Dembavoje iš dešimties namų renovuoti jau septyni – kai kuriose rajono gyvenvietėse renovuoti ištisi kvartalai. V. BULAIČIO nuotr.

Kokybiška renovacija – ir gyventojų indėlis

Kokybiška renovacija – ir gyventojų indėlis

Renovacija – kol kas vienintelė valstybės remiama galimybė antram gyvenimui prikelti sovietmečiu statytus daugiabučius.

Kaip gerasis renovacijos pavyzdys visuomet pateikiama Ignalina, kur renovuoti beveik visi daugiabučiai, tačiau nuo jos neatsilieka ir Panevėžio rajonas. Per pastaruosius kelerius metus čia buvo renovuoti 25 daugiaaukščiai – šiuo metu neatnaujintas liko vos vienas kitas penkių ar keturių aukštų namas.

Tarp lyderių

Panevėžio rajono savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėjas Rimas Samkus teigė, kad rajone liko nerenovuoti aštuonbučiai ir keturbučiai bei tie daugiabučiai, kurių gyventojai turi nemažų įsiskolinimų ir negali gauti paskolos renovacijai, arba tie, kurie vis dar neapsisprendė. Dar vienas vienuolikos butų namas Liūdynėje liko rezerviniame sąraše.

„Galime tik pasidžiaugti, kad Panevėžio rajonas per praėjusį Aplinkos ministerijos kvietimą buvo tarp lyderiaujančių savivaldybių. Gavome net 19 kvotų – tiek, kiek didmiesčiai. Tad mums pavyko renovuoti visus didžiuosius savo daugiabučius“, – pasidžiaugė R. Samkus.

Tokia sėkmė, anot vedėjo, ne tik Savivaldybės ir Būsto energijos taupymo agentūros bendras darbas, siekiant gyventojams atnešti daugiabučių renovavimo idėją, bet ir gerieji pavyzdžiai, sklindantys iš lūpų į lūpas. Pasak R. Samkaus, Panevėžio rajone nebuvo nė vieno atvejo, kad renovacija būtų buvusi atlikta nekokybiškai ar gyventojai būtų priversti kęsti ilgalaikius nepatogumus, nors buvo ir bankrutavusių įmonių.

„Didžioji dalis gyventojų iš tiesų patenkinti renovacijos kokybe. Gauname tik pavienių skundų, tačiau įstatymu ir yra įtvirtintas garantinis laikotarpis, per kurį trūkumus būtų galima pašalinti. Galime tik pasidžiaugti, kad nėra ilgai užstrigusių procesų ar nebaigtų tvarkyti namų. Viskas vyksta labai sklandžiai“, – tvirtino R. Samkus.

„Kad ir koks būtų namas, jį vis tiek reikia prižiūrėti. Juk ir naują mašiną nusipirkus reikia keisti tepalus, tad reikia rūpintis ir renovuotu namu.“

R. Samkus

Prižiūrėti reikia ir po renovacijos

Kad renovacija būtų atlikta kokybiškai ir laiku, yra įdiegta nemažai saugiklių. Rangos darbai yra perkami per Centrinę perkančiąją organizaciją, kur atrinkti tik tinkamą kvalifikaciją ir patirtį turintys tiekėjai. Renovacijos kokybę kontroliuoja ne tik techninis prižiūrėtojas, bet ir Būsto taupymo agentūra, Statybų inspekcija. Panevėžio rajono savivaldybėje yra sudarytas renovacijos priežiūros komitetas. Kaip akcentuoja už renovaciją rajone atsakingas specialistas, ir gyventojai neturi likti tik pasyvūs stebėtojai, reikia aktyviai įsitraukti į renovacijos procesą – tiek rengiant investicinius planus, tiek rangos darbus ir vėliau prižiūrint patį renovacijos procesą.

Tiesa, R. Samkus pastebintis, kad didžiausia klaida – manyti, kad po renovacijos namo prižiūrėti nebereikia. „Turime ir mes tokių pavyzdžių, kur gyventojai apsidžiaugė renovacija ir namu nebesirūpino, o po kurio laiko išlindo bėdos. Bet tai ne blogos renovacijos, o nepriežiūros dalykai. Kad ir koks būtų namas, jį vis tiek reikia prižiūrėti. Juk ir naują mašiną nusipirkus reikia keisti tepalus, tad reikia rūpintis ir renovuotu namu. Galbūt priežiūros išlaidos bus gerokai mažesnės, bet prižiūrėti reikia, negalima galvoti, kad po renovacijos penkerius ar dešimt metų būsi ramus“, – sako R. Samkus.

Atnaujinti būtina

Panevėžio rajone, Dembavoje, iš dešimties daugiabučių jau renovuoti septyni namai. Kaip sakė daugiabučių namų bendrijos „Melioratorius“ pirmininkas Saulius Burbulis, visi gyventojai renovacija ir jos kokybe išties džiaugiasi. Sovietmečiu statytus namus buvo būtina atnaujinti, kai kurie jų buvo baigti per blokadą, kai trūko įvairių statybinių medžiagų, tad buvo baigti statyti iš to, ką pavyko gauti. Pasinaudoję valstybės parama, vieni namai nusprendė įdiegti tik svarbiausias energijos taupymo priemones, o kiti – viską atnaujinti iš pagrindų – keitė ne tik vamzdynus, elektros instaliaciją, bet ir iš vienvamzdės šildymo sistemos perėjo prie dvivamzdės, net įsirengė rekuperatorius. O namo fasadui pasirinko keramines apdailos plyteles – tai buvo pirmasis daugiabutis Lietuvoje, pasirinkęs tokias apdailos medžiagas. Gyventojai ne tik džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe, komfortiška šiluma butuose, bet ir perpus sumažėjusiomis sąskaitomis už šildymą. Kai kurių daugiabučių gyventojams nebereikia ir baimintis, kad trūkęs vamzdis aplies kaimynus.

„Renovavome septynis namus iš dešimties. Tik paskutiniame name, kuris buvo priduotas tik šiemet, atsirado fasado defektų. Tačiau tokius defektus rangovas privalo tvarkyti penkerius metus, o paslėptus – net dešimt metų, tad belieka sulaukti tinkamų orų. Ta pati įmonė jau renovavo ne vieną namą, jų darbo kokybe iki šiol buvome patenkinti. Iš esmės gyventojai savo sprendimu renovuoti namą džiaugiasi“, – sakė S. Burbulis.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų