Kova su varniniais paukščiais – amžina

Kova su varniniais paukščiais – amžina

Šylant orams vis aktyvesni tampa įvairūs paukščiai, dauguma jų jau ėmėsi ieškoti vietos lizdui sukti. Tačiau neišvengiami sparnuočių gyvenimo procesai džiugina ne visus. Jau ilgus metus Panevėžio miesto gyventojai ir savivaldybės tarnautojai stoja į nelygią kovą su varniniais paukščiais.

Pasak Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausiosios specialistės Rūtos Taučikienės, šie metai – niekuo neišskirtiniai. Kaip ir kasmet, artėjant paukščių aktyvumo ir perėjimo laikotarpiui, Savivaldybės informacinė linija tampa karštąja. Gyventojai skundžiasi triukšmą ir netvarką keliančiais paukščiais, prašo padėti kovoti su aplinką teršiančiais, o neretai ir agresyviai nusiteikusiais sparnuočiais.

Seniausia varninių paukščių kolonija Panevėžyje įsikūrusi Parko gatvės gale, ties miesto autobusų maršruto galine stotele. Toje vietoje sparnuočiai karaliauja nuo 1979 metų. Pati didžiausia paukščių populiacijos zona miesto teritorijoje lieka ta pati – Kultūros ir poilsio parko medžių viršūnės. Anot Savivaldybės atstovės, ši vieta paukščiams yra itin patraukli, mat labai arti stovi atliekų konteineriai – neišsemiami lesalo šaltiniai.

„Kol gatvėse nestovėjo konteineriai, nebuvo ir tiek paukščių“, – įsitikinusi kalbėjo moteris. Pasak jos, jeigu kiekvienas miesto gyventojas į šiukšlių rūšiavimą ir teisingą jų utilizavimą pažvelgtų bent kiek atsakingiau, situacija būtų kur kas lengviau suvaldoma. Kol kas neuždaryti konteineriai – tikra puota maisto ieškantiems paukščiams. Tad kol patys žmonės neatkreips dėmesio į atvirus konteinerius, stovinčius šalia gyvenamųjų namų, tol paukščiai bursis netoliese.

Miesto valdžia – bejėgė

Vadovaujantis medžiojamųjų paukščių gausos reguliavimo tvarkos aprašu, perėjimo metu – nuo kovo 1 iki liepos 1 dienos negalima taikyti jokių prieš paukščius nukreiptų priemonių. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas miesto Savivaldybei leidimą kilti į kasmetę kovą išdavė, tačiau darbus bus galima pradėti tik rudenį.

Laiku imtis prevencinių priemonių Panevėžio miesto savivaldybė pavėluoja jau ne pirmą kartą. Jos atstovė tvirtino, jog prie to prisideda ne visuomet operatyviai sureaguojantys aplinkosaugininkai.

„Stebime miestą, važinėjame ir apžiūrinėjame, tačiau užsukti į kiekvieną kiemą neturime galimybės“, – apgailestavo Miesto Infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė. Moteris ragino gyventojus būti pilietiškus ir pastebėjus naujus lizdus skambinti ar apie tai informuoti elektroniniu paštu.

Visgi, R. Taučikienės pateiktais duomenimis, šiais metais iš gyvenamųjų teritorijų spėta iškelti 8 lizdus. Todėl ramybe, nors galbūt tik laikina, galės pasimėgauti Dariaus ir Girėno, Parko gatvių ir Taikos alėjoje esančių namų gyventojai.

Iškeldinti iš suręstų lizdų likusius paukščius Savivaldybės atstovai galės tik medžiams pradėjus mesti lapus. Iki tol miestelėnams teks apsišarvuoti geležine kantrybe.

Griebėsi ginklo

Tačiau ne visi gyventojai turi šaltus ir stiprius nervus. Persipildžius kantrybės taurei, miestelėnai savo jėgomis, nelaukdami Savivaldybės pagalbos, imasi kovoti su paukščiais. Neapsikentę nepageidaujamos kaimynystės, panevėžiečiai imasi įvairiausių priemonių. Kas plojimais, kas šūkavimu, kas puodais gąsdina. Tokie sprendimai, kol nėra susuktas lizdas, pasak R. Taučikienės, yra iš dalies pasiteisinantys. Paukščiai pasijunta nesaugūs ir ima ieškoti kitos vietos.

Pasitaiko ir rimtesnių kovos būdų. Dar prieš kelerius metus viename iš Panevėžio miesto miegamųjų rajonų daugiabučių kieme aidėjo šūviai. Vidury baltos dienos į paukščius šaudė keliamo triukšmo neapsikentęs ir išdrįsęs rizikuoti vyriškis. Į įvykio vietą buvo iškviesti pareigūnai.

Tačiau tai ne išeitis. Savivaldybės atstovė įspėja, jog neteisėtas šaudymas ginklu gali užtraukti baudą, siekiančią nuo 30 iki 120 eurų. Pakartotinai vykdant neteisėtus veiksmus, bauda didėja, gali būti numatytas ir ginklo konfiskavimas.

Išgyvenimo siekis stipresnis

Šiais metais varninių paukščių gausos prevencijai Panevėžio miesto savivaldybė yra numačiusi skirti 3000 eurų. Už šią sumą rudenį bus atlikti lizdų nukėlimo darbai.

Per ilgus kovos metus ieškota įvairių sprendimų, pavyzdžiui, lizdams numušti yra naudota aukšto slėgio vandens srovė. Vis dėlto toks būdas pasirodė pernelyg brangus: dviem lizdams išmesti iš medžio prireikia cisternos vandens. Organizuotos ir paukščių medžioklės, kuriomis buvo labiau bandoma išvaryti paukščius iš miesto, o ne nušauti. Pirmiausia buvo pasirenkami kuo humaniškesni kovos būdai, o tik vėliau prašoma medžiotojų pagalbos.

Savivaldybės atstovės pateiktais duomenimis, pati efektyviausia taikyta prevencinė priemonė – paukščių baidymas garsiniais signalais dar prieš prasidedant perėjimui. Nors 4 metus taikant šį metodą, poveikis buvo nedidelis, R. Taučikienės manymu, didesnis efektyvumas būtų pasiektas, jeigu Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas nebūtų pašykštėjęs leidimų.

Nors paukščių sumažėjimas yra pastebimas, apsigauti nereikėtų. Pasak specialistės, kovai – miesto paukščiai. Jie įpratę grįžti perėti į tuos pačius lizdus, kuriuose ir patys išsirito. Paukščiai uoliai ieško tinkamų perėjimui sąlygų ir jeigu jiems neleidžiama to padaryti vienoje vietoje, jie tikrai suras kitą.

R. Taučikienė teigė, jog Savivaldybė sukasi užburtame rate: iš gyvenamųjų rajonų išbaidyti paukščiai traukia Kultūros ir poilsio parko link, o išgąsdinti parkuose – atgal link gyvenamųjų rajonų. Prieš gamtą kovoti sunku, išgyvenimo instinkto vedami jie vis tiek suras būdų prasimaitinti, išgyventi ir daugintis.

Paukštis, nepelnytai laikomas priešu

Kranklys, pilkoji, juodoji varnos, kovas ir dar nemaža dalis Lietuvoje sutinkamų paukščių priklauso varninių šeimai. Tačiau daugelis gyventojų visus juos vadina vienu bendru žodžiu – varna. Visgi miestelėnai dažniausiai kaunasi su kovais. Priešo vaidmenį šioje nelygioje kovoje, ornitologų nuomone, paukštis gavo nepelnytai.

2014 metais Lietuvos ornitologų draugija buvo paskelbusi kovą metų paukščiu. Pilietiška akcija buvo tikimasi atkreipti visuomenės dėmesį į šiuos paukščius, siekiant jų apsaugos, kovojant su paukščių ir jų lizdų naikinimu perėjimo metu.

Pasirodo, jog kaimyninėje Lenkijoje, kur šie paukščiai buvo persekiojami, jie vis rečiau sutinkami, jų kolonijos nyksta, populiacija mažėja. Vietinė valdžia jau net turėjo planų šį, regis, vien aibes gyventojams krečiantį paukštį įrašyti į Raudonosios knygos puslapius.

Tačiau, pasak ornitologų, tie paukščiai yra peikiami nepelnytai. Kovas – tikras sanitaras. Didžiąją jo mitybos raciono dalį sudaro peliniai graužikai, grambuolių lervos ir kiti žemės ūkio kenkėjai. Mokslininkų nuomone, derėtų pirmiausia pastebėti šių sparnuočių teikiamą naudą žemės ūkiui ir mažiau kreipti dėmesį į menkus natūralius nemalonumus.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų