Kovą su varnomis Panevėžys pralaimi

Kovą su varnomis Panevėžys pralaimi

Panevėžio parkus, vaikų žaidimų aikšteles, kapines vis labiau dergia varniniai paukščiai. Mat trejus metus gana sėkmingai vaikyti triukšmingieji sparnuočiai jau kuris laikas palikti ramybėje.

„Dėl varnų pulkų nei į parką ateit, nei greta gyvent nebeįmanoma“, – skundžiasi panevėžiečiai.

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė sako, kad taip atsitiko dėl to, kad Europos Sąjungos direktyva draudžia nuo kovo 1-osios iki liepos 1-osios ardyti lizdus, baidyti paukščius ar kitaip drumsti jų ramybę. Norint tai daryti, reikia gauti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą Departamentas jo nedavė dar 2015 metais.

Pasak R. Taučikienės, aplinkosaugininkai kovoti su varnomis leido tik nuo liepos iki kovo, kai iš esmės toks leidimas jau nebereikalingas, nes sparnuočiai būna palikę lizdus.

„Telefonu buvo informuota, kad kovus baidyti nuo kovo 1-osios iki liepos 1-osios leidimas nebus išduodamas. Tokia situacija susidarė ne tik Panevėžio mieste, bet ir visoje Lietuvoje, nes ir kitose savivaldybėse baidyti parskridusių paukščių neleidžiama“, – aiškino R. Taučikienė.

Pasak specialistės, nuo to laiko Savivaldybė nebeprašo leidimo ir nebeperka ornitologų paslaugos.

Pernai norėta ardyti paukščių lizdus, tačiau tam miesto Taryba neskyrė lėšų. Tad tikimasi tai daryti šiemet. Kita vertus, tai nėra veiksminga priemonė.

„Likusi vienintelė išeitis – rudenį kelti lizdus iš medžių. Bet tai nėra veiksminga, nes paukščiai labai greitai vėl juos susisuka“, – „Sekundei“ teigė specialistė.

Vieniems gerai, kitiems – ne

Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2015 metais šviesos ir garso petardas, garso įrašus leista naudoti nuo liepos 1 dienos. Tais pačiais metais mieste prašyta leidimo formuoti lajas, kad medžiuose nebebūtų perimi paukščiai. Pastarasis leidimas buvo išduotas.

Panevėžio Savivaldybė nuo 2012 iki 2014 metų samdė ornitologus ir paukščius baidė triukšmu.

„Trejus metus bandėme tas priemones taikyti. Buvo veiksmingos, bet reikia ilgesnio laiko – metų dvejų neužtenka, kad paukščiai pakeistų įpročius“, – tvirtino R. Taučikienė.

Vis dėlto, kai keletą metų iš eilės buvo baidyti kovai, paaiškėjo, kad šių paukščių populiacija nedidėja tokiais tempais, kaip galėtų. Be to, buvo pastebėta, kad sparnuočiai ieško naujų vietų kolonijoms ir persikrausto.

Suskaičiuota, kad 2014 metais Kultūros ir poilsio parke kovai perėjo 800 lizdų, senosiose miesto kapinėse – 125 lizduose. O 2013 metais Kultūros ir poilsio parke perėjo 900 lizdų, senosiose miesto kapinėse – 150 lizdų.

„Lizdų skaičius neatspindi tikrosios kolonijos gausos ir paukščių veisimosi, nes ne visi jie buvo užimti kovų, ne visuose sėkmingai išsirito ir užaugo jaunikliai. Baidymas turi poveikį, nes lizdų susukama mažiau, nei galėtų būti pagal subrendusių jauniklių skaičių (kiekviena dėtis – 4–5 kiaušiniai), nes jaunikliai grįžta perėti į tas pačias vietas“, – aiškino specialistė.

R. Taučikienė sako, kad savaitgalį teko apsilankyti Kultūros ir poilsio parke ir įsitikinti, kad paukščių ten keliamas triukšmas didžiulis. Tačiau, jos manymu, ir patys gyventojai prisideda prie kovų populiacijos.

„Savaitgalį Parko gatvėje buvo atidaryti konteineriai, šiukšlės metamos bet kaip. Taigi paukščiams maisto šaltinis šalia“, – kalbėjo specialistė.

Pasak jos, šiemet yra buvę ir tokių situacijų, kai vieni to paties namo gyventojai skundžiasi paukščių keliamu triukšmu, o kiti kviečia policiją, kam sparnuočiai baidomi.

Sizifo darbas?

Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininkas Laimonas Šniaukšta sako, kad nuo kovo 1 dienos, kai kiaušiniai jau sudėti, nebūtų etiška baidyti paukščius.

„Tikiu, kad efektyviausias būdas būtų nubaidyti paukščius nuo kiaušinių, bet yra etika“, – tvirtina jis.

Nors veiksmingiausia sparnuočius baidyti prieš perėjimą, bėda ta, kad kovai paprastai parskrenda kovo mėnesį.

Pasak L. Šniaukštos, net ir baidant yra įvairių niuansų. Pavyzdžiui, išbaidyta kolonija susitelkia keliose vietose. Paukščiai pasklinda po apylinkes, ir žmonės nebūna patenkinti.

„Ardyti lizdus rudenį – tarsi Sizifo darbas. Varniniai stengiasi keisti lizdus arba nuo ankstyvo pavasario juos taiso, tobulina. Jeigu jie bus nuleisti, didesnės įtakos nebus padaryta. Aišku, nėra taip, kad visiškai nieko verta priemonė, bet tai nėra efektyvu, nes susineš naujus lizdus“, – aiškino ornitologas.

Kovai sparčiai nyksta

Aplinkos ministerija skelbia, kad kovoti su pilkosiomis varnomis ir kovais galima ardant jų lizdus, garsiniais atbaidymo būdais ar medžiojant.

Tačiau savivaldybės negali savavališkai imtis šių paukščių gausos reguliavimo priemonių. Jos turi pateikti motyvuotą prašymą regiono aplinkos apsaugos departamentui ir gauti leidimą.

Kovai, kad ir kelia žmonėms nepatogumų, yra nykstantys paukščiai.

2014 metais Lietuvos ornitologų draugija inventorizavo perinčius kovus. Iš 60 savivaldybių šių paukščių kolonijų neaptikta net vienuolikoje – Neringoje, Telšių, Pakruojo, Jurbarko, Kazlų Rūdos, Kalvarijos, Birštono, Vilniaus rajono, Varėnos, Druskininkų.

Mažiau nei šimtas perinčių porų aptikta Palangos, Akmenės, Šiaulių miesto ir Zarasų savivaldybėse.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje likę maždaug trečdalis prieš tris dešimtmečius buvusių kolonijų, o per pastaruosius du dešimtmečius perinčių porų sumažėjo daugiau nei du kartus. Kovai sparčiai nyksta ir daugelyje Europos šalių.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų