DELFI nuotr.

Kova su šešėliu – visos visuomenės rūpestis

Kova su šešėliu – visos visuomenės rūpestis

 

Nelegalus darbas ir vokeliuose mokami atlyginimai – ne tik kelių nesąžiningų darbdavių ir darbuotojų savotiškas bandymas apgauti valstybę. Tai opi ir Lietuvoje vis dar gaji problema, kurios pasekmes jaučia visi gyventojai.

Ekonomistai apskaičiavę, kad jeigu Lietuvoje būtų netoleruojamas šešėlis, pensijos galėtų augti daugiau nei dvigubai, išmokos vaikams – kone dešimt kartų, o sveikatos apsaugai galėtų būti skirta dvigubai daugiau lėšų. Skaičiuojama, kad šešėlinėje ekonomikoje cirkuliuoja milijardinės lėšos.

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo Rimanto Trotos teigimu, nors šalies ekonomika auga, nelegalaus darbo mastai nemažėja. Praėjusiais metais vien Panevėžio mieste nustatyti 45 nelegalūs darbuotojai, rajone – 19, o visoje Lietuvoje – 1 252 darbuotojai. Šiais metais, nors jie dar nesibaigė, mieste nustatyti jau 65 nelegalūs darbuotojai, rajone – 23, o visoje Lietuvoje net 1 643 nelegalūs darbuotojai. Daugiausia nelegalaus darbo atvejų užfiksuota statybų sektoriuje – 94 tokie darbuotojai Panevėžio apskrityje. Kita rizikinga sritis – didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės – per šiuos metus jose nustatyti 52 nelegalūs darbuotojai. Kiek mažiau nelegalaus darbo atvejų pasitaiko žemės ūkyje. Pasitaiko netgi atvejų, kad žmogus deklaruoja, jog dirba pagal individualios veiklos pažymą, tačiau šios net nėra registravęs.

„Nelegalaus darbo tendencijos nedžiuginančios. Iš dalies šie skaičiai priklauso ir nuo to, kiek per metus pavyksta surengti reidų. Žinoma, sulaukiame nemažai pranešimų iš pačių dirbančiųjų, ypač kai žmonės jau nebesitiki atgauti uždirbtų pinigų“, – kalbėjo R. Trota.

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjas R. Trota.

Darbo inspektoriai juokauja jau iš anksto žinantys, kaip pasiteisins nelegalus darbuotojas ir darbdavys. Beveik visais atvejais bandoma išsisukti nuo atsakomybės, neva darbuotojas dirba pirmą dieną ar atėjo tik pabandyti, ar darbas jam tiks ir patiks, nors dirbantysis jau turi savo darbo aprangą ir matyti, kad darbe tikrai ne pirmą dieną.

Labai retas pripažįsta gaunantis atlygį.

„Aišku, pasitaiko situacijų, kai darbuotojai nežino, jog dirba nelegaliai. Darbuotojai, kaip ir priklauso, pasirašo sutartį, bet ji lieka oficialiai neužregistruota „Sodroje“, – pažymi R. Trota.

Ekonomikos stabdys

Už nelegalų darbą darbdavių laukia piniginės sankcijos – nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų bauda. Jei per metus nelegalus darbas fiksuojamas antrą kartą – bauda gali siekti net iki 10 tūkst. eurų. Pagal užimtumo įstatymą darbo inspektoriai baudą gali skirti ir juridiniam asmeniui, už vieną nelegalų darbuotoją ji siekia nuo 868 iki 2 896 eurų.

„Sankcijos nemažos, pavyzdžiui, pernai vienas darbdavys už penkis nelegalius darbuotojus turėjo sumokėti per keturių tūkstančių eurų baudą. Bet ne visada ir baudos atbaido nesąžiningus darbdavius“, – pastebi R. Trota.

Dirbdamas nelegaliai, žmogus skriaudžia ir pats save. Jis ne tik negalės gauti visų socialinių garantijų, bet gali netekti socialinių ir nedarbo draudimo išmokų ir kompensacijų. Vis dėlto kai kurie darbuotojai patys vengia legalaus darbo dėl skolų kredito įstaigoms, baudų, alimentų. Net ir Darbo inspekcija kartais sulaukianti moterų skundų, jog buvę vyrai, vengdami išlaikyti vaikus, darbuojasi nelegaliai.

„Visais atvejais atliekamas patikrinimas, nors nustatyti nelegalaus darbo atvejus nėra lengva. Galbūt reikėtų daugiau švietimo, nes daugiau svertų, kaip ugdyti tokių žmonių sąmoningumą, neturime“, – sakė R. Trota.

Siekiant išnaudoti visas galimybes kovoti su nelegaliu darbu, jau kitąmet Panevėžyje pradės veikti „Jungtinių operacijų centras“, kurio tikslas, pasitelkus Valstybinę mokesčių inspekciją, policiją, „Sodrą“ bei kitų tarnybų atstovus, kovoti su nelegaliu darbu ir atlyginimų vokeliuose mokėjimu. Vedėjo teigimu, nelegalus darbas yra didžiulis ekonomikos stabdys. Dėl nelygių konkurencijos sąlygų sąžiningas verslas patiria nuostolių, o valstybės ir savivaldybių biudžetai gauna mažiau pajamų, tad nukenčia visos viešojo gyvenimo sritys: pradedant sveikatos sistema ir baigiant kultūra. O svarbiausia, mažėja visuomenės pasitikėjimas valstybe.

Skriaudžia patys save

„Sodros“ Teritorinio Panevėžio skyriaus vadovas Alfonsas Petrauskas atkreipia dėmesį, kad nelegalaus darbo pasekmės būna itin skaudžios, bet žmogus paprastai tą pajunta tik susidūręs tiesiogiai. Kol žmonės jauni, sveiki ir turi energijos, dažnai nepagalvoja, kiek įtakos nelegalus darbas turės jų ateičiai.

Nelegaliai dirbantis žmogus nėra socialiai draudžiamas, tad jam nemokamos ligos, motinystės, tėvystės išmokos, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga jis negauna netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos ar netekto darbingumo pensijos. O nelegaliai dirbusiam ir nedraustam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, jo šeimai neišmokama vienkartinė draudimo išmoka, šiuo metu siekianti 5 5602 eurus, negauna ir periodinės draudimo išmokos jo buvę išlaikomi šeimos nariai.

„Labai skaudu, jei žmonės ryžtasi dirbti nelegaliai, neturėdami sveikatos draudimo. Visi turėtų susimąstyti, ar verta taip rizikuoti“, – sakė A. Petrauskas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų