Tarp didžiausių kompiuterinių žaidimų pranašumų įvardijamas vaikų sumanumo lavinimas

Kompiuteriniai žaidimai: ne tik žala

Kompiuteriniai žaidimai: ne tik žala

Ne vienas mūsų barame savo atžalas, tūnančias prie kompiuterio ir laisvalaikiu žaidžiančias kompiuterinius žaidimus. Daugelio tėvų ir pedagogų nuomone, kompiuteriniai žaidimai žaloja vaikų smegenis, skatina smurtą, nekantrumą, dėmesio stoką, sociofobiją. Tačiau mokslininkai įžvelgia vis didesnę kompiuterinių žaidimų naudą. Kokia ji?

Mokslininkai ir psichologai visame pasaulyje tiria, kokį poveikį žmogaus elgsenai ir sveikatai daro kompiuteriniai žaidimai. Atlikti tyrimai rodo, kad pranašumų sąrašas ne trumpėja, o ilgėja. Kompiuteriniai žaidimai vaikams ir suaugusiesiems gali būti ne tik naudingi – tiesiog būtini.

Viskonsino universiteto psichologas C.Shawnas Greenas mano, jog kompiuteriniai žaidimai keičia smegenis fiziologiškai, kaip mokymasis skaityti ar groti pianinu. Panašiai kaip fizinė treniruotė skatina raumenų augimą, įtemptas dėmesys ir mąstymas lemia greitesnį impulsų į galvos smegenis perdavimą, skatina didesnę cheminio junginio dopamino gamybą, kuris, be kitų funkcijų, yra atsakingas už žmogaus pasitenkinimo būseną.

Moko spręsti problemas

Žaidžiant tenka priimti įvairius iššūkius. Daugelis žaidimų, pavyzdžiui, „Angry Birds“, tobulina problemų sprendimo įgūdžius. Kiekvienas žaidėjas turi išspręsti nuo vienos iki šimto problemų skirtingose situacijose per labai trumpą laiką.

Žaidžiant veiksmo žaidimus, vienu metu tenka atlikti keletą veiksmų, pavyzdžiui, bėgti ir šaudyti. Todėl gerėja rankų judesių koordinacija, smulkioji motorika ir orientavimasis erdvėje. Greitas orientavimasis, reakcija ir kūno judesiai – visa tai reikalinga vienu metu siekiant vieno tikslo. Suaugusiųjų tyrimai parodė, kad kompiuteriniai žaidimai gerina sugebėjimus atlikti smulkias chirurgines procedūras. Yra žinoma, kad, naudodami specialius žaidimus, lakūnai tampa daug profesionalesni praktikoje.

Geresni planavimo įgūdžiai

Žaidžiant vystymo arba strateginius žaidimus, pavyzdžiui, „Civilization“, „SimCity“, „Age of Empires“, „Railroad Tycoon“, išmokstama valdyti ribotus išteklius ir nuspręsti, kaip geriausia juos panaudoti. Žaidimas reikalauja strategiškai numatyti keletą žingsnių į priekį, kurti planus ir skaičiuoti. Ilgainiui strateginio mąstymo įgūdis tik gerėja, jį jau galima pritaikyti realiame gyvenime.

Žaidimai, imituojantys stresą keliančius veiksnius, anot mokslininkų, gali būti gera mokymo priemonė norint įgusti valdyti realaus pasaulio situacijas. Manoma, kad žaidimai gali būti naudingi rengiant pilotus, karius, chirurgus. Veiksmo žaidimai reikalauja priimti tikslų sprendimą per labai trumpą laiką, tai yra svarbu tam tikrose gyvenimo situacijose.

Greitai mąstant greičiau analizuojama ir priimami sprendimai. Kartais žaidėjai tai daro beveik kiekvieną žaidimo minutę. Svarbus atradimas, kad žaidžiant sprendimų tikslumas yra toks pat, kaip ir realybėje.

Tikslūs, atkaklūs ir budrūs

Žaidimai gali ugdyti charakterio savybes, tokias kaip tikslumas, atkaklumas ir budrumas. Pavyzdžiui, veiksmo žaidimai lavina tikslumą, kadangi juose reikia greitai ir tiksliai priimti sprendimus norint išlikti. Ši savybė gali būti naudinga ir realiame gyvenime. Atkaklumas – savybė, be kurios žaidėjams nepavyksta pasiekti aukštesnio žaidimo lygio. Bandydami vėl ir vėl žaidėjai išmoksta nepasiduoti, siekti tikslo nepaisydami nesėkmingų bandymų. Veiksmo žaidimai taip pat lavina budrumą. Išlikti budriems tam tikrose profesinėse veiklose, pavyzdžiui, karinės rengybos, yra tiesiog būtina savybė. Todėl yra sukurti specialūs žaidimai, kuriuos žaisdami kariai mokosi priimti teisingus sprendimus netikėtose situacijose.

Lavinama vaizduotė

Kai kurie mokslininkai mano, kad žaidimai primena mokslininko darbą laboratorijoje. Žaidžiant reikia išsikelti hipotezę, kad laimėtum žaidimą. Bandydamas tai įgyvendinti, žaidėjas ieško sprendimų ir tikrina įvairius metodus, versijas, naudoja skirtingas priemones. Jei metodas neveikia, žaidėjas keičia pačią hipotezę. Ši patirtis yra reikalinga mokymosi procese.

Žaidimai suteikia žinių. Žaidžiant mokomasi naudotis įvairiais žemėlapiais, rasti kelius, atpažinti pasaulio šalis, pažinti kultūras, istoriją. Įgundama susikurti žinių saugojimo sistemą atmintyje, t. y. atsirinkti, ką būtina atsiminti, kas gali būti svarbu, o kas nėra reikalinga. Kai kuriems vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų, specialūs žaidimai padeda susikaupti.

Žaidžiant pagerėja gebėjimas greitai ir tiksliai atpažinti vaizdinę informaciją. Žmonės, kurie nuolat žaidžia, greičiau įsisavina vaizdinę informaciją ir mokosi. Jie taip pat yra atsparesni aplinkos trikdžiams, blaškantiems dėmesį. Žaidimai skatina vaizduotę – atrasti naujus ryšius ir sukurti kažką, ko iš pradžių nė neįsivaizdavome.

Sekina galvos smegenų resursus

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius Arūnas Germanavičius LRT duotame interviu yra sakęs, kad mato abi žaidimų puses: „Žinoma, tam tikri kompiuteriniai žaidimai yra reikalingi, kad žmogus išmoktų naujų dalykų. Tai, pavyzdžiui, gali būti pritaikoma medicinoje, reabilitacijoje, po insulto, galvos smegenų pažeidimų. Europos Sąjungoje tai yra viena prioritetinių mokslo sričių.“

A.Germanavičiaus nuomone, svarbiausia – kiek laiko praleidžiama prie kompiuterio. Maždaug 14 proc. žmonių, kurie dirba prie kompiuterio 6–7 val. per parą, gali atsirasti priklausomybė. Judėjimo trūkumas ir dėmesys, sutelktas į tam tikras užduotis, kurios žaidimuose paprastai yra labai ribotos, ženkliai išnaudoja galvos smegenų resursus ir gali sukelti šalutinių reiškinių.

Siūloma sukurti rekomendacijas dėl žaidimų poveikio psichikos sveikatai.

Iki 13 metų – jokių planšetinių kompiuterių ir telefonų

Apie kompiuterinių žaidimų naudą ir žalą kalbėjomės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadove doc. dr. Audrone Prasauskiene.

– Kaip mokslo požiūriu vertinate vaikų žaidžiamus kompiuterinius žaidimus?

– Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, apie kokio amžiaus vaikus, kokio pobūdžio ir kokiu tikslu žaidžiamus žaidimus kalbame.

Amerikos pediatrų akademija ir Kanados pediatrų asociacija teigia, jog vaikams iki 2 metų amžiaus iš viso nereikėtų žaisti elektroninėmis priemonėmis (telefonais, planšetiniais ar kitokiais kompiuteriais). Ankstyvoji smegenų raida tiesiogiai susijusi su aplinkos stimulais arba jų nebuvimu.

Pavyzdžiui, jei pirmus 2–2,5 metų vaikas nemato ar negirdi, nesusiformuoja nerviniai tinklai, atsakingi už girdimųjų ar regimųjų stimulų suvokimą. Vėliau, pašalinus priežastis, dėl kurių vaikas negirdi ar nemato, jis jau neišmoks kalbėti, jo rega nebus pakankama. Todėl ypač pirmaisiais gyvenimo metais vaikui reikia visokių aplinkos stimulų.

Savo praktikiniame darbe (esu vaikų neurologė) sutinku vaikų, kurių mamos atvyksta į mūsų raidos centrą, nes „vaikas nekalba“. Pradėjus analizuoti situaciją paaiškėja, kad vaikas šiek tiek kalba, bet angliškai. Arba pažįsta skaičius, bet tik angliškai. Paaiškėja, kad tie vaikai gyvena paprastame Lietuvos miestelyje (ne Anglijoje ar Airijoje) ir kad tėvai duoda planšetinius kompiuterius. Tokio elgesio tikslas – kad netrukdytų! Labai džiaugiuosi, kad mane ir mano dukrą augino močiutė, kuri skaitė pasakas, vedėsi į muziejus ir t. t. Žaisdamas kompiuterinius žaidimus vaikas nesimoko savitvardos, nejuda, nebendrauja su tėvais ir bendraamžiais.

Tai būtina normaliai raidai. Jei vaikai nekontroliuojami leidžia laiką prie elektroninių priemonių, jie tai daro ir tuo metu, kai reikėtų miegoti. Vadinasi, vaikų miego trukmė ir kokybė pasidaro nepakankama. Dėl to kenčia mokslas. Manoma, jog ilgalaikis elektroninių priemonių naudojimas vaikystėje gali būti susijęs su vaikų psichikos sutrikimais.

– Ar tam tikrais atvejais žaidimai gali būti naudingi vaikų raidai?

– Nemanau, kad kompiuteriniai žaidimai itin naudingi vaiko raidai. Tačiau galima kalbėti apie tai, kaip pasitelkti elektronines priemones vienokiems ar kitokiems tikslams siekti, taip pat ir vaikų reabilitacijoje. Dauguma mūsų centro ergoterapeutų ir logoterapeutų turi planšetinius kompiuterius, naudoja juos, kad paskatintų vaiką: terapeutas susitaria, kad atlikęs vieną ar kitą užduotį vaikas galės pažaisti 1–3 min. trukmės žaidimą (elektroninė priemonė naudojama kaip paskatinimas).

Neseniai įsigijome kompiuterinę terapinę programą „RehaCom“, kurią sudaro daugybė trumpų žaidimų, naudojamų kaip pratimai kognityvinėms funkcijoms lavinti. Šios programos tinkamesnės vaikams, patyrusiems galvos smegenų traumų, bet gali būti taikomos ir esant kitos kilmės galvos smegenų pažeidimui. Praėjusiais metais taip pat įsigijome „Biometrics E-Link“ sistemą, skirtą smulkiajai ir stambiajai motorikai lavinti. Rinkinyje taip pat yra žaidimų, lavinančių rankos, pirštų funkciją.

– Kokie pavojai susiję su kompiuteriniais žaidimais, kada jie žalingi?

– Ergoterapeutė Cris Rowan parengė gana griežtas rekomendacijas apie tai, kada ir kiek laiko vaikai gali naudotis elektroninėmis priemonėmis. Manau, jose yra daug tiesos. C.Rowan nuomone, iki 13 m. vaikams nerekomenduojamos jokios nešiojamosios elektroninės priemonės (telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir t. t.). Iki 13 m. vaikams draudžiama žaisti bet kokius žaidimus, įskaitant veiksmo, kuriais skatinamas smurtas. Tik nuo 13 m. vaikai gali žaisti kompiuterinius žaidimus iki 30 min. per dieną (įvairūs žaidimai, įskaitant ir veiksmo). Tinkle žaisti veiksmo žaidimų nerekomenduojama iki 18 m. amžiaus.

Televizoriaus žiūrėjimas: 3–5 m. amžiaus vaikams rekomenduojama iki 1 val. per dieną be smurto vaizdų, 6–12 ir 13–18 m. amžiaus vaikams – iki 2 val. per dieną be smurto vaizdų.

Komentarai

Rodyti visus komentarus (2)

Atsakymas į Aleksas komentarą Atšaukti atsakymą

Daugiau leidinio naujienų