Istorikas Juozas Brazauskas pasirengęs visuomenei pristatyti savo knygą „Mano kelias“. „SEKUNDĖS“ archyvo nuotr.

Kultūros kelionė su iškiliais tautos žmonėmis

Kultūros kelionė su iškiliais tautos žmonėmis

Panevėžiečio istoriko Juozo Brazausko kūrybos aruodą papildė dar viena knyga – žymiems lietuvių kultūros veikėjams skirtas leidinys „Mano kelias“.

Knygos autorius sako, kad sumanymas, pagrindinis jo tikslas – nušviesti Lietuvos kelią vaduojantis iš baudžiavos ir einant link moderniosios lietuvių kultūros.

Netrukus knyga bus pristatyta ir plačiajai visuomenei – besidomintieji kultūros istorija vasario 20-ąją kviečiami į G. Petkevičaitės-Bitės biblioteką sutikti J. Brazausko naujo leidinio.

Jame skaitytojai ras pasakojimus apie kunigą ir poetą Antaną Strazdą, rašytoją Joną Biliūną, kunigą, tautinės kultūros puoselėtoją, literatūros kritiką Adomą Jakštą, poetą modernistą Kazį Binkį.

Savo laikmečio žmonės

Knyga išleista 2018 metų pabaigoje, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. O netrukus minėsima 101-oji valstybės atkūrimo sukaktis – puiki proga prisiminti valstybės kūrėjus ir jos kultūros puoselėtojus.

Kiekvienas iš knygoje pristatomų veikėjų visuomenei gerai žinomas, kiekvieno jų vardai į kultūros istorijos puslapius įrašyti kartu su nuveiktais darbais ir pasiekimais.

Pasak J. Brazausko, knygos „Mano kelias“ vienų herojų – iškilių tautos asmenybių gyvenimas ir visuomeninė veikla susijusi su tautinės savimonės brendimu, tautiniu sąjūdžiu, o kitų – atgavus spaudą ir atkūrus nepriklausomybę, su Lietuvos valstybės stiprinimu dvasinėje srityje – katalikybės stiprinimu ir tautinės kultūros pagrindų formavimusi.

„Knygoje „Mano kelias“ aprašau ne savo paties, o visos Lietuvos, jos žmonių kelią nuo tolimo senojo kaimo, baudžiavos iki modernios kultūros“, – sako J. Brazauskas.

Kiekvienas iš knygos veikėjų glaudžiai susijęs su laikmečiu, kuriame kartu su visa to meto Lietuva gyveno, dirbo, kūrė.

Štai Antanas Strazdas – sudėtingų laikų kankinys, tiesiog duso prispaustas to meto gyvenimo reikalavimų.

Strazdeliu vadinamas dvasininkas buvo poetas. Faktų apie jo gyvenimą nėra daug, todėl jis lietuvių literatūros istorijoje tapo pusiau legendiniu asmeniu.

Jam gyvam esant išleistas tik vienas poezijos rinkinėlis „Giesmės svietiškos ir šventos“. Daugelis A. Strazdo kūrinių plačiai paplito liaudyje, o giesmė „Pulkim ant kelių“ bažnyčiose giedama ir dabar.

„Knygoje „Mano kelias“ aprašau ne savo paties, o visos Lietuvos, jos žmonių kelią nuo tolimo senojo kaimo, baudžiavos iki modernios kultūros.“

J. Brazauskas

Jonas Biliūnas – pirmas profesionalus Lietuvos rašytojas, palaužtas daugelį to meto inteligentų gyvybių nusinešusios džiovos. Šio prozininko, publicisto, lyrinės prozos pradininko Lietuvoje, visuomenės veikėjo indėlis į Lietuvos kultūros puoselėjimą labai didelis. Juk J. Biliūnas rašė ir literatūros kritikos bei istorijos, publicistikos straipsnius, leido mokslo populiarinimo, politinio pobūdžio brošiūras.

Šio rašytojo kūrybos akiratyje – kaimas, niekam nereikalingi, nuskriausti žmonės, kuriuos autorius nori suprasti, užjausti, jiems padėti. J. Biliūnas savo kūryba davė pradžią lietuvių lyrinei psichologinei novelei, turėjo poveikį lietuvių prozos raidai.

Vieni kitiems nebuvo priešai

Dar vienas veikėjas, apie kurį galima sužinoti naujoje knygoje, Adomas Jakštas – filosofas, teologas, kritikas, matematikas, poetas, prelatas. Jis buvo aktyvus esperanto kalbos propaguotojas, išleido pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį.

Savo kūrybą spausdino įvairiuose žurnaluose ir laikraščiuose. Lietuvių, lenkų, rusų bei kitomis kalbomis rašė straipsnius ir studijas literatūros ir meno, filosofijos, matematikos, teologijos, politikos bei kalbotyros klausimais

A. Jakštas, kaip pasakoja J. Brazauskas, buvo katalikiškų pažiūrų, Maironio dvasios išugdytas ir nusistatęs prieš modernizmą.

Visiškai priešinga asmenybė Kazys Binkis – poetas, rašytojas, žurnalistas, dramaturgas, avangardistinės „Keturių vėjų“ grupės iniciatorius ir vadovas.

Žvelgdamas į praeitį, knygos „Mano kelias“ autorius atkreipia dėmesį, kad anuomet net ir labai skirtingų pažiūrų, nuomonių žmonės nebuvo vieni kitiems priešai – kaip vėliau tapo pokario metais, o kartais pastebima ir šiais laikais.

Prieškario Lietuvoje savo nuomonę kiekvienas galėjo ginti, nesistengdamas kito suniekinti, pažeminti. Dviejų visiškai skirtingų požiūrių žmonės sėsdavo kavinėse prie vieno staliuko ir netapdavo vieni kitiems priešais, gebėjo išlikti tolerantiški.

Tik maždaug 1930-aisiais jau ant tvirtų kojų atsistojusi Lietuva neilgai galėjo džiaugtis laisve ir nepriklausomybe. Po dešimtmečio valstybės laukė nauji išbandymai. K. Binkis, kurio gyvenimas baigėsi 1942 metais, jau matė tautą užgriuvusių nelaimių pradžią. Ir dar spėjo padėti kitiems – Antrojo pasaulinio karo metais savo bute su žmona Sofija slėpė žydus. Poetui ir jo sutuoktinei po mirties suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai.

Knygoje „Mano kelias“ autorius pateikia ne tik minėtų veikėjų biografijų faktus, bet atskleidžia daug įdomių jų gyvenimo, veiklos, kūrybos detalių.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų