(BNS nuotr.)

Kova su vėjo malūnais

Kova su vėjo malūnais

Kova su šešėliu ir nelegaliu darbu – vienas iš valstybės prioritetų, tačiau atrodo, kad kol kas nelegalios veiklos, nešančios pelną, pažaboti nepavyksta. Pogrindyje dirba ne tik auklės, slaugytojos, namų tvarkytojos, automobilių remonto meistrai, statybininkai, bet ir maistą įvairiems pobūviams ar šventėms gaminančios virėjos. Tačiau, įrodyti tokius nelegalaus darbo atvejus dažnai būna neįmanoma.

„Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais net 168 tūkst. Lietuvos gyventojų gavo mažesnę nei minimalią algą. Vidutinės šių žmonių pajamos nesiekė nė dviejų šimtų eurų. Net neabejojama, kad didesnioji dalis darbuotojų dalį pajamų gavo vokeliuose, dėl ko nukentėjo ne tik mokesčių nesurinkusi valstybė, bet ir patys gyventojai.

Gaudami mažesnę nei minimalią algą, jie nesurinks reikiamo stažo pensijai gauti ir senatvėje bus priversti skursti. Be to, nukenčia ir socialinės garantijos. Tokie darbuotojai gaus gerokai mažesnes ligos, nedarbo, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų išmokas.

Tad „Sodra“ maždaug 140 tūkst. pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų išsiuntė vyšninį voką apie sukauptą darbo stažą ir prognozuojamą pensiją. Manoma, kad tai privers žmones susimąstyti ir legalizuoti savo gaunamas pajamas.

Legalūs nelegalai

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos teigimu, nors baudos už nelegalų darbą didelės, tai neatbaido nei darbdavių, nei nelegaliai dirbti sutinkančių darbuotojų. Labai dažnas atvejis, kai darbuotojas yra įdarbinamas puse etato, nors dirba visą darbo dieną. Tad dalį atlyginimo gauna vokelyje. Tiesa, kai kuriais atvejais pats darbuotojas prašo, kad darbdavys nerodytų visų pajamų. Tokiu atveju yra siekiama iš valstybės gauti kompensacijų ar lengvatų, o kai kada ir išvengti antstolių.

„Įrodyti tokius atvejus labai sudėtinga, nes darbuotojas dirba legaliai, o dažnu atveju darbovietėje yra net keli darbo grafikai. Tada mūsų inspektoriams tenka lankytis net kelis kartus per dieną“, – „Sekundei“ tvirtino R. Trota.

Nelegaliai dirbančiųjų itin padaugėja šiltuoju metu, kai prasideda statybų, žemės ūkio bei miškininkystės darbai. Didesnėse įmonėse nelegalaus darbo nepasitaiko, tačiau mažose, turinčiose tik keletą darbuotojų, tokių atvejų dar gana nemažai. Rizikuoti linkstama ir tuomet, kai žinoma, jog darbo inspektoriai jų nepričiups. O nelegalų išradingumui nėra ribų: vieni pamatę tikrintojus bėga slėptis, kiti apsimeta prašalaičiais ar pasilabinti užsukusiais kaimynais.

„Turėjome ir tokių atvejų, kai nelegaliai buvo įdarbinti penki statybininkai iš Ukrainos. Manau, baudos turėtų būti atgrasančios, nes kai kurie darbdaviai rizikuoja ir geriau moka baudas, nei legaliai įdarbina darbuotojus“, – pažymi Panevėžio darbo inspekcijos vadovas.

Neįsileidžia į namus

Dar viena opi problema – su verslo liudijimais ar patentais, tiksliau, be jų dirbantys žmonės. Pasak R. Trotos, gana dažnai sulaukiama anoniminių pranešimų, kad neturintys verslo liudijimų ar individualiosios veiklos pažymos žmonės remontuoja butus ar slaugo sunkius ligonius jų namuose. Tačiau įrodyti tokius atvejus labai sudėtinga, nes inspektoriams paprastai net neatidaromos namų durys.

„Tokių skundų sulaukiame daug ir bent pusė jų tikrai pasitvirtina. Ne taip seniai buvome gavę anoniminį skundą, kad viena moteris nelegaliai slaugo sunkią ligonę jos namuose ir už tai gauna atlygį. Bet kaip mums įrodyti, kad dirbama nelegaliai, jeigu moteris tvirtina, kad ji senolę prižiūri tik norėdama jai padėti ir už tai negauna atlyginimo“, – pasakojo R. Trota.

Pagrindinė problema, kad Darbo inspekcija neturi priemonių ir pajėgumų įrodyti kai kurių nelegalaus darbo atvejų, nors būna akivaizdu, kad žmogus iš veiklos gauna pajamų, o mokesčių valstybei nemoka. Kai kada nelegalaus darbo atvejai išaiškėja tik įvykus nelaimei, kai nelegaliai dirbantis žmogus susižaloja ar net žūsta darbo vietoje.

Ir internetinėje erdvėje galima rasti tokių nelegalų, bet jiems sugaudyti reikėtų gerokai daugiau pajėgų, nei šiuo metu yra.

„Kuo daugiau atliekame tikrinimų, tuo daugiau nelegalaus darbo atvejų fiksuojame. Deja, mūsų pajėgos per mažos“, – teigė R. Trota.

Nepakantūs „verslininkams“

Kiek kitokias galimybes pažaboti nelegaliai dirbančiuosius turi Valstybinė mokesčių inspekcija. Kaip teigė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas Vidas Osipovas, internete galima rasti nemažai skelbimų, kur žmonės pardavinėja savo asmeninius daiktus, pavyzdžiui, nebenešiojamus savo ar vaikų drabužius, kūdikiams auginti reikalingus daiktus ar nenaudojamą techniką.

V. Osipovo teigimu, gyventojai darosi nepakantūs mokesčius slepiantiems asmenims, tad kasmet sulaukiama vis daugiau skundų. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Tokiu atveju mokesčių mokėti nereikia, jei gautas „pelnas“ per metus nesiekia 2500 eurų. Tačiau jeigu gyventojas apie savo veiklą skelbia internete ir pardavinėja produktus komerciniais tikslais, jis privalo sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios veiklos – įregistruoti individualiąją veiklą arba išsiimti verslo liudijimą.

Registruoti veiklą ir sumokėti mokesčius reikia tuomet, jei gyventojas vykdo tęstinę ekonominę veiklą siekdamas užsidirbti pajamų, o jei jo pajamos atsitiktinės, veiklos registruoti nereikia“, – sakė V. Osipovas.

Jo teigimu, mokesčių specialistai nuolat stebi internetinę erdvę, socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose analizuoja informaciją, kokios paslaugos siūlomos, kontroliuoja, ar veikla vykdoma legaliai. Taip pat prisideda ir pilietiški gyventojai, kurie apie galimus pažeidimus informuoja skambindami pasitikėjimo telefonu. Pranešimų apie internetu prekiaujančius asmenis, kurie galbūt nemoka mokesčių, sulaukiama kasmet.

Praėjusiais metais į mokesčių inspektorių akiratį pateko asmenys, elektroninėje erdvėje vykdę neregistruotą veiklą: internetu prekiavo kvepalais, papuošalais, dekoratyviniais LED žibintais, teikė reklamos paslaugas ir kt. Visais atvejais pažeidėjams teko susimokėti baudas, gautas pajamas jie turėjo deklaruoti ir sumokėti mokesčius, o vykdomą veiklą tinkamai registruoti.

Vertinant pastarųjų metų duomenis matoma tendencija, jog žmonės linkę nebetoleruoti mokesčių vengimo ir vis dažniau informuoja Mokesčių inspekciją apie pastebėtus galimus pažeidimus. Pernai Panevėžio apskrityje iš gautų 150 gyventojų pranešimų net 10 proc. sudarė pranešimai apie elektroninėje erdvėje siūlomas paslaugas ar prekes, galimą pajamų neįtraukimą į apskaitą, veiklos neįregistravimą“, – pasakojo V. Osipovas.

Namie gamintas maistas – tabu

Bene opiausia problema – namuose maistą pobūviams ar šventėms gaminančios nelegalios virėjos ir konditerės. Socialiniuose tinkluose yra siūloma užsisakyti įvairiausių naminių tortų, pyragėlių, keksiukų, taip pat kibinų, koldūnų ar užkandžių. Maistas paprastai yra ruošiamas namuose, todėl gerokai pigesnis nei parduotuvių ir kepyklų siūlomas.

Dažnu atveju tokios virėjos dirba pogrindyje, neturi maisto tvarkymo subjekto pažymėjimo, todėl niekas nekontroliuoja, kokios kilmės žaliavos yra naudojamos, ar laikomasi higienos reikalavimų.

Panevėžyje taip pat nustatytas ne vienas atvejis, kai gyventojai netinkamai teikė konditerijos gaminių gamybos paslaugas. Pavyzdžiui, tikrinant Valstybinės mokesčių inspekcijos pasitikėjimo telefonu gautą informaciją nustatyta, kad viena Panevėžio rajono gyventoja, kuri savo paslaugas – tortų ir keksiukų gamybą – reklamavo socialiniame tinkle „Facebook“, klientės pageidavimu pagamino saldumynų vaikų gimtadienio šventei. Pasivaišinę šiais saldumynais visi vaikai apsinuodijo. Patikrinę šį atvejį mokesčių specialistai nustatė, kad tortus gyventoja kepa neįregistravusi savo veiklos. Už minėtus pažeidimus kepėjai surašytas protokolas.

Kitas atvejis, kai tortus kepė kita Panevėžio rajono gyventoja. Ji buvo įregistravusi individualiąją veiklą, bet už parduotą pagamintą produkciją gautų pajamų į apskaitą neįtraukė.

Kaip teigė Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja, valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Vaitiekūnienė, namuose gaminti maistą ir juo prekiauti draudžiama. Norint užsiimti komercine maisto ruošimo veikla, privalu tą daryti tik komercinės paskirties patalpose, kurioms taikomi griežti reikalavimai: patalpose privalo būti tekantis šaltas bei karštas vanduo, visi paviršiai lengvai valomi ir dezinfekuojami, įrengtos atskiros gamybinės zonos. Su maistu dirbantys darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą, būti išklausę higienos įgūdžių kursus.

„Nelegalių maisto gamintojų ir tiekėjų mes neturime teisės ir įgaliojimų tikrinti. Tačiau dalyvaujame reiduose, kuriuos vykdo policija ar Mokesčių inspekcija. Gyventojai, prieš užsisakydami maistą, turi pasidomėti, ar gamintojai ir tiekėjai turi maisto tvarkymo subjekto pažymėjimą. Tai yra savotiškas garantas, kad dirbama legaliai“, – patarė J. Vaitiekūnienė.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų