Kroatijos perlai – Panevėžio publikai

Kroatijos perlai – Panevėžio publikai

 

Ne sykį kvietusi susipažinti su kitų šalių istorija bei tradicijomis, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka ir vėl siūlo pamatyti, kaip ir kuo gyvena mūsų netolima kaimynė Kroatija.

Atrijaus terasoje atidarytoje Kroatijos Respublikos ambasados pristatytoje parodoje, kurią galima apžiūrėti iki gruodžio 27-osios, eksponuojama penkiolika didelio formato paveikslų. Juose – anglų kalba aprašytos ir spalvingomis fotografijomis įamžintos Kroatijos puoselėjamos tradicijos.

Lankytojams suteikiama galimybė susipažinti ne tik su šios mažos, bet ir kultūrine prasme itin turtingos šalies lobiais, kaip antai riterių turnyrai, medaus ir vaško produktų gamyba, kasmetinės karnavalo eitynės, bet ir tradiciniais dainavimo būdais, regiono virtuve ir daugeliu kitų šiai šaliai svarbių tradicijų.

Dar prieš parodos atidarymą Kroatijos ambasados atstovai pabrėžė kultūros paveldo vaidmenį ir svarbą dabartinių laikų aktualijų atžvilgiu.

Globalių standartų pasaulyje būtent tradicinės kultūros perliukai skatina gerbti tai, ką paveldėjome iš tėvų ir perduodame vaikams. UNESCO pripažinimas ir ši paroda atveria turtingą nematerialaus kultūros paveldo skrynią, į kurią gali pažvelgti ir kuria gali naudotis pasaulis bei kitos kultūros, su kuriomis kartu prisidedame prie turtingesnės ir turiningesnės mūsų vaikų ateities“, – kalbėjo panevėžiečių svečiai.

Parodos atidaryme dalyvavęs Kroatijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Krešimiras Kedmenecas, padedamas asistentės Jurgos Jozič bendravęs su lankytojais, į gausiai susirinkusių panevėžiečių būrį šiltai kreipėsi juos vadindamas draugais. Kiek laužyta lietuvių kalba ištaręs keletą frazių, ambasadorius vardijo dviejų broliškų šalių – Lietuvos ir Kroatijos – panašumus bei skirtumus. O juos atpažinti, kaip pats sakė, užtenka ir tų penkiolikos išsamių plakatų.

Tautą, kuri gyvuoja tūkstančius metų, formuoja ir jos tautinis paveldas. Tos kultūros dalis yra ir sportas, kurio, deja, šioje parodoje nematyti – gal kada į nematerialaus paveldo sąrašą bus įtrauktas ir jis“, – linksmai kalbėjo ambasadorius.

Nors Lietuvą ir Kroatiją skiria daugiau nei 1200 kilometrų atstumas, šalių puoselėjamos tradicijos – panašios. M. Garucko nuotr.

Nuo tikėjimo iki virtuvės

Trumpai peržvelgdamas parodos eksponatus, ponas K. Kedmenecas pasakojo, jog daugelis pristatomų Kroatijos tradicijų gimė dar prieš daugiau nei tūkstantį metų.

Tuo metu ši šalis buvo išsidėsčiusi kur kas šiauriau, nei yra dabar, kaip ir lietuviai, kroatai tikėjo į Perkūną, kurį vadino panašiai – „perun“.

Ambasadorius įžvelgė kur kas daugiau Lietuvos ir Kroatijos panašumų nei skirtumų. Pro jo akis nepraslydo daugiabalsis, Kroatijos šiaurės rytuose populiarus dainavimo būdas, kuriam Lietuvoje suteiktas sutartinių vardas. Abiejose šalyse tiek ir anksčiau, tiek ir dabar ganėtinai populiari medinių žaislų, ypač medinių arkliukų, gamyba.

Kaip ir lietuviai, Adrijos jūros šiaurės vakarų pakrantėje gyvenantys kroatai užsitęsusią žiemą veja leisdami įvairiausius garsus, žvangindami varpeliais, persirengę kailiais ir pasipuošę ragais.

Kai kurios tradicijos nulemtos klimato sąlygų, gamtos, neturto. Pavyzdžiui, pietinėje Kroatijoje, kai ji buvo okupuota turkų ir musulmonai uždraudė kroatams giedoti katalikiškas giesmes, užgimė vadinamasis „nebylusis ratelis“. Galvoje įsivaizduodami melodiją, žmonės šokdavo, taip apsisaugodami nuo musulmonų smurto ir galimo gyvybės atėmimo“, – pasakojo svečias.

Ne ką mažiau svarbios ir Kroatijos virtuvės paslaptys. Maistas, pasak ambasadoriaus, paprastas, bet skanus. Dabar Viduržemio jūros pakrantės virtuvė itin vertinama visame pasaulyje, tačiau anksčiau ji buvusi daugiau varguolių nei pasiturinčiųjų.

Tačiau geriau vieną kartą pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti“, – kviesdamas apžiūrėti eksponatus užbaigė ponas K. Kedmenecas.

Bendradarbiavimas tęsis

Džiaugiamės, jog domitės ne tik mūsų, bet ir pasaulio kultūra. Šie metai ypatingi ir Europos kultūros paveldui. Mums Kroatija visuomet yra saulės, egzotikos ir atostogų kraštas. Panevėžio miestą ir kraštą jau nemažai metų sieja draugystė su Kroatija“, – parodos „Kroatijos nematerialus paveldas, įtrauktas į UNESCO sąrašą“ atidaryme kalbėjo bibliotekos direktorė Rima Maselytė.

Bibliotekininkės uoliai dirba ir fiksuoja visus su Kroatija ir jos lankytojais susijusius įvykius. Tad pro akis nepraslysta ne tik kultūros, bet ir sporto asmenybės: treneriai, žaidėjai.

Keturissyk – pirmą kartą dar 2005-aisiais metais, o paskutinį dar šiemet – bibliotekos darbuotojai taip pat lankėsi Kroatijos miestuose: Zadare, Puloje, Šibenike. Šių metų rudenį G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka ir Rijeko miesto biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Turime vilties ateityje sulaukti ir fotografijos, tapybos ar muzikos darbų, susitikimų su jūsų krašto menininkais. Labai džiaugiamės šia diena“, – Kroatijos ambasadoriui Lietuvoje įteikdama indelį lietuviško medaus sakė R. Maselytė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų