DELFI nuotr.

Kreivi veidrodžiai parlamentarų darbotvarkėse

Kreivi veidrodžiai parlamentarų darbotvarkėse

Seimo nariai tampa vis atviresni savo rinkėjams – jie ne tik aktyviai skelbiasi, kokioje diskusijoje, renginyje dalyvavo, bet ir kokį jubiliatą pasveikino. Tačiau net patys politikai abejoja, ar tokios „išpažintys“ tikrai užtikrina valdžios skaidrumą.

Ką veikia ir kuo užsiima valdžioje sėdintys išrinktieji, negali būti jokia paslaptis juos ten pasodinusiems piliečiams. Todėl jiems turėtų nuolat būti atviros ne tik Seimo rūmų ir pačių parlamentarų kabinetų rinkimų apygardose durys, bet ir seimūnų darbo kalendoriai.

Su Seimo narių kasdiene veikla galima susipažinti per jų darbotvarkes, skelbiamas asmeninėse ir kitose oficialiose interneto svetainėse. Tik šias po kaulelį narstantys visuomenininkai teigia, jog ir čia politikai savo atstovaujamai tautai pasako ne viską.

Tarptautinės organizacijos „Transparency International“ padalinio Lietuvoje atstovai nebe pirmi metai bando suskaičiuoti, kaip parlamentarai viešina savo susitikimus su interesų grupėmis ir lobistais. Nors tai daryti nėra būtina, surinkta statistika, tyrėjų nuomone, parodo Seimo skaidrumą ir betarpišką bendravimą su tauta.

Nepaisant to, visgi aiškėja, kad apie tokius pasimatymus praneša tik trys iš penkių parlamentarų.

Iš viso praėjusių metų Seimo rudens sesijoje apie tiesioginiame darbe įtakos galinčius turėti susitikimus savo darbotvarkėse ir kitose informacinėse svetainėse skelbėsi tik 82 iš 144 parlamentarų. O tokių pasimatymų buvo 737.

Tyrimo rengėjai iš visų parlamentarų viešintų susitikimų atrinko tik tuos, kurie svarbūs piliečiams ir galėjo turėti įtakos tolesniems valdžios sprendimams.

Žaidimas skaičiais

Ne itin dažnai apie susitikimus su interesų grupėmis ar lobistais skelbėsi ir Panevėžio mieste bei rajone išrinkti Seimo nariai. Keturi jų per rudens sesiją paviešino 34 tokius susitikimus, o nepartinis parlamentaras Bronislovas Matelis nei 2017-aisiais, nei 2018 metais visai nepateikė tokios informacijos.

„Šiaip tai jau galvojau vieną kartą prisėsti ir rimtai peržiūrėti, ką savo darbotvarkėje turėčiau deklaruoti. Bet man rūpi tai padaryti sąžiningai, nes dabar pastebiu, kad kai kurie kiti politikai skelbia daugiau įvaizdį formuojančius susitikimus, o tai iš principo nėra bendravimas su interesų grupėmis. O kaip vertinti, kai Seimo nariai per rinkimus važinėja po kaimus ir agituoja už savus?“ – svarsto parlamentaras.

Jo nuomone, sveikinimai, dalyvavimas renginiuose, šventėse išvis mažai kalba apie galimą įtaką Seimo tolesniems sprendimams.

O dėl kažkieno įtartinų interesų B. Matelis teigia dar nebuvęs nė viename susitikime. Tik prieš metus politikas gavęs „gana įdomų“ vienos energetikos įmonės kvietimą pasikalbėti kavinėje. Telefonu esą patikinęs, kad į tokius susitikimus eisiąs tik viešai šį įvykį deklaravęs darbotvarkėje ir tik Seime, parlamentaras interesanto po to taip ir nesulaukė.

„Tokių renginių, kai viriau sriubą vargstantiems, sveikinau neįgaliuosius jų dienos renginyje, aš net nefiksuoju – iš principo jokia čia interesų grupė“, – sako jis, nors pripažįsta, kad savo veikloje kartais vis dėlto įžvelgia ir pilkųjų zonų, kur sunku pasakyti, yra interesas ar nėra jokio.

Tačiau žaisti vien skaičiais, kad pasirodytų aktyvus ir skaidrus, politikas teigė nesiruošiąs. Rinkėjas, anot jo, turi matyti taip, kaip iš tikro yra.

Visi – viešam interesui

Dėl „Transparency International“ tyrimo surinktų skaičių abejojo ir su valstiečiais į Seimą atėjęs nepartinis Povilas Urbšys. Jis tvirtino, kad visi jo, kaip Seimo nario, susitikimai vyksta dėl viešo intereso ir niekada neslepiami. Juos politikas teigė išsamiai surašantis savo asmeninėje svetainėje internete.

„Skaidrumas man – numeris vienas, tad aš nesuprantu, iš kur tas skaičius iš viso ištrauktas“, – teigė politikas, tyrėjų duomenimis, deklaravęs tik 3 praėjusių metų rudens ir 2 pavasario sesijos susitikimus su interesų grupėmis ar lobistais.

P. Urbšio nuomone, panašios statistikos tik sukuria žmonėms skaidrumo iliuziją, bet viską reikia vertinti pagal konkrečius darbus. Politikoje, anot jo, mėgstama ne tik be naudos važinėti, susitikinėti, bet ir geresnei statistikai prirašyti Seime krūvas siūlymų, naujų projektų, kurių dalis – iš fantastikos srities.

Įtraukė į penketuką

Tik vieną piliečiams svarbų susitikimą 2018 metų rudenį, „Transparency International“ duomenimis, deklaravo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Rasa Juknevičienė. O tų pačių metų pavasarį ir 2017-asiais tokių pasimatymų ji visai neturėjo.

Tikra lyderė atsižvelgiant į deklaruotų susitikimų rezultatus tiek tarp Panevėžio parlamentarų, tiek ir tarp visų kitų Seimo narių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narė Guoda Burokienė. Ji pateko į atlikto tyrimo skaidriausių Seimo narių penketuką. Už ją pernai per rudens sesiją daugiau susitikimų deklaravo tik Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis (50), Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius ( 41), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Virginija Vingrienė (40) ir Kęstutis Mažeika (31).

G. Burokienė rudens sesijoje turėjo net 28 susitikimus su interesų grupėmis ar lobistais. Pernai pavasarį tokių buvo 7, o 2017 metais – 17.

Pati Seimo narė teigė, kad vis dažniau vaikščioti į tokius pasimatymus ją įpareigojo pirmininkės pareigos Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete bei kiti svarbūs darbai įvairiose komisijose. Politikei tenka susitikinėti su merais, seniūnais ir kitais aukštais asmenimis.

Tyrimo duomenys rodo, jog parlamentarai pastaruosius dvejus metus rūpestingiau viešina savo veiklą.

Nematė jokių lobistų

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Petras Nevulis užpernai per abi Seimo sesijas neturėjo nė vieno susitikimo su interesų grupėmis ar lobistais. Užtat pernai tokių galėjo būti net 8.

Tik parlamentaro padėjėja Vaiva Mockevičienė patikino, kad didžioji dalis itin aktyvios Seimo nario dienotvarkės darbų – susitikimai su kaimo bendruomenėmis, švietimo atstovais. Esą politikas dažnai dalyvauja renginiuose, šventėse, parodose, kiekvieną penktadienį priima rinkėjus savo kabinete.

„Visų dienotvarkės planų kitą kartą net fiziškai sudėti neįmanoma. Vieno renginio pabaigos Seimo narys nesulaukia, jau į kitą skuba“, – dėstė padėjėja ir nuogąstavo, kad paskutiniu metu tokį viešinimą sutrukdė ir Seimo internetinės svetainės atnaujinimo darbai, ir kolegės, kitos P. Nevulio padėjėjos, liga.

Apie šio politiko deklaruotus susitikimus su interesų grupėmis V. Mockevičienė nieko komentuoti nenorėjo. Tuo metu pats politikas iš viso nesupranta, kaip tai skaičiuojama. Jis esą yra susitikęs su grupėmis verslininkų, bet šie nėra jokie lobistai. O kitą kartą, pasak P. Nevulio, ir užsukus į kaimo bendruomenės susirinkimą negalima tiksliai pasakyti, ar vyksta susitikimas su interesų grupe, ar ne.

Politikai tampa supratingesni

Parlamentarų bandymais rūpestingiau viešinti savo veiklą džiaugiasi ir patys tyrimo rengėjai, „Transparency International“ padalinio Lietuvoje atstovai. Jie pastebėjo, kad per pastaruosius dvejus metus dvigubai padaugėjo Seimo narių, skelbiančių, su kokiomis interesų grupėmis ar lobistais susitinka.

Pasirodo, pernai parlamentarai paskelbė pusantro karto daugiau susitikimų nei 2017 metais. Daugiausia paskelbtų susitikimų vyko su nevyriausybinėmis organizacijomis, verslu, švietimo ir mokslo, medicinos atstovais.

Apie savo susitikimus su registruotais lobistais skelbė 9 Seimo nariai.

„Džiugu, kad vis daugiau politikų skelbiasi apie savo susitikimus su interesų grupėmis. Tai reškia, kad jie jau supranta, jog geras politikas yra aktyvus ir skaidrus politikas. Toks Seimo narys moka teisingai išklausyti kuo daugiau nuomonių ir vėliau priima geriausią sprendimą“, – teigė „Transparency International“ padalinio Lietuvoje atstovė Ingrida Kalinauskienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų