Krekenavos varpas – vienas gražiausių Lietuvoje

Krekenavos varpas – vienas gražiausių Lietuvoje

Kažin ar daug Krekenavos gyventojų, rodydami svečiams savo gimtąjį miestelį, pamini vieną iš Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje esančių varpų, pašvęstą Dievo Motinai. O vertėtų paminėti, nes šis varpas – vienas gražiausių Lietuvoje.

Jis taip pat yra vienas iš 100 varpų, kurio skambėjimą įrašė projekto „Gloria Lietuvai“ komanda, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga kviečianti prisiminti Lietuvos varpus – tautos laisvės ir prisikėlimo simbolį.

Iš tiesų, šią istorinę Krekenavos vertybę pamatyti sunku, bet jos balsą girdėjo jau daugelis miestelio gyventojų kartų ir daugelis jį aplankiusių svečių. Šis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos bokšte kabantis varpas tuoj švęs savo 380 metų sukaktį.

Jis yra iš tų nedaugelio varpų, kuris labai tiksliai „žino“ savo gimtadienį – 1639 m. spalio 12 d. Jo amžius būtų dar ilgesnis, jei pridėtume metus ir senojo varpo, iš kurio jis buvo perlietas.

Varpas skamba jau trečios bažnyčios bokšte, nors niekur iš Krekenavos jis nebuvo iškeliavęs – jam tiesiog pasisekė išlikti sveikam, kai senosios medinės bažnyčios arba sugriūdavo, arba sudegdavo. Tik dabartinėje mūrinėje bažnyčioje jis turbūt liks tol, kol pajėgs Dievui ir parapijos žmonėms tarnauti.

Varpas vertingas ne savo ilgaamžiškumu, bet pirmiausia kaip puikus meno kūrinys – tai vienas gražiausių Lietuvos varpų. Jis visas tarsi velykinis margutis, išpuoštas ornamentais, vazomis, giedančiais paukšteliais, tupinčiais ant šakų, įvairiomis gėlėmis. Kai kurios jų – tarsi iš rojaus sodų, panašios į išskleistas povų uodegas. Ant varpo nulietas lotyniškas įrašas byloja, kad varpas pašvęstas Dievo Motinai, šalimais – ir jos atvaizdas su Vaikeliu ant rankų bei karališka karūna ant galvos“, – pasakoja apie varpo grožį dailės istorikas dr. Gintautas Žalėnas.

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos bokšte kabantis varpas tuoj švęs savo 380 metų sukaktį.

Meistrą pakvietė būsimasis karalius

Pasak pašnekovo, varpo puošmenų grožis ir puiki garso kokybė liudija, kad jis buvo nulietas neeilinio meistro. Ir išties, tai buvo Jonas Breuteltas, vienintelis meistras Lietuvoje, pelnęs Jo Karališkosios Didenybės liejiko titulą.

Meistras į Lietuvą atvyko iš tolimos Lotaringijos, dabar priklausančios Prancūzijai, o tada šis regionas buvo atskira valstybė. Tai unikali Europos vieta – iš kelių dešimčių nedidelių miestelių ar kaimų yra kilę šimtai garsiausių visoje Europoje varpų ir patrankų liejikų, kurie savo dirbiniais aprūpindavo visą Europą.

J. Breuteltas keliavo po Europą – jo lietų varpų išliko Olandijoje, Vokietijoje. Sulaukęs brandos meistras apsistojo netoli Lietuvos – Prūsijos mieste Marienverderyje (dabar Kvidzynas, Lenkija), kur pragyveno aštuonerius metus.

Ten išgarsėjusį meistrą į Lietuvą pasikvietė pats karalaitis Vladislovas (vėliau – karalius Vladislovas Vaza), labai domėjęsis artilerija ir norėjęs atgaivinti Vilniaus patrankų liejyklos darbą. Taip 1629 metais J. Breuteltas Vilniuje, Puškarnios priemiestyje buvusioje karališkojoje liejykloje pradėjo liedinti patrankas Lietuvos kariuomenei ir varpus krašto bažnyčioms.

Manoma, kad šio meistro nulieti varpai patys gražiausi visoje Lietuvoje. Deja, iki mūsų dienų išlikę tik minėtas Krekenavos, taip pat – Plungės bei Viduklės varpai, o dauguma jo varpų buvo pagrobti 1655 metais, kai didžiąją Lietuvos dalį su sostine Vilniumi buvo užėmusi Rusija. Tuomet kaip karo trofėjai buvo pagrobti beveik visi Lietuvos bažnyčių varpai. Varpai – tremtiniai Rusijoje skambėjo ne vieną šimtą metų, tačiau juos galutinai sunaikino bolševikų revoliucija“, – atskleidė liūdną Lietuvos varpų likimą G. Žalėnas.

Tokiame kontekste Krekenavos varpas yra dar vertingesnis – juk jis vienas iš nedaugelio varpų, išlikusių per visus istorijos kataklizmus.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų