Kūryba padeda išlaisvinti mintis

Kūryba padeda išlaisvinti mintis

Jaunieji kūrėjai iš mūsų tribūnos drąsiai ištaria: „Paklausykit, mes taip pat esam!“

Dija Makulytė (9 kl.)

„Perskaičiau bendraamžių kūrybą, ji mane įkvėpė. Labai vertinu nuomonę iš šalies…“

***
Einant cementu klotu parkelio taku, matyti daugybė dalmantinų ir zebrų raštais išmargintų berželių. Išblukusi žolė kyšo iš aptirpusio sniego. Purvini jo lopinėliai dengia tik mažyčius žemės plotelius ir takelį. Įdomu, ar dar snigs? Ar dar bent kartą žemė apsidengs puraus sniego sluoksniu?
Dangus giedras, nė debesėlio. Net saulės nematyti, tiesiog begalinė žydruma. Atrodo, ją net galima išgirsti… Paukšteliai ant vienišų medžių šakų, oro gūsiai, lekiantys pro juos… Viskas taip ramu, taip paprasta, taip sava. Nė vieno žmogaus aplinkui. O ir nereikia…

Dovilė Tučiūtė (11 kl.)

„Kuriu, nes kūryba padeda išlaisvinti mintis. Kūryboje galiu išsipasakoti, išreikšti mintis ir jaustis geriau…“

***
Dūstu, tyla –
Išnirus kvėpuoju.
Vėl skęstu –
Sniegu mojuoju…
Dangų liečiu,
Lietų bučiuoju.
Panirus – dūstu
Dūmais kvėpuoju.
Krentu!
Vėl atsistoju!
Perlus renku
Rankom mojuoju.
Žvaigždes skabau,
Akys ašaroja.
Dūstu.
Vėl tyliai kvėpuoju,
Mirštu?
Ne, tik svajoju.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų