Iš Panevėžio savivaldybės šimtatūkstantinėmis sumomis remiamas „Lietkabelio“ klubas šį sezoną garsėja ne pergalėmis, o klubo viduje verdančiomis intrigomis.

Krepšinio kovos keliasi į teismą

Krepšinio kovos keliasi į teismą

 

Šimtatūkstantines dotacijas iš Panevėžio biudžeto gaunantis ir akivaizdžią krizę išgyvenantis krepšinio klubas „Lietkabelis“ įdomus tampa jau nebe dėl žaidimo aikštelėje, o dėl dalininkų keliamų aistrų klubo viduje. Vieną paskui kitą pralaimėjimus, net mažesnį biudžetą ir potencialą turinčioms komandoms, patiriančio „Lietkabelio“ kovos keliasi į teismo salę.

Vienas iš klubo dalininkų, neseniai savo akcijas siūlęsis padovanoti Panevėžio savivaldybei Mantas Ignatavičius pateikė ieškinį teismui prašydamas jam iš klubo priteisti 67 tūkst. eurų skolą.

„Lietkabelis“ pinigų ieškančiam dalininkui atsirevanšavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos dėmesiu.

Iš krepšinio klubo solidžią sumą bandantis susigrąžinti M. Ignatavičius dėl skolos priteisimo Panevėžio apylinkės teismui buvo pateikęs net du ieškinius. Juos į vieną bylą sujungęs teismas, įvertinęs sumos dydį, ieškinį gruodžio antroje pusėje persiuntė nagrinėti aukštesnės instancijos Panevėžio apygardos teismui.

O prieš savaitę teisėjus pasiekė dar vienas prašymas. Šį kartą – jau paties „Lietkabelio“ klubo. Jo direktorius Martynas Purlys prašo sustabdyti bylą dėl skolos priteisimo, iki bus užbaigtas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos gruodžio 19-ąją pradėtas ikiteisminis tyrimas paties M. Ignatavičiaus atžvilgiu. Tyrėjai aiškinasi dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kai M. Ignatavičius vadovavo klubui.

Kokie mūšiai vyksta „Lietkabelio“ viduje, dabartinis klubo vadovas M. Purlys nepanoro kalbėti. Direktorius atsitveria tylos siena.

„Aš, kaip klubo vadovas, visų pirma norėčiau, kad bet kokie dalykai, vykstantys klube, neišeitų į viešumą ir nekenktų klubui. Todėl nenorėčiau komentuoti“, – pareiškė M. Purlys.

Kaltina piktybiškumu

Pats M. Ignatavičius teigia siekiantis susigrąžinti tik tą, ką paskolinęs „Lietkabeliui“.

„Teismas yra kraštutinė priemonė išsiaiškinti, kas teisus“, – tvirtino vienas iš klubo smulkiųjų dalininkų.

Jis teigia skolinęs pinigus klubo veiklai, kai šiam reikėjo finansinės pagalbos.

„Kai klube būdavo prastesnė finansinė situacija, reikėdavo pagelbėti. Yra dokumentai, įrodantys mano skolą. Nenoriu kenkti klubui, tik noriu, kad būtų teisybė“, – aiškino M. Ignatavičius.

Apie FNTT atliekamą tyrimą jis tvirtina nesąs informuotas.

M. Ignatavičius teigia atsidūręs absurdiškoje situacijoje – nors jam priklauso 10 proc. akcijų, nuo liepos pabaigos, kai pasitraukė iš direktoriaus pareigų, nebegauna jokios informacijos apie klubo veiklą.

„Po mano atsistatydinimo iš direktoriaus pareigų man piktybiškai neteikiama informacija. Esu išsiuntęs raštiškus prašymus teikti man informaciją, susijusią tiek su klubo finansine veikla, tiek su pasirašomomis sutartimis. Jei teigiamo atsakymo nebus, teliks kreiptis į atsakingas institucijas, siekiant apginti ir viešąjį, ir mano, kaip dalininko, interesą“, – nusiteikęs M. Ignatavičius.

Dalininkas teigia net nežinąs, koks suformuotas šio sezono „Lietkabelio“ biudžetas ir kaip jo laikomasi.

Anot jo, kas vyksta klube, jį pasiekia tik viešojoje erdvėje pasklindanti informacija.

„Matau, kad klubas išgyvena sunkius laikus, bet dabar nelabai kuo galiu prisidėti. Tikiuosi, tie žmonės, kurie prisiėmė atsakomybę, valdymą ir įsipareigojimus, garbingai juos ir įvykdys. Yra valdybos nariai, tarp kurių ir klubo prezidentas. Jie priima sprendimus kartu su klubo direktoriumi. Tegul ir sprendžia susikaupusias problemas, kurias patys ir padarė“, – teigė M. Ignatavičius.

Vienas iš klubo dalininkų, neseniai savo akcijas siūlęsis padovanoti Panevėžio savivaldybei Mantas Ignatavičius pateikė ieškinį teismui prašydamas jam iš klubo priteisti 67 tūkst. eurų skolą.

Bando atsikratyti akcijomis

Iš Panevėžio savivaldybės šimtatūkstantinėmis sumomis remiamas „Lietkabelio“ klubas šį sezoną garsėja ne pergalėmis, o klubo viduje verdančiomis intrigomis.

Prieš prasidedant sezonui iš klubo valdymo pasitraukę trys smulkieji dalininkai – M. Ignatavičius, buvęs valdybos narys Irmantas Aukštikalnis ir buvęs sporto direktorius Rokas Mickevičius nesėkmingai bando atsikratyti ir akcijomis. Visi trys Panevėžio savivaldybei prieš porą mėnesių įteikė raštą, kuriuo siūlosi jai dovanoti savo dalis – iš viso 30 proc. krepšinio klubą valdančios viešosios įstaigos akcijų.

Sprendimą visiškai pasitraukti iš „Lietkabelio“ valdymo M. Ignatavičius motyvavo, jog su kitais klubo dalininkais ir prezidentu Alvydu Bieliausku išsiskyrė požiūriai. „Išsiskyrė požiūriai dėl komandos komplektavimo, dėl vizijos, tikslų siekimo. Prieš trejus metus buvo pasirinkta viena kryptis, dabar ji keičiasi. Aš truputį kitaip įsivaizdavau. Kadangi mūsų požiūriai nelabai sutampa, užleidžiu vietą pasireikšti kitiems“, – „Sekundei“ anksčiau kalbėjo buvęs klubo direktorius.

M. Ignatavičius teigia iš Savivaldybės iki šiol nesulaukęs jokio – nei neigiamo, nei teigiamo atsakymo.

Svarstys dėl dovanos

„Lietkabelis“ – Panevėžio reprezentacinė komanda. Su mielu noru padovanosiu Savivaldybei akcijas vien tam, kad išliktų klubas tame lygmeny, kuriame buvo iki šių metų“, – aiškino M. Ignatavičius.

Panevėžio savivaldybė tebesvarsto dėl jai brukamos tokios dovanos.

Administracijos direktoriaus Rimanto Paužos teigimu, šis klausimas kitą savaitę bus teikiamas svarstyti Tarybos frakcijų pirmininkams.

Panevėžio savivaldybė yra pagrindinė „Lietkabelio“ rėmėja.

Pastaruosius trejus metus klubas iš miesto kišenės sulaukdavo šimtatūkstantinių injekcijų. 2016-aisiais „Lietkabeliui“ skirta 100 tūkst. Eur, 2017 m. – 200 tūkst. Eur. Rekordinė suma – 300 tūkst. Eur – „Lietkabeliui“ atseikėta 2018-iesiems, o tai yra daugiau nei pusė visiems mieste sporto projektams numatytos sumos – visoms sporto šakoms kartu sudėjus Panevėžyje padalyta iš viso 500 tūkst. Eur.

Keičia strategiją

Savivaldybei iš šalies tyliai stebint „Lietkabelio“ griūtį, klubo dalininkai tarsi nevykę žaidėjai vieną paskui kitą dėlioja nepasiteisinančias valdymo strategijas.

Spalio pabaigoje „Lietkabelio“ administraciją papildė Jonas Vainauskas. Jis tapo ne tik sporto direktoriumi, bet ir vienu iš klubo dalininkų. „Lietkabelio“ prezidentas Alvydas Bieliauskas tąkart viešai kalbėjo pastarajam netgi dovanojęs dalį savo akcijų, nors nedetalizavo, kokią.

J. Vainauskui buvo suteikta visiška laisvė formuoti komandą. „Lietkabelis“ pakeitė vyriausiąjį trenerį, išvyko šeši krepšininkai, o juos pakeitė keturi naujokai. Nepaisant permainų, krepšininkų rezultatai vis prastėjo.

Vos po dviejų mėnesių darbo iš sporto direktoriaus pareigų klubas atleido ir patį J. Vainauską.

Kvepia kriminalu

Apie krepšinio gerbėjams kol kas nuostabą keliančią ir efektyvių rezultatų aikštelėje neatnešusią „Lietkabelio“ strategiją su klubo prezidento Alvydu Bieliausku pasikalbėti nepavyko. Mobiliuoju telefonu atsiliepęs prezidentas teigė negalintis kalbėti, nes esąs prie vairo.

Atsiradusią takoskyrą su smulkiaisiais klubo dalininkais kiek anksčiau A. Bieliauskas mįslingai įvardijo vidiniais klubo dalykais.

„Labai mūsų požiūriai neišsiskyrė, tik nenoriu apie tai kalbėti, nes truputį čia kvepia kriminalu. Yra audito išvados ir dėl kai kurių dalykų dar vyksta svarstymai, nepadėti taškai“, – „Sekundei“ prieš porą mėnesių kalbėjo A. Bieliauskas.

Tąkart jis piktinosi, jog iš smulkiųjų dalininkų klubas negavęs jokios finansinės naudos.

„Vienas kažkada prisidėjo, iki 2015 m., o anie du iš viso nieko. Dar jie ir algas gaudavo. Tuo metu aš nudirbdavau liūto dalį, rėmėjų pritraukdavau, o algos niekada net nesvajojau gauti, kad tik išlaikytume komandą“, – aiškino A. Bieliauskas.

 

 

Komentarai

  • Gaila kad tokie dalykai vyksta, galim prarast mylimą komandą

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų