Ne vien muzikos, bet ir įvairias meno idėjas plačiai skleidžiantis N. Jakštonis tikisi pirmiausia sukurti įkvepiančią aplinka jaunimui. M. Garucko nuotr.

Kultūros padangėje – nauji jauni veidai

Kultūros padangėje – nauji jauni veidai

 

Net trijų konkursų prireikė Savivaldybei, kol sulaukė tinkamų kandidatų eiti Panevėžio teatro „Menas“ ir Panevėžio muzikinio teatro direktorių pareigas. Puse lūpų šnibždėjęsi, kokios priežastys lėmė įtemptas paieškas, panevėžiečiai jau gali pasidžiaugti abiejų teatrų laukiančiomis permainomis. Kultūros įstaigų vadovų vairus perima veržlūs intelektualai, sugriovę stereotipą, kad Panevėžys jaunimui neįdomus.

Konkursą vadovauti teatrui „Menas“ laimėjęs 27-erių aktorius Anupras Jucius paskutiniu metu Panevėžyje nebūdavo itin dažnas svečias. Didžiąją laiko dalį praleisdavęs šalies sostinėje ar vaidindavęs Šiauliuose, jis pro akis visgi nepraleido žinios, jog pirmasis konkurso etapas liko bevaisis.

Tai tapo impulsu A. Juciui ryžtis žengti atsakingą žingsnį.

„Pastaruosiuose dviejuose konkursus, be manęs, dalyvavo vos trys kandidatai. Atrodė, tarsi teatras eitų į užmarštį. Aš to nenorėčiau. Pagrindinis akstinas man ir buvo sau iškeltas iššūkis sustiprinti „Meną“, – sako Anupras.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Veltos ir Vytauto Anužių vaidybos kursą baigęs panevėžietis nesibaimina netrukus ant jo pečių užgulsiančios administracinės ir vadovavimo naštos.

Anot jo, kultūros lauke galima rasti ne vieną pavyzdį, kai teatro direktoriaus pareigas eina aktorystę baigęs žmogus. Vis dėlto A. Jucius pripažįsta, jog toks karjeros posūkis pareikalaus pastangų, teks prisitaikyti prie kitokio darbo pobūdžio.

„Gyvenime esu dirbęs ne vien aktoriaus darbą, visko esu pabandęs. Bet daugiausia teko susidurti su kultūriniais, ypač teatro, procesais. Pažįstu teatrą tiek iš techniko, tiek iš vadybininko, tiek aktoriaus pozicijų. Teatro „Menas“ nekursiu nuo nulio – jame jau yra nusistovėjusi sistema, todėl šio iššūkio imtis nebijau“, – pabrėžė A. Jucius.

Naujai išrinktas vadovas prisipažįsta, jog prasitaręs apie savo sprendimą įpūsti permainų vėjų į Panevėžio kultūrinį gyvenimą, sulaukė išties daug aplinkinių palaikymo. Niekas jauno menininko nesistengė atkalbėti, tačiau draugiškai bandė perspėti apie galinčius pasitaikyti sunkumus: mažo, jaunimui nepatrauklaus miesto vaidmenį šalies atžvilgiu, menką teatro finansavimą.

A. Jucius nusiteikęs karingai – spręsti keblias situacijas, ieškoti išeičių iš tykančių problemų jam visada buvo įdomu.

Jaunimas griauna stereotipus

Neatsitiktinai teatras „Menas“ taps antraisiais Anupro namais. Glaudų ryšį su šia vieta A. Jucius užmezgė dar vaikystėje. Pakerėtas vaidybos, kiek vėliau jis ir pats įsitraukė į čia veikiančios studijos gretas.

„Ten paauglystėje atradau savo vietą, susipažinau su ta pačia ar bent panašia linkme mąstančiais žmonėmis. Taip susiformavo ir mano noras siekti aktoriaus amato“, – pasakojo Anupras.

Grįžti į Panevėžį, iš kurio jauni žmonės keistai linkę bėgti, Anuprui nėra sunku – nors pats kurį laiką laimės ieškojo svetur.

„Šiais laikais, kai puikios komunikacinės technologijos ir išvystytas transportas, nemanau, kad išlieka ribos tarp sostinės ir Panevėžio. Tai – daugiausia dviejų valandų kelias. Gaila, kad dar ne visi tą supranta“, – svarsto A. Jucius.

Dar gaji nuomonė, kad Aukštaitijos sostinė jaunimui nepatrauklus miestas, regis, tampa stereotipu, grindžiamu ne realybe, o mitu. Ir tą stereotipą griauna pastaruoju metu miesto kultūros gyvenimą sujudinęs, į Panevėžį sugrįžęs jaunimas – J. Miltinio dramos teatrą į priekį veda 35-erių Leonas Blėdis ir jo bendraamžis Andrius Jevsejevas, Panevėžio muzikinio teatro vadovu išrinktas 30-ies Nerijus Jakštonis.

„Esame jauni žmonės, pasirinkę dirbti Panevėžyje. Manau, tai yra pakankamas kontrargumentas bėgantiesiems. Yra mieste ir kitų jaunų grįžusių ar trumpam stabtelėjusių žmonių ir be mūsų“, – šypteli A. Jucius.

Jo akyse Panevėžys – užtektinai kultūringas miestas, žavintis savo gyventojais, kurie dar Maestro J. Miltinio laikais įprato gerbti teatrą. Ir dabar nemaža dalis panevėžiečių mano, jog eiti į teatrą yra tam tikras prestižas, o aktorystė – vertas pagarbos amatas.

A. Juciaus nuomone, nors Panevėžiui klijuojami neigiami stereotipai jau seniai sulaužyti, miestas dar nespėja apie tai kalbėti daug ir garsiai.

A. Jucius drąsiai stoja prie vadovo vairo – teatro pasaulis jam pažįstamas iš įvairių kampų. Asmeninio archyvo nuotr.

O naujojo vadovo vizija paprasta – paversti teatrą „Menas“ puikiu, maloniu ir efektyviu kultūriniu mechanizmu ne tik Lietuvos, bet ir užsienio profesionalams, įtvirtinti tokį teatrą, kurio pastatymai garsiai skambėtų galingų valstybinių ir privačių teatrų gretose bei neštų laurus Aukštaitijos sostinei.

„Užsibrėžtas tikslas visada turi būti šiek tiek aukščiau galimybių ribos. Kuo daugiau per šią trumpą kadenciją pavyks nuveikti ta linkme – tuo labiau patenkintas būsiu“, – sako A. Jucius.

Norėtų trimitininkų festivalio

Įpūsti naujos gyvybės ir paspartinti tempą iš adagio (liet. lėtai, ramiai) į allegro (liet. smagu, linksma) Panevėžio muzikiniam teatrui pasiryžęs ir trisdešimtmetis Nerijus Jakštonis.

Jau ir anksčiau muzikas buvo kviečiamas sugrįžti į gimtąjį miestą bei užimti kitos muzikinės įstaigos vadovo kėdę, tačiau tą kartą žodiniai pasvarstymai realių veiksmų neįgavo.

Visuomet palaikęs ryšius su Panevėžiu, N. Jakštonis jau kurį laiką brandino mintį prisidėti prie kultūrinio miesto gyvenimo kūrimo. Apie tai jis sako galvojęs nuolat: tiek dirbdamas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijoje, tiek koncertmeisteriu Vilniaus valstybiniame pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ ar trimito pedagogu Broniaus Jonušo muzikos mokykloje, tiek eidamas Šakių kultūros centro orkestro vadovo pareigas.

„Panevėžys – mano namai, aš čia gimęs, čia ir mano šeima, giminės. Dėl to miestas man mielas ir artimas. Galbūt tai ir buvo svarbiausia sugrįžimo priežastis“, – sako N. Jakštonis.

Prie tokio pasirinkimo talentingą muziką pastūmėjo ir sau pamainos ieškojęs buvęs Muzikinio teatro direktorius Vidmantas Kapučinskas, šiai kultūros ir muzikos oazei vadovavęs ketvirtį amžiaus.

Prieš pat trečiąjį konkursą į teatro direktoriaus vietą N. Jakštonis sužinojo, jog šįkart jis vienintelis kandidatas. Kokios priežastys ir aplinkybės lėmė, jog daugiau neatsirado norinčiųjų, N. Jakštonis nelinkęs svarstyti. Sekti vietos aktualijas jis pradėjo tik nuo praėjusių metų rudens, kai prisijungė prie Muzikinio teatro orkestro kolektyvo.

Save ne vien muzikos bet ir teatro idėjininku vadinantis N. Jakštonis yra parašęs nemažai įvairių projektų. Vienas jų – jau kelerius metus iš eilės vykstantis Lietuvos trimitininkų festivalis. Jaunasis vadovas tikisi, jog esant galimybėms, tokį šiemet bus galima surengti ir Panevėžyje.

Kad kada nors perims Muzikinio teatro valdžią į savo rankas, muzikas sako niekuomet konkrečiai nesusimąstęs. O ir atsiradus progai tą padaryti, nebuvo laiko kada dvejoti – reikėjo veikti.

Prasitaręs apie savo planus, sulaukė nemažo palaikymo.

„Tikrai džiaugiuosi, nors tai įpareigoja padaryti kažką tokio, kad viltys būtų pateisintos“, – šypsosi Nerijus.

Muzikų genai

N. Jakštonis kilęs iš panevėžiečiams gerai žinomos muzikų šeimos. Amžiną atilsį jo tėvelis buvęs gabus fleitininkas, ilgus metus dirbęs Panevėžio muzikiniame teatre, o žiniomis ir patirtimi dalinęsis su Panevėžio muzikos mokyklos moksleiviais. Nerijaus mama – buvusi fortepijono muzikos pedagogė, dėdė iki šiol dirba Muzikiniame teatre, o teta – V. Mikalausko menų gimnazijoje.

Dar vienas N. Jakštonio dėdė pasuko kita linkme, bet vėlgi nenukrypo nuo menų – yra dailininkas.

„Galbūt visa tai ir lėmė mano sprendimą tapti menininku. Sunku pasakyti, ar šis pasirinkimas užkoduotas genuose. Juk tam tikros aplinkybės vienaip ar kitaip koreguoja mūsų kelią. Dar yra ir likimas, kuris kartais atveda į tam tikrą tikslą“, – svarsto Nerijus.

Muzikos bakalauro laipsnį įgijęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, trimito pedagogikos magistro – Vytauto Didžiojo universitete, N. Jakštonis šiuo metu dirba net keliose muzikos įstaigose.

Suderinti tiek veiklų greičiausiai nebepavyks. Tad šiuo metu jam tenka rimtai svarstyti, ką savo kelyje pasilikti, o ko, deja, atsisakyti.

„Reikia labai gerai apgalvoti aplinkybes, įstaigų, kolektyvų likimą, surasti žmones į savo vietą“, – sako veiklusis Nerijus.

Nuo pat mažų dienų įvairiose Panevėžio kultūrinėse įstaigose besisukdavęs jaunuolis neaplenkdavo ir Muzikinio teatro. Jam nuo seno jaučia šiltus jausmus, tad vietų, kurioms reikėtų suteikti tvirtesnį pamatą, teigia ir čia įžvelgiantis.

„Nors šiuo metu teatre vyrauja nebloga atmosfera, kolektyvas draugiškas, norėtųsi pradėti nuo darbo sąlygų gerinimo, kad įstaiga taptų kuo patrauklesnė jauniems žmonėms. Tikiuosi, jog turėsime galimybę išvažiuoti į keliones užsienyje. Tokios suartina kolektyvą, daro įtaką sėkmingam komandiniam darbui“, – planuoja N. Jakštonis.

Komentarai

  • Stebiu šią situaciją nuo pradžių. Gal kažką praleidau (pataisykite), bet kiek žinau, kandidatui buvo keliami reikalavimai – vadovavimo patirtis. Klausimas- kokią vadovavimo patirtį turi Anupras Jucius?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų