų