M. Garucko nuotr.

Kuo įdomus vasaris

Kuo įdomus vasaris

„Apgavikas! Vasaros vardu žieduotu/ Prisidengęs./ Šaltas, plikas/ Sniego pusny/ Susirangęs!“ Taip apie vasario mėnesį rašė poetas Vincas Mykolaitis-Putinas. Ar tikrai vasaris toks apgaulingas? Ar tikrai toks „šaltas, plikas“?

Ko gero, taip ir yra, ypač kai sužinai, kad net Sacharos dykumoje 1979 m. vasario 18 dieną iškrito sniegas. Su permainingais orais susijęs ir kitas vasario mėnesio įvykis: 1861 m. vasario 6 dieną anglų admirolas R. Ficrojus sumanė įspėti laivus apie artėjantį štormą, ir tai buvo pirmoji pasaulyje žinoma orų prognozė.

Kai patyrinėji vasario mėnesio įvykius, randi įdomiausių netikėtumų. Pasirodo, vasarį mūsų kraštą atakavo meteoritai. Ir taip jie elgėsi ne vieną kartą: 1929 m. vasario 10 dieną meteoritas nukrito Andrioniškyje, 1933 m. vasario 2 dieną ugninis meteoritų lietus pabiro Žemaitkiemyje.

Vasarį mūsų laukia daugybė švenčių. Pavyzdžiui, vasario 3-ąją bus Pasaulinė cepelinų diena. Tai Amerikos lietuvio Jono Vaičiūno iniciatyva – visose pasaulio šalyse švęsti Pasaulio cepelinų dieną (pirmasis vasario sekmadienis). Šią dieną visi raginami kartu su šeima gaminti ir skanauti cepelinus. O broliukai latviai vasario 4-ąją švenčia Košės dieną. Neįprasta šventė laukia vasario 10 dieną, kai namuose reikia elgtis itin kultūringai: negalima užmušti jokio vabzdžio ar tarakono, kad neužrūstintum naminuko, nes ta diena – naminukų diena.

Vasaris nedžiugina šiluma, tad norisi pabūti namuose, ramiai. Gal dėl to vasario 8-oji paskelbta ne bet kokia, o Tarptautine tinginių diena! Nors tinginiai taip gražiai pagerbti būtent vasario mėnesį, tačiau šiuo metų laiku būta daug žmonių, kurie ne tik netinginiavo, bet nuveikė daugybę neįtikėtinų darbų. Štai Džonas Lenonas 1965 m. vasario 15 dieną išlaikė vairavimo egzaminą, o 1815 m. vasario 3 dieną šveicarai įkūrė pirmąjį pasaulyje komercinį sūrio fabriką. Padaryta begalė išradimų: 1809 m. vasario 11 dieną R. Fultonas užpatentavo garlaivį, 1833 m. vasario 6 dieną S. Morzė viešai pademonstravo elektrinį telegrafą, 1842 m. vasario 21 dieną D. Grinau – siuvamąją mašiną. 1878 m. vasario 19 d. T. Edisonas išrado gramofoną, o 1893 m. vasario 23 dieną R. Dyzelis užpatentavo dyzelinį variklį. 1895 vasario 12 dieną broliai L. ir A. Liumjerai sukūrė pirmąjį kino aparatą, o 1922 m. vasario 14 dieną G. Markonis pradėjo transliuoti radijo laidas. Tą pačią dieną, tik 1946 m. Pensilvanijos universiteto mokslininkai paleido pirmąjį kompiuterį ENIAC. Šie ir daugelis kitų čia nepaminėtų vasario mėnesio išradimų labai palengvino ne tik šį mėnesį tinginiaujančiųjų dalią.

Visi žino, kad vasario 14-oji – Valentino diena, kurią švenčia visi įsimylėjėliai. Meilės ir vedybų reikalai vasario mėnesį visais laikais buvo gana aktualūs. Pavyzdžiui, 2005 m. vasario 1 dieną Kanada įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas (ketvirtoji pasaulyje), bet būta ir kitokių sprendimų: 1387 m. vasario 22 dieną LDK didysis kunigaikštis Jogaila uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais, 2001 m. vasario 28 dieną Egipte musulmonams uždrausta vesti žydes. Neatsiliko ir Sovietų Sąjunga: 1947 m. vasario 15 dieną uždraudė SSRS piliečių santuokas su užsieniečiais. Visgi santuokų vasarį netrūko. Kaip tik šį žiemos mėnesį tuokėsi mūsų valdovai – LDK didieji kunigaikščiai: 1386 m. vasario 18 dieną Krokuvoje Jogaila vedė Lenkijos karalaitę Jadvygą, 1495 m. vasario 15 dieną Aleksandras Vilniaus katedroje – Maskvos kunigaikštytę Eleną, o 1512 m. vasario 8 dieną Žygimantas Senasis – vengrų didiko Jono Zapolijos seserį Barborą. Vasaryje tuokėsi ir daug pasaulinio masto žvaigždžių: Markas Tvenas su Olivija Lengdon, Nikola Sarkozi su Karla Bruni, Džonis Depas su Amber Herd, Eltonas Džonas su Renata Blauel, Kurtas Kobeinas ir Kortni Lav.

Vasario 29-oji – vienintelis išsigelbėjimas netekėjusioms moterims. Kodėl? Ogi dėl labai įdomios tradicijos, kuri, anot legendos, prasidėjo V amžiuje Airijoje, kai šv. Brigita, viena iš šios šalies globėjų, sudarė sandėrį su kitu Airiją globojančiu šventuoju, šv. Patriku. Pagal jį moterims leidžiama pirštis savo vyrams vieną dieną per metus – vasario 29-ąją. Tik ne Graikijoje, kadangi graikai tiki, jog vasario 29-oji yra nepalanki diena santuokai, ir kad pora greitai išsiskirs. Vadinasi, jei tuokiatės tik dėl išskaičiavimo, vasario 29-oji būtų visai neblogas variantas. Gaila, kad ši diena būna tik kas ketveri metai.

Vasarį sekėsi įvairių šalių moterims: rinkimų teisę1971 m. vasario 7 dieną gavo Šveicarijos o 2001 m. vasario 15 dieną – Bahreino moterys, na o 1935 m. vasario 20 dieną Karolina Mikelson pasiekė Antarktidą (pirmoji iš moterų). Būta ir kitokių nutikimų : 1542 m. vasario 13 d. Anglijos karaliaus Henriko VIII žmonai Katerinai Hovard. nukirsta galva. Tokia pat nelaimė, tik 1587 m. vasario 8 dieną , nutiko Škotijos karalienei Marijai Stiuart. Kažin, ar abi jas paguostų faktas apie būsimą pažangą šioje srityje. Mat, 1924 m. vasario 8 dieną JAV Nevados valstijoje mirties bausmė pirmą kartą įvykdyta dujų kameroje.

Žinoma, mums, lietuviams, iškiliausia vasario diena – tai šešioliktoji, kai 1918 m. paskelbėme atkuriantys Lietuvos valstybę. Vasaryje taip elgėmės ne mes vieni: 1974 m. vasario 4 d. nepriklausomybę skelbė Grenada, 1814 m. vasario 11 d. – Norvegija, 1818 m. vasario 11 d. – Čilė, 1821 m vasario 24 d. Meksika, 1948 m. – Šri Lanka, 1918 m. vasario 24 -ąją – Estija.

Dar daug liko čia nepaminėtų neįtikėtinų ir įspūdingų įvykių, nutikusių vasaryje. Vienas iš jų yra tas, kuris labai padėjo visus šituos faktus sužinoti – tai 2003 m. vasario 20 dieną atsiradusi lietuviškoji Vikipedija.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų